Europos centre išsidėstęs Stounhendžas visais atžvilgiais yra didžiulė paslaptis. Dabar jau yra šiek tiek žinoma apie jo kilmę, tikslą ir istoriją, bet net ir šios informacijos pakanka suvokti, kad paprasti žmonės negalėjo idealiai apskaičiuoti ir sukurti tokios didžiulės struktūros… Fenomenalus statinys mokslininkus nepaliauja dominti: jie atlieka daugybę tyrimų, kelia vis naujas hipotezes.

 

Stounhendzas

Iš pažiūros Stounhendžas – tai tik keli pilkapiai, akmenys, grioviai, pylimai ir duobės, bet nei istorikai, nei ezoterikai nenustoja galvoti apie jį ir dalijasi savo nuojautomis ir spėlionėmis apie tikrąją jo paskirtį. Iš tikrųjų daug kas jau yra žinoma apie Stounhendžą, bet daug kas dar liko paslaptyje, dėl ko Stounhendžas iki šiol laikomas keistu ir mistišku statiniu, rašo astroguide.ru.

 

Stounhendžas yra megalitinis akmens statinys, nuo Lodono į pietvakarius nutolęs beveik 130 km. Aplink statinio perimetrą buvo iškastos 56 negilios laidojimo duobės, kurias pirmasis atrado aprašė  XVII amžiuje gyvenęs tyrinėtojas Johnas Aubrey. Žiede nuo įėjimo į šiaurės rytus stovėjo didžiulis, septynių metrų Kulno akmuo. Tarp kulno akmens ir įėjimo buvo nutiesta įžeminimo alėja. Du žiedai buvo pastatyti iš 80 didžiulių mėlynos spalvos blokų, kurie tikriausiai buvo atvežti iš Pietų Velso (320 km nuo statybų vietos). Paskutiniame statybos etape jie pertvarkė megalitus. mėlynus akmenis pakeitė apvalia kolonada, sudaryta iš trisdešimties trilitų, iš kurių kiekvieną sudarė mažiausiai 2 vertikalūs akmenys ir ant jų palaikoma horizontali plokštė. Kadaise žiedo viduje dar buvo 5 stovintys atskirai trilitai, kurie sudarė pasagą.

 

Legenda byloja, kad prie Stounhendžo statybų prisidėjo net burtininkas Merlinas. Esą kerų pagalba jis padėjo atgabenti akmenis iš pietvakarių Velso – vietos, garsėjančios šventų šaltinių vieta.

 

Kulno akmens kilmė yra siejama su kita legenda. Manoma, kad velnias kartą pamatė vienuolį, besislepiantį tarp akmenų. Nespėjus nelaimėliui pabėgti, velnias į jį metė didžiulį riedulį, kuris sutraiškė vyro kulną.

 

Tačiau mokslininkai apie Stounhendžo kilmę turi kiek kitokią nuomonę. Pavyzdžiui, Renesanso laikais gyvenęs architektas I. Jonesas manė, kad Stounhendžą pastatė senovės romėnai. Viduramžių mokslininkai manė, kad Stounhendžas yra vokiečių arba šveicarų darbas.

 

XIX amžiuje visi tikėjo, kad ši vieta yra druidų galios šaltinis. Stounhendže jie tariamai atliko savo šventus ritualus, užmegzdavo ryšį su gamtos jėgomis – daugelis manė, kad megalitai yra išsidėstę tam tikrų energetinių linijų sankirtoje.

 

Anglų istorikas ir rašytojas Tomas Brooksas, atlikęs kruopščius ir ilgus tyrimus, padarė išvadą, kad Stounhendžas yra didžiulės navigacijos sistemos, sudarytos iš lygiašonių trikampių, dalis: kiekvieno iš šių trikampių viršūnė yra nukreipta į kitą tašką.

 

Kai kurie istorikai išplėtojo teoriją, teigiančią, kad Stounhendžas yra galingos pagonių karalienės vardu Boadicea kapas. Be abejo, visi sutinka, kad šis senovės architektūros statinys turi tam tikrą gilią reikšmę. Galų gale tikriausiai neveltui vietiniai atsiskledavo po gabalėlį megalito ir nešiodavosi su savimi jį kaip talismaną…

 

Iš viso Stounhendžą sudaro 30 akmeninių blokų, 82 po penkias tonas sveriantys megalitai, apie 25 tonas sveriantys 5 didžiuliai trilitai. Bendras akmenų svoris konstrukcijoje siekė 50 tonų. Sulenkti akmens blokai sudaro arkas, kurios kadaise tarnavo kaip nepriekaištingai tikslus skirtingų pasaulio kraštų rodiklis.