14 dalykų, dėl ko geriau gyventi XXI amžiuje
2018-01-29 10:34Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame naudojamos modernios technologijos, internetas ir kasdien vyksta progresas, sunku įsivaizduoti sunkumus, su kuriais susidūrė mūsų protėviai. Anuomet normaliais laikyti dalykai dabar priverčia kvatotis arba gąsdina. Šiandien viskas atrodo keista: nuo ligų gydymo būdų, tradicijų ir kasdieninio gyvenimo. Štai keletas dalykų, kurie paskatins pasidžiaugti, kad gimėte pačiu laiku!
14 dalykų, dėl ko džiaugsitės, gyvendami XXI amžiuje:
- Plaukų dažai. Moterys pradėjo dažyti plaukus prieš daugiau nei 3000 metų. Tačiau praeityje nebuvo jokių grožio salonų ir specialių mišinių plaukams dažyti, todėl moterys, norėdamos paslėpti žilus plaukus, naudojo viską, ką rasdavo buityje: nuo svogūnų ir cinamono iki sieros ir pelenų. Norėdamos, kad plaukai būtų šviesesni, moterys valandų valandas praleisdavo saulėkaitoje, kad saulės šviesa išblukintų plaukų pigmentą. Nieko nuostabaus, kad tokie eksperimentai su išvaizda, dažniausiai gerai nesibaigdavo.
- Pėdų rišimas. Kinijoje egzistavusi tradicija buvo populiari tarp kilmingųjų. Jau 4 – 5 mergaitėms būdavo pradedamos rišti pėdos ir jos būdavo verčiamos avėti per mažais batukais, formuojančiais pėdas ir neleidžiančiais joms augti. Nors procedūra buvo labai skausminga ir pavojinga, normalios, sveikos pėdos buvo laikomas prasčiokų ženklu ir galėjo sukelti problemų, kai mergina norės ištekėti, rašo brightside.me.
- Skundų knyga. Tūkstančius metų pasaulyje egzistavo vadinamosios skundų knygos. Pavyzdžiui, yra iki šiandien išlikusi molinė skundų lentelė, kurioje prieš 3000 metų skundžiamasi, kad buvo pristatyta netinkama vario rūšis. Tada atsiliepimą palikti nebuvo taip lengva, kaip dabar, kai užtenka paskambinti klientų informacijos telefono numeriu arba palikti atsiliepimą internete. Tokią lentelę iškalti reikėjo nemažai darbo ir pastangų.
- Lakrimatoriai. Nedidelių stiklainiukų su siaurais kakliukais (lakrimatoriai) dažnai randama senosiose kapavietėse. Manoma, kad į juos buvo surenkamos raudotojų ašaros. Šie indai taip pat rodė, kaip labai žmona pasiilgo savo vyro, kai jis išėjo iš šio pasaulio.
- Gydymas magija ir mėšlu. Kad ir kokie neskanūs ir bjaurūs atrodytų šiuolaikiniai vaistai, tačiau tai vis tiek geriau negu senovėje iš mėšlo gaminami vaistai. 1500 m. pr. Kr. daugelio gyvūnų, paukščių ir net žmonių mėšlas buvo naudojamas visoms ligoms gydyti, taip pat apsisaugoti nuo piktųjų dvasių, kurios irgi yra ligų priežastis. Be to, tada žmonės naudojo burtus ir ritualus kaip gydymo priemonę. Prisiminkite tai, kai kitą kartą raukysitės, gerdami šiuolaikinius vaistus.
- Didelio masto statybos. Senovėje į statybą, ypač šventyklų, žmonės žvelgė labai rimtai. Pavyzdžiui, Balbeko akmuo sveria daugiau nei 1000 tonų. Sunku įsivaizduoti, kaip žmonės sukūrė ir pajudino šitokio dydžio blokus ir iš jų pastatė įspūdingus statinius.
- Neribota patriarchija. Senovės Romoje tėvas turėjo neribotą valdžią savo vaikams visą gyvenimą. Ši tėvo valdžia davė teisę suorganizuoti vaikų vestuves ir skyrybas, atsisakyti naujagimių ar ne juos nužudyti arba parduoti, jei šeimos galva nenorėjo šių vaikų. Šiandien vaikai daug laimingesni nei anksčiau. Vienintelės problemos su kuriomis jie susiduria, tai tėvų raginimai grįžti namo iki 21 valandos arba pasirinkti tą pačią profesiją kaip tėtis ar mama.
- Nėštumo testai. Šiandien kiekvienoje vaistinėje galima nusipirkti paprastą nėštumo testą ir reikia tik kelių minučių, kol paaiškės rezultatas. Senovėje nėštumo testai buvo absurdiški. Moterys turėti šlapinti ant kviečių ar miežių maišų. Jeigu sėklos sudygdavo, reikšdavo, kad moteris yra nėščia. Taip pat jos galėdavo prieš miegą išgerti vandens su medumi – jei rytą pabudusios pastebės, kad pilvas didesnis, tai galima spėti, kad mergina ar moteris yra nėščia.
- Nuotekų sistema. Vandens tiekimo sistemos sausumos regionuose iš milžiniško šulinio buvo pastatytos I a. pr. Kr. senovės Irane ir jos vis dar naudojamos kai kuriose vietose. Šių sistemų mastas ir našumas buvo neįtikėtinos.
- Kanibališkos gydymo priemonės. Jeigu šiuolaikiniai gydytojai vis dar naudotų senus gydymo metodus, tai pacientai nuo migrenos ir priepuolių turėtų naudoti vaistus, pagamintus iš žmogaus kraujo. Senovės Romoje tikėta, kad kovoje kritusio gladiatoriaus kraujas gali išgydyti epilepsiją. XVII amžiuje vaistinės prekiaudavo milteliais, pagamintais iš žmonių mumijų. Vadinamieji kanibališki vaistai buvo plačiai naudojami visame pasaulyje daugybę šimtmečių.
- Meilė katėms. Gerai žinomas faktas, kad katės buvo gerbiamos ir laikomos šventomis senovės Egipte. Rūmuose katės gyveno labai prabangiai, taip pat, kaip ir jų savininkai. Jei katė nugaišdavo, žmonės turėdavo nusiskusti antakius – gedulo, trunkančio 70 dienų, simbolis.
- Profesionalūs raudotojai. Senovėje žmonės galvojo, kad kuo daugiau žmonių ateina į laidotuves, tuo reikšmingesnis buvo velionis. Kai kurie žmonės net samdydavo raudotojus – kurie dalyvaudavo laidotuvėse ir verkdavo. Po kurio laiko ši tradicija buvo uždrausta, nes manyta, kad mirusiesiems pomirtiniame gyvenime reikia ramybės ir tylos.
- Dantų gydymas alumi. Senovės egiptiečiai padarė nemažai medicinos atradimų, bet kai kurie jų gydymo metodai šiandien atrodo labai keisti. Pavyzdžiui, dantų ir burnos gleivinės skausmui malšinti jie naudojo specialų burnos skalavimo skystį. Jo sudėtyje buvo saldaus alaus, sėlenų ir salierų. Juokas juokais, bet ir šiandien kai kurie renkasi tokį skausmo malšinimo būdą, o ne įprastas tabletes nuo skausmo.
- Moterys balzamuojamos būdavo balzamuojamos vėliau nei vyrai. Senovės egiptiečiai paprastai balzamuodavo mirusiųjų iškart po mirties. Tačiau gražesniosios lyties balzamavimo procesas būdavo atidedamas kelioms dienoms ir štai kodėl: velionės giminės norėjo išvengti, kad kas nors liestų moters kūną, todėl leisdavo jam irti 2 – 3 dienas.