Skamba neįtikėtinai, bet tai tiesa. Pakenkti gali ne tik dėžutė saldainių, suvalgomų vienu prisėdimu, tačiau ir persivalgymas labai vertingų maistų produktų. Visur būtinas saikas, ypač vartojant tam tikrus produktus.

 

maistas

Ryškiaspalvius, sultingus ir kvapnius pomidorus bei apelsinus mėgsta daugelis. Juose yra didelis kiekis rūgščių, kurios gali sukelti skrandžio refliuksą, jei jų vartojama per daug. Ilgainiui gali atsirasti stemplės gleivinės pokyčių, vadinamoji Bareto stemplė, kuri gali sukelti vėžį. Gydytojai rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau nei dvi porcijas pomidorų ar apelsinų ir jų nemaišyti, ypač, jei jau yra skrandžio refliukso simptomų (rėmens graužimas, rūgštus skonis burnoje, skausmingas rijimas ir kt.).

 

Tikriausiai daugelis yra girdėję, kad kūdikio besilaukiančios moterys turėtų vengti daug švino turinčių jūrų žuvų, pavyzdžiui, konservuoto tuno. Joms šio produktų būtų geriau iš viso atsisakyti, o kitiems – riboti vartojimą. Konservuotą tuną lengva paruošti. Tai iš pirmo žvilgsnio yra nekaloringa žuvis, puikiai tinkanti sveikoms daržovėms ir sumuštiniams. Švino tunuose yra daugiau negu daugelyje kitų jūrų žuvų, todėl pernelyg dažnas jų vartojimas gali sukelti apsinuodijimą sunkiuoju metalu. Dėl per didelio švino kiekio organizme, gali sutrikti rega, klausa, kalba, koordinacija, atsirasti raumenų silpnumas. Per savaitę nerekomenduojama suvartoti daugiau nei 3 – 5 tuno skardines. Šią žuvį reikėtų keisti mažiau švino turinčiomis: lašiša, krevetėmis, menkėmis.

 

Vanduo yra esminis elementas gerai sveikatai, tačiau per daug gausus vandens vartojimas gali sukelti organizmo apsinuodijimo simptomus. Pavojus kyla tada, kai vanduo išplauna iš organizmo natrį ir kitus mikroelementus. Dėl to sutrinka smegenų veikla ir gali net ištikti mirtis. Vandens dažniausiai perdozuoja ilgų distancijų maratonininkai arba tie žmonės, kurie save prievarta verčia išgerti kuo daugiau vandens. Galima įtarti, kad vandens suvartojama per daug, jei šlapimas visada yra skaidrus.

 

Saikingai vartojama soja padeda kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje ir kraujo spaudimą. Tačiau soja trukdo organizmui įsisavinti geležį, dėlto gali atsirasti geležies trūkumo mažakraujystė. Be to, sojose yra izoflavonų, savo struktūra panašių į lytinius hormonus – estrogenus. Dėl didelio estrogenų kiekio gresia gimdos gleivinės išvešėjimas ir net vėžys. Mitybos specialistai nesutaria, kiek vartoti sojų yra saugu, todėl laikomasi nuomonės, kad per dieną reikėtų suvartoti ne daugiau nei dvejų porcijų.

 

Kuo galėtų pakenkti špinatai? Juose esantis liuteinas ir karetonoidai gerina regėjimą ir gali padėti išvengti geltonosios dėmės degeneracijos. Špinatai turi ir tamsiąją pusę. Špinatuose yra oksalo rūgšties, dėl kurios gali susiformuoti inkstų akmenys. Asmenys, kurie turi padidintą inkstų akmenų susidarymo riziką, turėtų vengti kalcio oksalatų.

 

Bertoletijų (braziliški) riešutai turtingi baltymų, skaidulų, riebiųjų rūgščių, seleno. Riešutų vartojimas mažina cholesterolio kiekį ir kraujo spaudimą. Nepaisant to, riešutų kasdien valgyti nerekomenduojama, nes juose yra labai daug seleno, kuris dideliais kiekis gali būti nuodingas. Seleno perteklius gali sukelti plaukų slinkimą, dermatitą, nagų trapumą, neurologinius sutrikimus ir kai kuriais atvejais net mirtį. Iš visų riešutų braziliškuose seleno yra daugiausiai, todėl jų per dieną reikėtų suvartoti ne daugiau nei 10.

 

Liesi gyvuliniai baltymai (vištienos krūtinėlė, kiaušinių baltymai) sudaro sportuojančių ir įvairių mitybos apribojimų turinčių asmenų pagrindinę per dieną suvartojamų baltymų dalį. Tačiau vartoti per daug gyvulinių baltymų gali būti žalinga, nes jie skatina organizmą išskirti IGF-1 augimo hormoną, kuris didina vėžio ligų riziką (ypač krūtų vėžio). Norint to išvengti, didžiąją dalį baltymų reikėtų gauti iš augalinio maisto: pupų, riešutų, sėklų, grūdų.