Iš pietų Afrikos kilęs amarilis dažnai naudojamas puošniose kalėdinėse dekoracijose. Daugiametis augalas žydi dideliais, varpelio formos žiedais. Amarilio žiedai būna balto, geltono, raudono, rožinio atspalvio arba įvairiaspalviai. Amariliai (lot. Hippeastrum) kartais vadinami „kunigaikščio žvaigžde“, „prisikėlimo lelija“, „lelijine beladona“ arba „nuoga ledi“.

 

Iš amarilio svogūnėlio gali išaugti beveik metro aukščio gėlė. Nors amariliai paprastai žydi balandžio ir birželio mėnesiais, tačiau kai kurias amarilių rūšis, ypač kilusias iš pietų Afrikos, galima pražydinti gruodžio mėnesį, prieš didžiąsias metų šventes. Svogūnėlį persodinus į vazoną, amarilis sužydi maždaug po mėnesio.

 

Pražydinkite amarilį iki šv. Kalėdų:

 
  • Nužydėjus amariliui, nupjaukite gėlės stiebą, o lapus palikite. Vasarą augalą galite laikyti lauke daliniame pavėsyje.
  • Žemė, kurioje auga amarilis, turi būti drėgna. Tik neperlaistykite!
  • Rugpjūčio mėnesį netręšti.
  • Rugsėjo arba spalio mėnesį amarilį perkelkite į patalpą. Augalą laikykite sausoje vietoje, 13 – 16 °C temperatūroje. Nustokite laistyti. Lapai pradės džiūti ir kristi. Jeigu norite, kad amarilis pražystų per šv. Kalėdas, 10 – 12 savaičių prieš šventes nustokite laistyti.
  • Neturėdamas lapų ir stokodamas vandens amarilis pradės leisti dar vieną stiebą. Kai išaugs stiebas, vėl pradėkite laistyti ir perkelkite „kalėdų varpelį“ į šiltą, saulėtą vietą. Netrukus augalas išleis lapus ir sužydės.
  • Augalui nuvytus, pradėkite viską nuo pradžių.