Ilgėjant gyvenimo trukmei turime daugiau laiko nuveikti tuos pačius dalykus, pavyzdžiui, sukurti šeimą. Statistika rodo, kad vis dažniau žmonės planuoja vaikus po 30-ojo gimtadienio ar net vėliau, o 20-mečiai neskuba palikti tėvų namų ir gyventi savarankiškai. Ar tai reiškia, kad keičiasi amžiaus suvokimas, o 30 yra naujieji 20?

 

Ilgėja gyvenimo trukmėGroup,Of,Friends,Taking,Picture,Of,Themselves,With,Smartphone

 

Demografiniai tyrimai rodo, kad vidutinė gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį pailgėjo keliomis dešimtimis metų. Tokie pokyčiai fiksuojami visame pasaulyje, neišskiriant ir Lietuvos. Gyvenimo trukmės ilgėjimą daugiausia lėmė tokie pokyčiai kaip švarus vanduo, saugus maistas, patogus būstas, gebėjimas kovoti su mikrobais, tobulėjanti medicina, augantis pragyvenimo lygis ir kt.

 

Kartu su ilgėjančia gyvenimo trukme, atsiranda visai kita gyvensena. Žmonės neskuba tuoktis ir gimdyti vos baigę mokyklą, daugiau laiko skiria mokslams, karjeros siekimui, savirealizacijai. Šiuolaikinė visuomenė gerokai sąmoningesnė nei vos kelios kartos prieš mus, kai gyventa gana stereotipiškai: anksti sukurti šeimą, dirbti samdomą darbą ar žemę. Šiuo metu vis daugiau žmonių ieško individualiai tinkančio gyvenimo būdo: nekuria šeimos, keliauja aplink pasaulį, steigia savo darbo vietas ar apskritai atsiskiria nuo visuomenės ir kuria nepriklausomas, uždaras bendruomenes. Laiko eksperimentuoti su gyvenimo būdu ir atrasti, kas teikia didžiausią laimę, tikrai turime daugiau, tad galime neskubėti ir nekelti sau streso.

 

Jaunimas mažiau savarankiškas

 

Šiuolaikiniai 20-mečiai savo branda neprilygsta tėvams ar seneliams, kai šie buvo to paties amžiaus. Daugelis dar studijuoja, neturi asmeninių pajamų, negalvoja apie persikėlimą į atskirą būstą ar juo labiau šeimos kūrimą. Mažesnį jaunimo savarankiškumą lemia kelios priežastys. Visų pirma, šiuolaikiniai tėvai daugiau dėmesio, laiko ir rūpesčio skiria vaikams, taiko prieraišiosios tėvystės principus, todėl vaikai nesubręsta pernelyg greitai.

 

Taip pat vaikams tenka mažiau atsakomybių tiek rūpinantis buitimi, tiek prižiūrint jaunesnius šeimos vaikus. Daugelio tėvai arba seneliai augo šeimose, kur vaikams tekdavo didelė namų ruošos ar ūkio darbų dalis, broliukų ir sesučių priežiūra. Be to, jie daug laiko leisdavo vieni namuose, kiemuose, nes dirbantys tėvai neturėjo užtikrinti vaikų užimtumo po pamokų. Taigi, ankstesni jaunuoliai greičiau tapdavo savarankiški, atsakingi, išmokdavo patys pasirūpinti namais ir maistu. Tai lėmė ankstesnį norą atsiskirti nuo tėvų ir kurti savo gyvenimą. Dabar jaunimas niekur neskuba, pamažu mokosi gyvenimo įgūdžių, neretai pernelyg apgaubiami tėvų globa, dėl to nenori kelti sparnų kaip įmanoma ilgiau. Pasak JAV sociologų, dabartiniai 20-mečiai pagal brandumą prilygsta ankstesniems 14–16 m. jaunuoliams.

 

Neskuba atsisakyti laisvės

 

Viena iš visuomenės jaunėjimo priežasčių – individualistinis požiūris į gyvenimą. Informacijos apie saviugdą ir sąmoningumą gausa lemia tai, kad išmokome geriau save girdėti, tiksliau sekti paskui vidinį balsą, aklai neprisiimti stereotipinių vaidmenų, nepasiduoti šeimos ar visuomenės spaudimui. Bene labiausiai išlaisvėjimas ir tam tikrų klišių nusikratymas būdingas moterims. Kadaise vyravęs siekis rasti antrąją pusę, iš tėvų šeimos išeiti pas vyrą, seniai išblėsęs. Net jei nori kurti šeimą, moteris neskuba prisiimti žmonos ir mamos vaidmens, ilgiau gyvena sau, kelia aukštesnius reikalavimus vyrui, nepuola gyvenimo sieti su bet kuo.

 

Daugelis dar mato tėvų ar senelių šeimose stereotipinį vaidmenų pasiskirstymą, kai moterims tenka bent du trečdaliai namų ruošos, nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Šiuolaikinės moterys nėra pasiryžusios taip aukotis, alinti save. Kol baigia studijas, įsitvirtina profesiniame gyvenime, tiek vyrai, tiek moterys įpranta gyventi pagal asmeninį modelį ir ilgainiui nebenori prie nieko derintis, dalintis susikurtu gėriu, keisti įpročių. Tiesa, Japonijoje dėl šios priežasties jau ryškėja vienatvės tendencija. Įdarbinimo agentūra „Recruiting Holdings“ apklausė 1200 respondentų – paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis vienišų 20–49 m. japonų niekada neturėjo romantiškų santykių ir jų nesiekia.

 

Couple,With,Pregnant,Wife,In,Kitchen,With,Husband,Touching,HisVėlyva motinystė / tėvystė

 

Visuotinį jaunėjimą iš dalies lemia tai, kad linkstama vėliau susilaukti vaikų. Puikiai žinome, kad jaunystėje vaikų susilaukę ir juos užauginę tėvai gimus pagrandukui atjaunėja. Iš naujo eina per visus mažylio raidos tarpsnius, susiduria su tais pačiais iššūkiais ir džiaugsmais. Vaikutis nori nenori verčia tapti energingesniais, aktyvesniais, labiau gyventi šios dienos aktualijomis, o ne klaidžioti prisiminimų labirintais, kas būdinga brandaus amžiaus žmonėms.

 

Pirmagimio susilaukus 30–40 m. ir vėliau, jaunystė prasitęsia – juk kol vaikai maži, tol tėvai jauni. Negana to, siekia ilgiau gyventi, kol užaugins ir paleis vaikus į savarankišką gyvenimą. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas skelbia, kad moterys, kurios gimdė 40-ies, gyvena ilgiau, taip pat pasižymi geresniais kognityviniais gebėjimais vyresniame amžiuje. Pasak mokslininkų, tai susiję su nėštumo metu padidėjančiu estrogenų ir progesterono kiekiu organizme.

 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje buvo 30,2 m., o 200-aisiais – 26,8 m.

 

Kūnai jaunėja

 

Žiūrėdami senesnius filmus (1970–1990 m.) netruktume pastebėti, kad anuometiniai 40-mečiai atrodė taip, kaip dabartiniai 60-mečiai. Iš tiesų žmonės greičiau pasendavo dėl įvairių priežasčių. Viena jų – rūkymas, kuris itin sendina odą ir dantis. SPF išrastas tik 1978 m., o plačiau pradėtas dėti į kosmetikos priemones ir naudoti tik po kelių dešimtmečių, tad fotosenėjimas žmones gerokai sendino. Šiais laikais džiaugiamės ne tik gerokai patobulėjusiomis kosmetikos priemonėmis, galime naudotis pažangiomis senėjimo procesus lėtinančiomis procedūromis, kreiptis į plastinės chirurgijos specialistus, bet ir turime daugiau žinių apie sveiką gyvenseną. Daugelis neberūko, vis dažniau renkasi blaivybę, daug dėmesio skiria sveikai mitybai, suvokia vandens pranašumą prieš saldžius gazuotus gėrimus, reguliariai sportuoja, aktyviai leidžia laisvalaikį. Nors dėl neatsiejama gyvenimo dalimi tapusių socialinių tinklų jaučiame didelį spaudimą atrodyti gražiai ir jaunai, iš dalies tai išeina į naudą, nes labiau rūpinamės savimi, o tai padeda ilgiau atrodyti ir jaustis jaunatviškai bei energingai.

 

Daugiau bendravimo

 

Nors pasigirsta priekaištų, kad dabartinė karta sulindusi į telefonų ekranus ir nemoka bendrauti, iš tiesų esame socialiai aktyvesni, o tai irgi nutolina senatvę. Amerikiečių medicinos žurnale rašoma, kad vienatvė sulaukus 50-ies ir daugiau metų gali turėti liūdnų pasekmių: demencijos rizika išauga net iki 50 %, 29 % didėja širdies ligų rizika ir net 32 % ankstyvos mirties grėsmė. Tačiau šiuolaikiniai 50-mečiai aktyviai dalyvauja ne tik šeimoje, bet ir bendrauja socialiniuose tinkluose su įvairiais žmonėmis. Taip pat brandaus amžiaus asmenys nejaučia tokios didelės atskirties, net jei artimieji gyvena užsienyje, nes gali pabendrauti vaizdo skambučiais.

 

Vienišiems žmonėms yra įvairiausių būdų neprarasti kompanijos: Trečiojo amžiaus universitetai, įvairūs sporto užsiėmimai, protų mūšiai, būreliai. Net vieniši ir iš namų nebegalintys išeiti senoliai gali bendrauti socialiniais tinklais ar bent telefonu. Jei nebėra gyvų artimųjų ir bičiulių, galima registruotis į „Sidabrinę liniją“ ir susitarti dėl reguliaraus pokalbio su bendravimo alkstančiu bendraminčiu. Nuolatinis bendravimas leidžia sekti Lietuvos ir užsienio naujienas, keistis informacija, neapkerpėti emociniam intelektui, nemirti humoro jausmui, išlaikyti žvalų mąstymą.

 

Informacinis srautas

 

Kaip minėta, kitų žmonių pavyzdys socialiniuose tinkluose įkvepia siekti atrodyti jauniau. Be to, bendrai dėl milžiniško informacinio srauto ilgiau išliekame jauni. Tai susiję su nuolat aktyviai dirbančiomis smegenimis, juk informacija pasiekia kiekvieną sekundę, smegenys nuolat treniruojamos, todėl išlieka jaunatviškos, imlios, guvios. Sužinome, kaip rūpintis kūnu tiek išoriškai, tiek vidumi, kad sulėtintume senėjimo procesus. Taip pat mokame save pateikti jauniau: stilistai pataria, kokie drabužiai sendina, iš vizažo meistrų semiamės patarimų, kaip pasidažyti, kad lūpų ar akių kampučiai nesvirtų žemyn, o skruostai liktų jaunatviškai rausvi. Galiausiai gauname patvirtinimą iš kitų pernelyg anksti nesusenti, nenurašyti savęs anksčiau laiko. Net jei moteriai 50, ji drąsiai gali vilkėti atskirą maudymosi kostiumėlį, mini suknelę, o plaukus rišti į aukštą uodegą ar nešioti palaidus jų netrumpinant. Jaunatviškas įvaizdis tinka bet kokio amžiaus moteriai.

 

Turi svarbių tikslų

 

Vienas pagrindinių gyvenimo varikliukų, neleidžiančių sustoti ir pagalvoti, kad jau metas susitupėti ir elgtis „pagal amžių“, – ambicingumas. Gyvename laikais, kai siekis būti geriausia savo versija – tiesiog savaime suprantamas. Nejučia konkuruojame ir su aplinka, ir pačiais savimi, kasdien siekiame tobulėti, realizuoti save, ugdyti naujų teigiamų įpročių, užsitikrinti savo ir šeimos gerovę. Nėra baigtinio taško – viskas, jau pasiekiau. Kiekvienas naujas išsikeltas tikslas suteikia energijos, ryžto, motyvacijos, taip pat dažnai tenka plėsti žinias, mokytis naujų kompetencijų. Visa tai neleidžia senti – tiesiog nėra kada. Tiesa, reikėtų įsidėmėti, kad jaunatviškumą palaiko tikslai ir jų siekimo būdai, kurie nekelia pernelyg daug streso, nes šis kaip tik labai kenkia visapusei sveikatai ir net gali priartinti senatvę.

 

Naudinga turėti asmeninių tikslų, nes netgi artimiausi žmonės, sutuoktiniai gali gyventi skirtingu tempu. Jei norime ilgai išlikti jauni, pirmiausia žiūrėkime asmeninių tikslų, o jie gali būti įvairiausi: nuo sporto ar profesinių iššūkių, gėlių ar daržovių auginimo, užsienio kalbos pamokų iki skirtingų transporto priemonių valdymo, kopimo į viršukalnes ar šokių žingsnelių.

 

50 – geriausias amžius?

 

Demografai sako, kad toliau ilgėjant gyvenimo trukmei iš tiesų nejaunėsime, tačiau brandaus amžiaus ribos gali dar labiau išsiplėsti. Štai dabar laikoma, kad 30 yra naujieji 20, o senyvo amžiaus žmonės – maždaug nuo pensijos. Tačiau vargu ar galima vadinti senole Madonną, Lisą Kudrow, Demi Moore. Dėl jaunatviškos išvaizdos, mąstymo, elgesio šios ir daugybė kitų moterų, perkopusių 60 metų ribą, toliau laikomos brandžiomis, o ne senyvo amžiaus. Ilgainiui šis epitetas labiau priimtinas bus ir 70-metėms.

 

Jei 30 yra naujieji 20, tai 50 – naujieji 40, o tai reiškia pačius geriausius gyvenimo metus. Vaikai jau užauginti, karjera stabili, būstas sutvarkytas, sveikata gera, draugai atsisijoję ir laiko patikrinti, tėvai dar ne tokie seni, kad reikėtų nuolatinės priežiūros. Tačiau svarbiausia, kad žmogus jau visiškai brandus, užtikrintas savimi ir pasirinkimais, nepriklausomas nuo aplinkinių nuomonės, atsparus visuomenės spaudimui, žinantis savo vertę. Šiame amžiuje jau nedarome nieko, kad įtiktume kitiems, nesistengiame savęs pakeisti, sumažinti ar pasistiebti, nes suvokiame, kad esame tokie, kokie esame, ir to pakanka. Tai tikras aukso amžius, kai galima mėgautis gyvenimo vaisiais, tačiau dar toli gražu ne žiema, tik ankstyvas šiltas ruduo.

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

„WoW University“ dėstytojas, neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas

 

Kokie kasdieniai įpročiai lėtina senėjimą?

 

Nors senti yra natūralu, sveikas gyvenimo būdas – reguliari mankšta, subalansuota mityba, streso valdymas, žalingų įpročių vengimas – skatina sveiką senėjimą.

 

Pastebėta, kad didelę įtaką metabolizmui ir imuniniams procesams turi mikrobiota. Senstant daugėja uždegiminių procesų smegenyse, o su tuo susijusios tokios ligos kaip depresija, Alzheimeris. Bandymai parodė, kad seniems gyvūnams perkėlus jaunų gyvūnų mikrobiotą, pagerėja kognityvinės funkcijos, sulėtėja uždegiminiai procesai, pasikeičia ir atjaunėja pati mikrobiota.

 

Pagrindinis veiksnys, lemiantis mikrobiotą, yra mityba. Su maistu gaudami gerųjų bakterijų ir skaidulinių medžiagų, pagerinsime mikrobiotą. Reikėtų valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių, tai pat fermentuotų produktų – kefyro, jogurto, raugintų agurkų, kopūstų. Kuo įvairesnė mityba, daugiau neperdirbtų produktų, tuo daugiau mikrobiotoje naudingųjų bakterijų, kurios siejamos su retesniais uždegiminiais procesais.

 

Ar tiesa, kad greitieji angliavandeniai – blogųjų (patogeninių) bakterijų maistas?

 

Visuose maisto produktuose yra greitųjų (paprastųjų) angliavandenių, todėl jų kiekį reikėtų mažinti ne tik dėl mikrobiotos, bet ir bendros organizmo būklės. Vartojant mažiau greitųjų angliavandenių ir juos keičiant sudėtiniais angliavandeniais, kurių yra avižose, sorose, grikiuose, bolivinėse balandose, ruduosiuose ryžiuose, daržovėse, sumažės nutukimo ir diabeto rizika.

 

Kaip su senėjimo procesais susijęs stresas?

 

Patiriant stresą paūmėja uždegiminiai procesai. Nors reikalingi kovojant su patogeninėmis bakterijomis, užsitęsę pradeda pulti savo ląsteles, padidėjęs oksidacinis ląstelių stresas prisideda prie ląstelių senėjimo procesų. Pastebėta, kad mikrobiota svarbi kovojant su neigiamomis streso pasekmėmis.

 

Kaip žinoti, kad organizmas sensta per greitai, o gal profilaktinis senėjimo lėtinimas naudingas visiems?

 

Nustatyti, ar organizmas sensta per greitai, gali būti subjektyvu ir priklauso nuo įvairių veiksnių, tarp jų – individuali genetika, gyvenimo būdas ir bendra sveikatos būklė. Nors kai kurie gali sparčiau senti dėl genetinių sąlygų ar aplinkos veiksnių, labai svarbu atskirti normalų senėjimą nuo patologinių būklių. Visgi bandymas keisti mitybos įpročius turės tik teigiamą poveikį organizmui.

 

Atlikdami tyrimus su pelėmis išsiaiškinome, kad riebi mityba skatina senėjimo procesus smegenų ląstelėse, o skaidulomis ir prebiotikais (maisto skaidulos, kurios naudojamos kaip energijos šaltinis gerosioms mikrobiotos bakterijoms) pagerinta mityba juos lėtina. Tie patys procesai vyksta ir žmonių ląstelėse. Vartodami skaidulų ir probiotikų turintį maistą keisime ne tik žarnyno mikrobiotą, bet sykiu lėtinsime smegenų ląstelių senėjimą. Taigi, kalbant apie prevencines senėjimo stabdymo priemones, sveikos gyvensenos įpročiai naudingi daugumai, neatsižvelgiant į jų dabartinį senėjimo tempą.

 

Ką dar patartumėte norintiems sustabdyti senatvę?

 

Svarbu į „senėjimo stabdymą“ žvelgti turint realių lūkesčių ir nesusigundyti neįrodytomis ar potencialiai žalingomis intervencinėmis priemonėmis. Visada pravartu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais arba autoritetingais ekspertais, kurie gali pateikti įrodymais pagrįstų rekomendacijų, pritaikytų individualiems poreikiams ir sveikatos būklei.

 

Autorius Laima Samulė