Alergenai žiemą neatostogauja

Tie, kuriuos vargina sezoninės alergijos, dažnai laukia žiemos, kai šaltas oras sunaikina didžiąją dalį ore sklandančių alergenų. Tačiau šaltasis metų laikas gali sukelti arba net pabloginti simptomus, kurie neretai painiojami su peršalimu ir gripu. Veiksmingiausias būdas, kaip įveikti žiemos alergijas – suprasti, kas sukelia alergiją ir žinoti, kaip išvengti susidūrimo su alergenais.

Atėjus šalčiams, gyventojai vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kuriose yra puiki terpė klestėti kitokiems alergenams: pelėsiui, namų dulkėms, dulkių erkutėms, židinių, krosnių dūmams ir pelenams, gyvūnams, kosmetikos ir parfumerijos priemonėms.

Gripas ir peršalimo infekcijos turi panašių simptomų (gerklės skausmas, kosulys, sloga ir užgulusi nosis). Jeigu šie simptomai nemažėja ilgą laiką, gali būti, kad juos sukelia namuose esantys alergenai.

Viso to galima išvengti, laikantis tam tikrų namų priežiūros taisyklių, kurios padeda sumažinti alergenų kiekį patalpose. Būtina reguliariai valyti antklodes, kilimus, paklodes, ypač, jei jos ilgai buvo nenaudojamos. Tie, kuriuos vargina alergija gyvūnams, augintinius turėtų laikyti lauke, kol orai geri. Labai svarbu reguliariai valyti ir neleisti gyvūnų į tas patalpas, kur daugiausiai laiko praleidžia į alergiją linkęs žmogus.

Žiemą ore tvyro šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laukimo atmosfera. Šis laikotarpis daugeliui asocijuojasi su kvepiančiomis žvakėmis, eglių šakomis ir kitais dirbtiniais ar natūraliais namų kvapais. Tačiau nostalgiškas kvapas kai kuriems žmonėms gali sukelti arba sustiprinti alergijos simptomus. Tokie žmonės turėtų vengti aplinkos dirgiklių, nedeginti aromatinių žvakių, vietoj tikros eglės, puošti dirbtinę.

Miško eglės alergenų galima sumažinti prieš tai ją nuplovus su vandens žarna, palaukti, kol medelis išdžius ir tik tada įnešti į patalpas. Vanduo pašalins didžiąją pelėsių dalį. Net ir dirbtiniai Kalėdų medžiai gali sukelti alergiją, jeigu jie prieš tai buvo laikomi patalpoje, kur daug dulkių ir pelėsių sporų. Kiekvienais metais, prieš atnešant į patalpas, ją reikėtų kruopščiai nuvalyti ir taip sumažinti varginančios alergijos riziką.

Jaukiai besikūrenantis židinys ar krosnis kuria idiliškų namų vaizdą. Tačiau juose kūrenamose malkose gali būti pelėsio sporų. Deganti mediena židinyje gali skleisti dirginančius dūmus ir kitus alergenus į namų aplinką. Alergiškiems žmonėms jie gali sukelti rinitą ir (arba) astmos priepuolius. Kiekvieną kartą atsinešus į namus glėbį malkų, reikėtų patikrinti ir nuvalyti malkas nuo pelėsio, puvėsių. Be to, visada kurti židinį, kai kamino sklendė atidaryta, kad dūmai nepatektų į vidų.

Žiemą daugelyje namų įjungiamas centrinis šildymas lemia, kad šilto oro srovės cirkuliuoja uždarose patalpose. Viena vertus, jauku būti šiltuose namuose, tačiau, kita vertus, šilto oro srovės išjudina alergenus – dulkes, dulkių erkutes ir gyvūnų odos pleiskanas. Anot kai kurių užsienio gydytojų, elektriniai ar dujiniai šildytuvai galėtų būti geresnis pasirinkimas alergiškiems žmonėms.

Alergines reakcijas šaltuoju metų laiko gali sukelti ir nepageidaujami įnamiai: pelės, tarakonai. Pastarųjų atsikratyti labai sunku, todėl būtina imtis prevencinių priemonių. Būtina užblokuoti visas ertmes (pavyzdžiui, sienų, langų plyšius ir įtrūkimus , per kurias į namus gali patekti šie vabalai. Jiems būtinas vanduo, todėl reikia sutaisyti visus prakiurusius vamzdžius, čiaupus. Maisto produktus laikyti induose su dangčiais. Indus plauti iš karto po valgio, reguliariai valyti tas namų vietas, kuriose gali kauptis maisto likučiai (po virykle, šaldytuvu ir t. t.).

Vis daugiau žmonių visame pasaulyje tampa alergiški šalčiui, nors kai kurie gydytojai tai vadina pseudoalergija. Tai labai nemaloni odos reakcija į šaltį. Tiesioginio kontaktu su šaltais objektais metu ant odos atsiranda raudonos, niežtinčios pūslelės (odos dilgėlinė). Reakcija į šaltį gali būti labai stipri, vidutinė ir švelni. Labai dažnai alergija šalčiui pasireiškia plaukiojant šaltame vandenyje. Taip pat gali pasireikšti vartojant šaltus gėrimus ar maistą – patinsta lūpos ir gerklė. Tuomet sumažėja kraujo spaudimas, atsiranda galvos svaigimas, ištinka šoko būsena arba net mirtis. Dažniausiai alergija šalčiui skundžiasi jauni suaugusieji. Paprastai ji išnyksta per keletą metų. Alergija šalčiui gydoma antihistamininias vaistais, taip pat rekomenduojama vengti šalčio.

Alergija – tai yra uždegiminis procesas, kaip atsakas į alergeną. Tokie maisto produktai kaip cukrus, pienas, kviečiai gali pabloginti organizmo būklę. Maiste esantys konservantai, nitratai – dirgikliai, kurie neretai sunkina astmos būklę. Prasta sveikata, nuolatinis nuovargis (nemiga) ir persivalgymas (taip pat prasta mityba) – dažna sinusų ligų priežastis. Galbūt todėl natūraliosios medicinos šalininkai rekomenduoja, užklupus slogai, dieną pabadauti arba bent jau riboti maisto suvartojimą.