Žarnyno infekcijomis kasmet suserga tūkstančiai žmonių. Kaip apsisaugoti?

Nors ir vangiai, bet pavasaris juda pirmyn. Ne už kalnų ir vasara – laikas, kai galima pamiršti dažnus peršalimus, bet tyko nauji pavojai – padažnėja bakterinių žarnyno infekcijų, kurias sukelia į mūsų organizmą patekusios bakterijos bei jų gaminami toksinai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkstančių žarnyno infekcinių ligų atvejų. Kodėl būtent vasarą mes tampame jiems tokie neatsparūs?

Nustatyta, kad šiltuoju metų laiku dauguma žarnyno ligų būna susiję su maistu. Vasara keičiame įprastą žiemos meniu, valgome daugiau žalumynų, daržovių ir vaisių, kuriuos ne visuomet švariai nuplauname, daug patiekalų gaminame ant grilio ir ne visada gerai iškepame mėsą, be to, daug keliaujame ir ne visuomet maisto produktai yra laikomi šaldytuvuose.

Apie dažniausiai pasitaikančias žarnyno infekcijas mūsų šalyje, jų simptomus ir apsisaugojimo būdus papasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja infektologė Gabrielė Gaižutytė.

– Kas yra žarnyno bakterinės infekcijos?

– Žarnyno bakterinės infekcijos – tai bendras pavadinimas įvairių ligų, kurias sieja panašūs simptomai, o jas, kaip minėta, sukelia bakterijos ir jų išskiriami toksinai.

Dauguma žarnyno  bakterijų į mūsų organizmą patenka per maistą ir skysčius. Įveikusios skrandžio barjerą ima žaloti plonosios ar storosios žarnos gleivinę, sutrikdo elektrolitų ir vandens apykaitą žarnyne. Kartais užkratas gali patekti į žmogaus organizmą ir per namų apyvokos daiktus, nešvarias rankas. Tai įvyksta ne taip dažnai, kaip su maistu ar skysčiais, tačiau įmanoma.

Dažniausiai pasitaikančios patogeninės žarnyno  bakterijos – stafilokokai, salmonelės ir kampilobakterijos. Suvalgius užkrėsto maisto kitoje šalyje, galima susirgti ir šigelioze.

Skrandžio problemų gali sukelti ir maistas – jis turėtų būti ne per aštrus, ne per riebus ir gerai termiškai apdorotas. Labai patartina riboti alkoholio vartojimą.

– Kokie maisto produktai pavojingiausi?

– Įvairiais kremais pertepti tortai, eklerai – dažniausia stafilokokinės infekcijos priežastis vasarą.

Daugiau nei 400 salmoneliozės rūšių patenka į žmogaus organizmą su blogai iškepta  ar išvirta vištiena ar kiauliena, žaliais kiaušiniais.

Blogai termiškai apdorota paukštiena, vakuumuota mėsa, nepasterizuoti pieno produktai, nevirintas pienas ir vanduo – pagrindiniai kampilobakterijų perdavimo produktai. Jersinijoze Lietuvoje dažniausiai užsikrečiama blogai nuplovus daržoves ir termiškai blogai apdorojus jautieną.

– Kada galima įtarti, jog susirgome žarnyno infekcija?

– Bakterijai su maistu  patekus į žmogaus organizmą, laikas pradeda tiksėti: pirmieji ligos simptomai atsiranda po 6–48 valandų.

Priklausomai nuo ligos sukėlėjo ir koks jo kiekis pateko į žmogaus organizmą,  kiek stiprus imunitetas, žmogus ima gausiau ar mažiau viduriuoti, sunkesniais atvejais su kraujo ir gleivių priemaiša. Kiti galimi simptomai – vėmimas, spazminiai pilvo skausmai, pakilusi temperatūra ir galvos skausmai.

Ypatingą pavojų sergant  bet kokia žarnyno infekcija kelia dehidratacija – vandens kiekio sumažėjimas organizme. Ji ypač pavojinga mažiems vaikams.

– Tikslus ligos sukėlėjo nustatymas – išmatų pasėlis.

– Dažiausiai žarnyno infekcija nėra patikslinama, nes diagnozuojama remiantis tik klinikiniais simptomais. Norint patikslinti ligos sukėlėją, reikia atlikti išmatų diagnostinį pasėlį. Atsakymo galima tikėtis po 48–72 val. Kartu gaunama ir antibiotikograma, kuri gydytojui padeda parinkti tinkamus antibiotikus, esant sunkiai žarnyno bakterinei infekcijai.

Svarbūs patarimai, kaip apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų:

1. Rinkitės tik pavojaus nekeliančius produktus. Vaisius ir daržoves galima valgyti šviežius, tereikia juos rūpestingai nuplauti. Termiškai neapdorota mėsa ir pienas yra labai pavojingi.

2. Maistą gaminkite atidžiai. Ruošiant karštus patiekalus ar produktus, temperatūra patiekalo viduje šiluminio apdorojimo pabaigoje turi pasiekti 75 °C – tuomet maistas laikomas paruoštu ir saugiu. Moksliniais eksperimentais nustatyta, kad 70 °C temperatūroje per 30 sekundžių žūva beveik visi mikroorganizmai.

3. Pagamintą maistą valgykite iš karto. Jei pagamintas karštas maistas paliekamas atvėsti iki kambario temperatūros, jame pradeda daugintis bakterijos. Nelaikykite virto ar troškinto bei kepto maisto kambario temperatūroje ilgiau negu 2 valandas.

4. Paruoštą maistą laikykite tinkamomis sąlygomis. Atvėsintą karštą maistą reikia laikyti šaldytuve ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 12 valandų. Jei tokį maistą vėliau apdorojate termiškai, jį reikėtų suvartoti per 1 valandą.

5. Venkite žalių ir paruoštų maisto produktų kontakto. Pavyzdžiui, nenaudokite tos pačios pjaustymo lentelės žaliai mėsai ir duonai ar salotoms pjaustyti. Šaldytuve būtinai atskirkite žalius ir šiluma apdorotus maisto produktus, nes mikroorganizmai, esantys žaliuose maisto produktuose, gali patekti ant kitų produktų ir juos užteršti.

6. Nepamirškite nusiplauti rankų:

- prieš ir po valgio, prieš gamindami valgį;

- pasinaudoję tualetu, pakeitę sauskelnes;

- išsipūtę nosį, nusikosėję, nusičiaudėję;

- po sąlyčio su gyvūnais, jų ekskrementais;

- po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pvz., šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;

- prieš užsimaudami ir nusimaudami apsaugines pirštines.