Vegetarizmas, veganizmas ir žaliavalgystė – populiariausi alternatyvūs mitybos būdai. Kuo toliau, tuo didesne mada jie tampa. Žmonės atsisako riebių maisto produktų, pusgaminių, mėsos. Ir kas paneigtų, kad žmogui tai ne į naudą? Jaučiamės mažiau apsunkę, lieknesni, energingesni, galintys kalnus nuversti. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Taip maitinantis organizmui gali pradėti trūkti vitaminų, tuomet nusilpstame, gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Bet apie viską nuo pradžių…

 

Vegetarai

 

Lietuvoje vegetarizmas nėra labai populiarus. Teigiama, kad vegetarai sudaro apie 10 % visų pasaulio gyventojų, o Lietuvoje vegetarų turime apie 5 % visų gyventojų. Užsienio šalyse vegetarizmas daugiausiai atsirado dėl etinių sumetimų. Žmonės dėl asmeninių ar religinių įsitikinimų negalėjo pjauti gyvulių.

 

Tyrimų duomenimis, iš 100 žmonių, pradėjusių vegetariškai maitintis, pusė numeta svorio, trečdaliui pagerėja virškinimas, daugumai – nuotaika, oda tampa skaistesnė. Vyrai pripažįsta, kad dėl vegetarinės dietos padidėjo seksualinis jų pajėgumas. Vegetarėms moterims klimakso periodas prasideda vėliau, jo eiga švelnesnė. Vegetariškas racionas taip pat padeda norintiems mesti rūkyti.

 

Tapę vegetarais, žmonės dažniausiai sulaukia aplinkinių nuostabos. Visiems rūpi sužinoti, ką gi jie valgo, atsisakę tokios galybės maisto produktų?

   

Veganai

 

Veganizmas dažnai painiojamas su vegetarizmu. Tačiau šie du mitybos ir gyvenimo būdai skiriasi. Veganizmas – tai tokia vegetarizmo rūšis, kai žmogus atsisako vartoti bet kokius gyvulinės kilmės produktus. Veganizmo šalininkai siūlo atsisakyti mėsos, žuvies, paukštienos, kiaušinių, pieno produktų ir medaus. Tad kas belieka šiai grupei žmonių?

 

 

Vegetarų ir veganų mitybos ypatumai

 
  • Vaisiai ir daržovės yra ląstelienos, angliavandenių, vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltinis. Šiai grupei priklauso vaisiai, uogos, šakninės, lapinės, vaisinės daržovės, ankštiniai augalai. Pavyzdžiui, pupelės gali būti mėsos pakaitalas, jei jos valgomos 1–2 kartus per savaitę.
  • Didžiausią dalį veganų racione užima grūdai. Į šią grupę patenka kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, grikiai, ryžiai, kukurūzai, soros ir kiti valgiai iš grūdų, pvz., makaronai. Grūduose yra ląstelienos, angliavandenių, baltymų, vitaminų ir mineralų.
  • Puikus mėsos „pavaduotojas“ – sojos. Kinai, dažnai valgantys sojų patiekalus, trombozėmis ir arterijų ligomis serga labai retai.
  • Vegetarams 100 g riešutų branduolių visiškai atstoja vidutinę mėsos porciją, kurią per dieną suvalgo mėsėdis. Beje, riešutus būtina gerai sukramtyti arba valgyti susmulkintus. Įrodyta, kad riešutai padeda atgauti jėgas.
  • Tačiau veganams aliejaus, riešutų ir sėklų rekomenduojama valgyti negausiai. Šiai grupei priklauso ir iš aliejaus pagaminti produktai, pavyzdžiui, margarinas. Per parą reikėtų suvalgyti apie 1/3 stiklinės riešutų ar sėklų ir 3–4 šaukštus aliejaus (įskaitant ir naudojamą kepimui bei padažams). Veganai apskritai stengiasi kuo mažiau vartoti aliejaus ir cukraus.
  • Veganai nevartoja gyvulinės kilmės pieno produktų, juos keisdami augalinės kilmės pienu ir jo produktais. Šiai grupei priklauso visi iš augalų pagaminti gėrimai: sojų, riešutų, grūdų, sėklų pienas, taip pat sojos jogurtai ir kt. Augalinės kilmės pienas ir jo produktai gaminami iš kitų toje pačioje grupėje esančių produktų. Taip galima reguliuoti maisto įvairovę.
  • Vanduo taip pat labai svarbi mitybos dalis. Per dieną būtina išgerti bent 6–8 stiklines vandens.
   

Žaliavalgystė

 

Gyvas maistas (angliškai – „raw food“, dar vadinamas žaliu maistu, arba tiesiog žaliavalgyste) – tai termiškai neapdorotas maistas, kuris buvo ruošiamas ne aukštesnėje nei 42°C temperatūroje. Maistui ruošti taip pat gali būti naudojama sulčiaspaudė, smulkintuvas, džiovintuvas, šaldytuvas (pvz., ledams gaminti). Produktai vartojami tik natūraliu pavidalu – nei verdami, nei kepami. Daugelis žaliavalgių termiškai apdoroto maisto atsisako tik iš dalies. Visgi jie labai stengiasi, kad didžiąją dalį mitybos sudarytų vien žalias maistas.

 

Yra keli pagrindiniai žalio maisto ruošimo principai

 

1. Tinkama ruošimo temperatūra. Produktas neturi būti kaitinamas aukštesnėje nei 42°C temperatūroje. Aukštesnėje temperatūroje suyra produkto vertingosios medžiagos, vitaminai, enzimai, susidaro nauji medžiagų junginiai.

 

2. Džiovintuvo naudojimas. Su juo žaliavalgiai pasigamina duonos, pyragėlių ar kitokių kepinių.

 

3. Gyvenimas pagal savo šalies zoną. Patariama rinktis kuo daugiau vietinių ūkininkų daržovių ir vaisių. Egzotiški vaisiai ir daržovės dažnai skinamos žalios ir keliauja ilgą kelią iki Lietuvos. Kad neprarastų prekinės išvaizdos ir per greitai nesunoktų, jos apdorojamos cheminėmis medžiagomis. Žinoma, naivu tikėtis, kad visos daržovės ir vaisiai bus ekologiškai švarūs. Tačiau žaliavalgiai pasakytų, kad jau geriau rinktis mažesnę blogybę iš dviejų galimų.

 

4. Smulkintuvo („blenderio“) naudojimas. Kadangi maistas termiškai neapdorojamas, žaliavalgiams rekomenduojama gerti kuo daugiau kokteilių.

   

Tiems, kam įdomu paragauti tokio žalio maisto, kurį įprastai mes apdorojame, siūlome išbandyti šį receptą.

 

„Čili“ sriuba

 

2 puodeliai šviežių pomidorų

1/2 puodelio datulių arba razinų

1 puodelis džiovintų grybų (nebūtinai)

1 puodelis salierų stiebų

1 puodelis vandens

2 v. š. alyvuogių aliejaus

1–2 v. š. spagečių prieskonių

1–2 v. š. citrinos sulčių

Aitriųjų paprikų pagal skonį

2 skiltelės česnako

Žiupselis baziliko

200 gr pupų, žirnelių arba lęšių daigų

1 a. š. džiovintų petražolių

 

Pomidorus, salierus ir česnaką smulkiai supjaustyti, visus ingredientus sudėti į dubenį ir sutrinti trintuvu. Tuomet įdėti pupų, žirnelių arba lęšių daigų. Nemaišyti! Prieš patiekiant pabarstyti džiovintomis petražolėmis. Skanaus!

 

 

Susižavėję vienu iš minėtų alternatyvių mitybos būdų, turėkite omeny tai, kad staiga tapti vegetaru, veganu ar žaliavalgiu negalima, nes tai būtų per didelis stresas organizmui. Susidraugauti su nauju gyvenimo būdu reikia palaipsniui – per 6–12 mėnesių. Pabandę taip maitintis, vieni žmonės jaučiasi atradę gyvenimo džiaugsmą, kiti – suklydę. Kiekvienam – savas kelias, nes, kaip sakoma, „jei mėgsti dešrą ir gerbi įstatymus, tai geriau nematyti, kaip jie daromi“.