Tikriausiai daugelis esate išbandę daugybę dietų, girdėję ne vieną teoriją apie tai, kaip greitai įmanoma atsikratyti antsvorio. Tačiau labai dažnai pasibaigus dietoms prarastas svoris sugrįžta, o su juo dar ir keli papildomi kilogramai. Kaip teisingai ir ilgam sulieknėti bei nepasiduoti trumpalaikių dietų vilionėms kalbamės su gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene.

 

 

Kaip manote, kodėl daugumai žmonių nesiseka sulieknėti?

 

Manau dėl to, kad jie paprasčiausiai nieko nedaro. Dauguma neturi motyvacijos, nepasirenka tinkamų priemonių ir žingsnių. Metant svorį reikia laikytis vienos pagrindinės taisyklės – kiek į save įdėsi, tiek turėsi ir sunaudoti. Ši taisyklė galioja visiems be išimties ir yra veiksminga. Žinoma, egzistuoja ir keletas klinikinių atvejų, kai medžiagų apykaitai neįmanoma padaryti įtakos. Pavyzdžiui, kai yra tam tikri smegenų, kasos onkologiniai susirgimai, kurie išbalansuoja ir iškreipia metabolinius procesus – tada žmogus iš tiesų būna bejėgis.

             

Ar netinkamas maisto vartojimas, tarkime, persivalgymas gali būti laikomas liga?

 

Persivalgymo nėra ko lyginti su alkoholizmu arba narkotikais. Tačiau, žinoma, jis yra toks pats valgymo sutrikimas kaip anoreksija arba bulimija. Nuolatinis persivalgymas dabar turi ir savo ligos kodą. Aišku, labai sunku diagnozuoti, kada persivalgymas jau tapo liga. Juk liga neatsiranda iš karto – viskas vyksta palaipsniui.

 

 

Kaip nuo šio valgymo sutrikimo pasveikti?

 

Persivalgymas gydomas padedant psichiatrui, psichologui ir tarpininkaujant dietologui. Anoreksija paprastai serga jauni žmonės, be to, šios ligos pasekmės kur kas sunkesnės. Persivalgymas, kaip minėjau, yra nuolatinis psichiatrų, psichologų ir dietologų darbas su žmogumi. Kad būtų galima tiksliai nustatyti, ar tai jau yra valgymo sutrikimas, derėtų atkreipti dėmesį į persivalgymo dažnumą. Galbūt užtektų koreguoti įpročius. Jeigu paciento KMI yra 40 ir daugiau, tenka pripažinti, kad jis turi valgymo sutrikimų…

 

 

Galbūt tuomet padėtų skrandžio operacija? Koks jūsų požiūris į tokias operacijas?

 

Manau, visų pirma reikėtų pasikonsultuoti su dietologais, įgusti skaičiuoti kalorijas, žinoti, kokias medžiagas naudinga vartoti, kokių atsisakyti ir pan.

 

 

Kiek mažiausiai kalorijų per dieną galima suvartoti metant svorį?

 

Per dieną žmogui tiesiog būtina suvartoti 1200 kcal. Kai kuriems ir tiek yra per mažai – tai priklauso nuo žmogaus bazinės medžiagų apykaitos. Dvimetriniam vyrui galbūt reikės 2000 kcal. Kaip minėjau, tai labai individualu – reikia apskaičiuoti asmens medžiagų apykaitą pagal specialias formules arba atlikus netiesioginės kalorimetrijos tyrimo būdu.

 

 

Ką manote apie lieknėjimo tabletes? Juk kai kuriems pacientams lieknėjimo tablečių ir papildų išrašo netgi gydytojai.

 

Papildai jokiu būdu nėra vaistai, o tik pagalba, kuri turi numanomą poveikį pagal savo veikimo paskirtį. Tai gali būti maisto papildai, mažinantys apetitą, greitinantys medžiagų apykaitą ir kt. Pavyzdžiui, apetitą mažinanti kapsulė – tai maisto papildas su dideliu skaidulų kiekiu, kurios užpildo skrandį, spaudžia skrandžio sieneles, užima suvalgomo kaloringo maisto kiekį. Tokiomis priemonėmis įmanoma reguliuoti alkį. Bet tai tik pagalba, žingsnis lieknėjimo link. Svarbu ne piliules ryti, o formuoti sveiką gyvenseną: mažiau vartoti cukraus, saldumynų, riebalų ir t. t.

   

Ką patartumėte žmogui, kuris nori sulieknėti?

 

Visų pirma kiekvienas privalo žinoti savo kūno masės indeksą, kuris nustatomas naudojant svorio ir ūgio santykį. Jeigu žmogaus KMI svyruoja nuo 25 iki 30, vadinasi, jis turi antsvorio ir reikia imti atitinkamų priemonių. Jeigu KMI svyruoja nuo 30 iki 40 – kyla pavojus sveikatai, jei KMI yra 40 ir daugiau – kyla rimta grėsmė gyvybei. Informacijos apie svorio metimą apstu. Klausimas – kuo tikėti ir kaip atsirinkti? Manau, reikėtų kreiptis į medikus, t. y. šeimos gydytoją, dietologą ir pan. Jie turėtų patarti, kokią literatūrą skaityti, orientuojantis į sveiką gyvenseną. Deja, Lietuvoje ne visose poliklinikoje būna gydytojas dietologas.

         

Kiek svorio per mėnesį rekomenduojama numesti?

 

Ne daugiau 4 kg. Tiesa, jeigu kyla grėsmė žmogaus gyvybei, per mėnesį atsikratoma ir 6–7 kg.

 

 

Gal dėl to žmonės ir susivilioja greitomis dietomis, nes neturi kantrybės?

 

Dietos yra nelogiškas mėginimas spręsti nutukimo problemą. Norint sulieknėti visam laikui, visų pirma reikia keisti gyvenimo būdą. O pradėti kitaip maitintis nėra dieta. Greitos dietos yra ne kas kita kaip priemonė sudominti, „užkabinti“ psichologiškai, gauti finansinį atlygį ir pan. Paprastai tai būna sumažinto kaloringumo dieta, kurios metu vartojami vienos rūšies produktai, nurodant jų suderinamumą ir t. t. Laikantis šios dietos, svoris mažėja greitai, bet vėliau numesti kilogramai sugrįžta su kaupu.

 

 

Koks jūsų požiūris į badavimą? Kai kurie teigia badavimu išsigydę sunkias nepagydomas ligas…

 

Badauti galima ne ilgiau negu 3 dienas, tuo pat metu būtina organizmą aprūpinti reikiamu skysčių kiekiu. Netgi per tokį trumpą laiką galima sau labai pakenkti. Patartina kartą per savaitę daryti iškrovos dieną, geriant tik vandenį, valgant daržoves ir vaisius.

 

 

Kaip išsigydyti nuo užkandžiavimo prie televizoriaus ar kompiuterio?

 

Tiesiog mažiau žiūrėti televizorių! Ilgas sėdėjimas prie televizoriaus arba kompiuterio kenkia akims, stuburui, kraujotakai, ypač jeigu kompiuteriu dirbama gulint, netaisyklingai sėdint, nedarant pertraukų. Metant svorį nereikėtų žiūrėti televizoriaus nepavalgius. Jeigu mėgstate užkandžiauti, rekomenduočiau poilsio zonoje neturėti jokio maisto.

 

 

Ką patartumėte daryti tėvams, kurių vaikas apkūnus? Galbūt palaukti, kol išaugs?

 

Tai, kad apkūnus vaikas išaugs, yra jau pasenęs požiūris. Reikėtų pasidomėti, kaip vertinamos vaiko vystymosi normos. Paprastai svoris ir ūgis įvedami į tam tikras kreives (pagal tam tikrus Lietuvos vaikų standartus). Tada matome – yra antsvoris ar ne. Kartais mamai gražu rubuilis vaikas… Iki penkerių metų mažylis susiformuoja kaip asmenybė. Jeigu ankstyvoje vaikystėje jis gaus teisingą supratimą apie maistą, tuomet rimtų sveikatos problemų neturėtų kilti. Maistas turi būti kuo mažiau perdirbtas, šviežias, kuo įvairesnis, saikingų porcijų.

   

Kokios lietuvių mitybos tendencijos?

 

Vis dar mėgstame riebius ir skanius dalykus: riebias sriubas, grietinę, majonezą ir pan. Parduotuvėse tradiciškai nerasite salotų be majonezo – kokias penkias iš penkiasdešimties. Mūsų klimatas nepritaikytas turėti tiek, kiek rekomenduojama suvartoti šviežių vaisių ir daržovių. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, stebimas kultūrų susiliejimo procesas. Esame to proceso dalyviai, tad nieko keisto, kad atsiranda vis naujų, neįprastų, iš svetur atvežtų maisto produktų, vaisių, daržovių. Taigi pamažu perimsime kitų tautų valgymo tradicijas.