„Autobuse aš buvau vienintelė moteris su šešiasdešimt Italijos žvejų. Iki šiol man niekada nebuvo tekę matyti tokių simpatiškų džentelmenų – jie nuostabūs“, – atviravo dienoraštyje garsi aktorė, dainininkė, iki šiol tituluojama kaip viena gražiausių pasaulio moterų – Merilin Monro.

 

dienoraštis

Dažnai galime išgirsti, kad dienoraščio rašymas – tai senamadiškas ir atgyvenęs įprotis. Tačiau prieš atsirandant socialiniams tinklams, dažnas žmogus savo mintis išreikšdavo rašydamas ant balto popieriaus lapo. Kai kurie tą daro ir dabar. Dienoraštyje galima nesivaržant išlieti savo jausmus, išsipasakoti. Vėliau skaitant prirašytus dienoraščio lapus galima geriau pažinti save, pastebėti asmenybės pokyčius. Nieko nuostabaus, kad net žymiausi pasaulio žmonės jam patikėdavo pačius asmeniškiausius išgyvenimus, nesėkmės ir paslaptis. Kokių slaptų svajonių turėjo knygų autorius Ernestas Hemingvėjus, ką slapta nuo žmonos rašė prezidentas T. Ruzveltas, dėl ko sielvartavo A. Einšteinas?

 

Anos Frank dienoraštis

 

Tai, ko gero, vienas iš populiariausių paviešintų dienoraščių. Mergina gimė 1929 m. birželio 12 d. Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Ana Frank buvo žydė, patyrusi holokaustą ir išgarsėjusi dėl kasdien nuosekliai rašyto dienoraščio. Niekas nebūtų pagalvojęs, kad 13-ojo gimtadienio proga padovanota užrašų knygutė pavers šią merginą pasauline žvaigžde. Dienoraštis tapo jos neatsiejamu gyvenimo palydovu, kuriam atskleisdavo viską, kas kankindavo paauglės širdelę. Ana 26 mėnesius praleido slėptuvėje, kurioje rašė dienoraštį: jame išsakė savo mintis, baimes, pasakojo, kaip gyvena besislapstantys žmonės: „Kaip puiku, kad bent galiu užrašyti tai, ką jaučiu ir galvoju; kitaip aš, turbūt, visiškai uždusčiau“. Jauna mergina žuvo nesulaukusi 16-ojo gimtadienio nuo bado ir šiltinės, tuomet jos tėvas Otas Frankas nusprendė išleisti Anos Frank dienoraštį, žinoma, be intymiausių pasakojimų. Vėliau merginos tėtis panoro paviešinti tikrąjį žydų gyvenimą šiuo nepaprastai sunkiu jiems laikotarpiu, todėl buvo išleistas originalus Anos dienoraštis be iškarpymų. Mergina jausdama alsuojančią mirtį į nugarą suprato, kad gali neišgyventi. Ji dar prieš mirtį prašė tėčio, kad išspausdintų jos dienoraštį ir žmonės galėtų įsivaizduoti, ką išgyveno holokaustą patiriančios aukos.

 

„Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: „ iš pradžių atėjo karas, paskui – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, ir tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank)

 

Šiandien Anos Frank dienoraštį, išverstą į daugybę pasaulio kalbų, galima įsigyti daugelyje knygynų ir bibliotekų. Viešint Amsterdame reikėtų nepraleisti progos aplankyti slėptuvę, kurioje Anos Frank garbei įrengtas muziejus.

 

Ernesto Hemingvėjaus svajonė – dienoraštyje

 

Amerikiečių rašytojas Ernestas Hemingvėjus būdamas devynerių pradėjo pildyti dienoraštį, dar nenutuokdamas, kad vėliau jo užrašytos mintys pavirs realybe. Garsaus knygų autoriaus dienoraštis prasideda taip: „Mano vardas yra Ernestas Hemingvėjus, gimiau 1899 m. liepos 21 d.. Mano mėgstamiausi autoriai yra Kiplingas, O. Henris ir S. E. Vaitas. Mano mėgstamiausios gėlės yra orchidėjos ir tigrinės lelijos. Mano didžiausi pomėgiai: žvejyba, turistiniai žygiai, lipimas į kalnus, šaudymas, futbolas ir boksas. Mėgstamiausios mokslo sritys: chemija, anglų k. ir zoologija. Aš ketinu keliauti ir rašyti“. Būsimas rašytojas knygelę pradėjo pildyti 1908 m., kai mokėsi pradinėje mokykloje. Iš pirmo žvilgsnio naivios mažamečio svajonės išsipildė: jis tapo ne tik garsiu rašytoju, bet ir puikiu žveju, medžiotoju, gyvūnų mylėtoju, visus šiuos rašytojo pomėgius galime pastebėti ir jo aprašomuose kūriniuose. Puikus pavyzdys jau legenda tapusi knyga – „Senis ir jūra“. Tik praėjus 50 metų po rašytojo mirties E. Hemingvėjaus dienoraštis buvo išleistas. Vartant dienoraščio lapus skaitytojai sužino tikrąsias E. Hemigvėjaus svajones, nuogąstavimus dėl psichinės ligos ir kamuojančio alkoholizmo.

 

Prezidento Teodoro Ruzvelto išpažintis žmonai

 

Be Merilin Monro, Anos Frank ir E. Hemingvėjaus dienoraštį rašė ir visame pasaulyje gerai žinomas, labai įtakingas politikas – Teodoras Ruzveltas. Dienoraštį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pradėjo pildyti 1884 m. vasario 14-ąją. Šią dieną Ruzveltas mini kaip baisiausią savo gyvenime. Jis ketino su žmona Alisa paminėti ketvirtuosius santuokos metus ir švęsti šv. Valentino dieną. Deja, svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. Vasario 14-ąją vyras prarado dvi brangiausias pasaulyje moteris – mamą ir žmoną. Šią lemtingą dieną Ruzveltas dienoraštyje pažymėjo dideliu X ženklu ir parašė: „Šviesa išėjo iš mano gyvenimo“. Dienoraščio viduryje aptinkama kita už širdies griebianti citata: „Prireikė daugiau nei metų, kad užkariaučiau Alisos širdį“. Šis dienoraštis – tarsi meilės prisipažinimas į Anapilį išėjusiai žmonai.

 

Einšteinas : ,, Aš padariau didelę klaidą savo gyvenime‘‘

 

Nobelio premiją gavęs žymus XX amžiaus chemikas Linusas Paulingas palaikė draugiškus ir darbo santykius su genialiuoju fiziku Albertu Einšteinu. L. Paulingo dienoraštyje galima rasti nemažai pasikalbėjimų su A. Einštenu, jo įžvalgų, nuogąstavimų ir minčių apie gyvenimą: „1954 m. lapkričio 16-ąją porą valandų kalbėjau su Albertu Einšteinu jo namuose Prinstone. Bendravome apie įvairius reikalus, mokslinius ir visuomeninius. Išeidamas atsisveikinau su juo, tada sustojau ant šaligatvio ir parašiau du sakinius savo užrašų knygelėje, kad neužmirščiau to, ką jis man sakė. Pirmasis Einšteino teiginys buvo toks, kad menka išmintis reikalinga valdyti pasaulį, kitas – apie tai, kad aš padariau didelę klaidą savo gyvenime – tuomet, kai parašiau rekomendacinį laišką prezidentui Ruzveltui dėl atominės bombos gamybos“.

 

Ko gero, visada verta užrašyti pokalbius su žymiais, daug pasiekusiais ar kažkuo įdomiais žmonėmis. Juk po kurio laiko atskleistos jų mintys visuomenei įgyja neįkainojamą vertę.

 

Šarlotės Brontės talentas atsiskleidžia rašant

 

Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekoje ir muziejuje „The Morgan Library and Museum“ saugomas XIX amžiaus britų rašytojos, „Džeinės Eir“ autorės, Šarlotės Brontės dienoraštis. Jį liepsningo temperamento moteris rašė nuo 1836 metų vasario. Tada Šarlotei tebuvo 19 metų ir ji mokytojavo Anglijoje. Daugiausiai dienoraštyje mergina rašė apie savijautą darbe. Šarlotė atviravo, kad jai sunku prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Ji rašo: „mokytojos pareigas vykdau gerai, moku būti gera, nuolanki, tačiau ir griežta“. Tačiau ambicingai merginai to pasirodė per maža. Šarlotės Brontės rašytojos talentas ir laki vaizduotė atsiskleidžia ir dienoraštyje. Ji kalba apie ,,išpuikusį liūdesį, spinduliuojantį rusvose akyse”, nepaprastą gamtos grožį: ,,vakar naktį aš iš tiesų atsidūriau ant griaustinį žadinančių sparnų, kurie plasnodami sukėlė tokį sprogimą, kad tik retkarčiais išgirsdavau patį griausmą‘‘.

 

Įdomūs faktai

 

  • Vieną iš įspūdingiausių visų laikų dienoraščių parašė admiraliteto tarnautojas Samuelis Pepysas. Jis išsamiai aprašė XVII amžiaus Londoną ir romanus su ištekėjusiomis moterimis.
  • Anos Frank vardu pavadintas 5535 asteroidas.
  • Anos Frank dienoraštis išverstas į 55 pasaulio kalbas, išleistas 25 milijonų egzempliorių tiražu, pagal jį kuriami spektakliai, filmai, į lietuvių kalbą dienoraštis išvertas 1997 metais.
  • Dienoraščius rašė žymus psichoanalitikas Karlas Jungas bei rašytojas Francas Kafka.