„Džiunglių žmogus” Gerardas Paškevičius: „Žaltys mano mėgstamiausias naminis gyvūnas”

Daugelis herpetologą Gerardą Paškevičių vadina “Džiunglių žmogumi”. Varliagyvių ir roplių specialistas tokią pravardę gavo neatsitiktinai. Savo namuose jis augina net keturiolika skirtingų rūšių gyvūnų tarp kurių Taivaninis smailiauodegis žaltys, paprastais smauglys, Kalifornijos karališkoji gyvatė, leopardinis gekonas, didysis gerozauras, Afrikos gigantiškoji sraigė ir kiti egzotiški gyvūnai, kuriuos tenka vadinti lotyniškais terminais, nes jie Neturi lietuviškų pavadinimų.

„Vaikystėje nebuvau įprastas ir suprastas vaikas. Jeigu pamatydavau vorą, tai jo neišsigąsdavau ir netraiškydavau. Paimdavau į rankas ir patraukdavau į saugesnę vietą. Kitiems vaikams tai atrodė labai keista. O man keistas atrodė standartiškas požiūris į augintinius. Jeigu tai šuo ar katė – normalu, o štai auginti gyvatę – labai neįprasta. Tada išsikėliau sau tikslą  – įrodyti visuomenei, kad augintinis gali būti bet koks gyvūnas”, – pasakoja Gerardas. Kai jam buvo devyneri, gyvūnų prekių parduotuvėje jis pamatė žaltį ir nusprendė, kad nori būtent tokio “naminio gyvūnelio”. Tėvai neprieštaravo, tačiau Gerardas turėjo pats susitaupyti tais laikais labai didelę sumą – du šimtus litų. Ir kai kiti vaikai kviesdavo jį eiti pirkti ledų, jis atšaudavo dabar negalintis, nes taupo žalčio įsigijimui. Po nepilnų metų Gerardas džiaugėsi savo pirkiniu ir pirmuoju egzotiniu augintiniu, o tėvai už tokį motyvuotą elgesį sūnui padovanojo terariumą. Tuo metu žalčiukas buvo 28 cm ilgio, dabar jam jau 14 metų ir jis paaugo iki 263 cm.  „Įdomus faktas – žalčiai auga visą gyvenimą. Pasiekęs tam tikrą ribą augimas tampa minimalus, tačiau esant palankioms sąlygoms, kai šilta ir gaunama daug maisto, žaltys per metus gali paaugti ir du centimetrus. Šiuo savo augintiniu aš pasitikiu labiausiai, pažįstų jį, esu su juo daug keliavęs, jį socializavęs, jis nebijo būti ant rankų, yra neagresyvus ir mėgsta žmonių draugiją”, -  apie pirmąjį savo roplį pasakoja „Džiunglių žmogus”.

Vis dažniau Gerardą žmonės susirasdavo socialinių tinklų pagalba. Jie klausdavo patarimų, kaip auginti egzotiškus gyvūnus, ką reikia žinoti prieš juos perkant. Taip kilo mintis, jog reikėtų sukurti savo puslapį, kuriame jis galėtų šviesti žmones, paaiškinti klaidas, atsakyti į rūpimus klausimus ir rodyti deramą pavyzdį kaip teisingai auginti egzotiškus gyvūnus. Taip atsirado oficiali pravardė ir puslapis “Džiunglių žmogus”, kuriame Gerardas skatina visus atsakingai rinktis augintinius, prieš juos įsigyjant pasidomėti. Netgi turi auksinę taisyklę, norintiems auginti egzotiškus gyvūnus. Reikia labai gerai suprasti, kaip tas gyvūnas gyvena laisvėje, tada bus aišku, kokius poreikius reikės užtikrinti ir sukurti kuo panašesnes sąlygas auginant jį namuose.

„Noriu, jog žmonės suprastų, kad tai reikalauja labai daug žinių ir atsakomybės. Man skaudą širdį kai žmonės nepasidomėję nusiperka egzotišką gyvūną, o po to nesugebėdami su juo susitvarkyti atsikrato. Man net keista, kad iguana yra toks populiarus egzotiškas gyvūnas. Šie driežai labai dideli, patinai dažnai būna agresyvūs, juos tikrai labai sunku auginti, reikia sukurti ypatingai geras sąlygas, o tai brangu, todėl gyvūnai dažnai kenčia. Žinau tokių atvejų, kai terariume nebuvo įrengta UV lempų, todėl dėl vitamino D trūkumo gyvūnui išsivystė rachitas. Jeigu auginimo sąlygos yra geros, tai 90%, kad gyvūnas nesirgs, tačiau galiu pasakyti, kad beveik visais atvejais egzotiniai gyvūnai serga dėl šeimininkų kaltės”, – patirtimi auginant egzotiškus gyvūnus dalinasi Gerardas.

„Žmonės nelinkę išsamiai pasidomėti, todėl turime labai liūdnas to pasekmes. Dabar vyksta tragedija su getonausiais ir raudonausiais vėžliais. Jie yra pardavinėjami turguose, pardavėjai sako, kad tai miniatiūriniai vėžliukai, o iš tikrųjų jie užauga labai dideli, daug valgo, jiems reikia didelių akvariumų. Žmonės nebežino ką daryti. Lietuvos zoologijos sodas kiekvieną savaitę gauna daugiau nei 25 užklausas, tačiau tokio kiekio jie negali priimti. Tada žmonės tiesiog išveža vėžlius ir paleidžia prie vandens telkinių. O tokie dideli ir gerai prisitaikę ropliai tampa priešu mūsų vietinei faunai ir išbalansuoja mūsų ekosistemą”, – apie neatsakingo žmonių elgesio pasekmes pasakoja G. Paškevičius.

„Mums gerai pažįstama ir ne tokia egzotinė Raudonosios knygos atstovė žalioji rupūžė taip pat apipinta įvairiais mitais. Žmonės galvoja, kad ji nuėda braškes, tačiau tai netiesa. Ši rupūžė yra vabzdžiaėdis plėšrūnas, todėl braškių ir kitų uogų tikrai nevalgo, Arba dar vienas mitas, jog paėmus į rankas atsiras karpos. Viskas dėl to, kad žmonės per mažai žino, o dėl to nežinojimo dažnai kenčia gyvūnai, tie kurie negali pasakyti, kada jiems ir ką skauda, ar kas negerai. Savo veikla noriu plėsti tas žinias ir skatinti žmones domėtis. Gyvūnų pasaulis juk toks įdomus, – sako “Džiunglių žmogus”. O kas nutinka į rankas paėmus žaliąją rupūžę, kas vyksta mūsų smegenyse, kai žiūrime į savo augintinio nuotraukas, kokiu greičiu gali bėgti vieni greičiausių šunų – Afganų kurtai bei taksų eitynės laidoje “Gyvūnų manija” spalio 14 dieną, sekmadienį, 9 val. ryto per TV6.

„Gyvūnų manija“ – sekmadieniais 9 val. per TV6!