Po savaitgalio sode sunkiau išsitiesti, ilgiau pasėdėjus maudžia juosmenį, o aunantis batus tenka ieškoti patogesnės padėties. Atvėsus orams tokį skausmą lengva paaiškinti paprastai – turbūt nugarą „perpūtė“. Vis dėlto verta atidžiau įvertinti, kas pasikeitė kasdienybėje, ir pasirinkti pagalbą, kuri leistų lengviau judėti bei grįžti prie įprastos veiklos.

 

Ar tikrai kaltas šaltis?Beautiful,Young,Woman,Suffering,From,Back,Pain,At,Home

 

Atrodo įtikinama: lauke atšalo, ir nugara vėl sustingo. Vis dėlto ryšys tarp orų ir nugaros skausmo nėra toks aiškus, kaip gali atrodyti. Sidnėjaus universiteto mokslininkų su kolegomis atlikta tyrimų analizė, paskelbta 2024 m., neparodė, kad temperatūros, drėgmės, atmosferos slėgio ar kritulių pokyčiai didintų juosmens skausmo epizodų riziką. Tad ieškant maudimo priežasties derėtų įvertinti pastarųjų dienų veiklą ir fizinį krūvį.

 

Gal dėl lietaus pasivaikščiojimus pakeitė vakarai ant sofos, o po sėdimos darbo savaitės teko ilgai grėbti lapus ar nešioti derliaus dėžes? Neįprastas fizinis krūvis gali baigtis raumenų patempimu. Visgi konkrečią nugaros skausmo priežastį nustatyti pavyksta ne visada, todėl vien pagal maudimo vietą sau diagnozuoti uždegimo ar stuburo pažeidimo nereikėtų.

 

Kaip judėti, kai norisi pagulėti?

 

Suskaudus natūralu saugotis: atsisakyti pasivaikščiojimo, daugiau gulėti, kuo rečiau lankstytis. Trumpai pailsėti galima, tačiau ilgai gulėti lovoje, esant įprastam nekomplikuotam juosmens skausmui, nerekomenduojama. Naudingiau pagal savijautą tęsti kasdienę veiklą, laikinai sumažinus sunkesnį fizinį krūvį.

 

Pradėti galima nuo trumpo pasivaikščiojimo ir dažnesnio padėties keitimo. Jei ilgiau sėdint ima mausti, verta atsistoti, ramiai pereiti kambarį, vėliau vėl grįžti prie darbo. Sunkesnius buities darbus kuriam laikui atidėti arba padalyti į mažesnes dalis. Svarbu: judėjimas neturėtų virsti bandymu per jėgą įveikti skausmą, tad svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną.

 

Sustingimą ar raumenų spazmus kartais palengvina saikinga šiluma. Šiltą kompresą ar šildyklę reikėtų dėti per audinį, saugant odą nuo nudegimo. Malonus pojūtis nėra priežastis kaitinti vis stipriau ar su šildykle užmigti. Šiluma gali padėti pasijusti geriau, tačiau vien jos nepakanka, jei skausmas stiprėja ar atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų.

 

Pagalba skaudamai vietai

 

Kai maudimas trukdo patogiai atsisėsti ar atlikti paprastus darbus, norisi jį sumažinti. Viena iš trumpalaikės pagalbos galimybių, varginant nestipriam raumenų skausmui: vietiškai vartojami skausmą malšinantys ir uždegimą slopinantys preparatai. Jų sudėtis ir paskirtis skiriasi, todėl vaistininkui naudinga pasakyti, kur ir kiek laiko skauda, po kokios veiklos prasidėjo nemalonūs pojūčiai, kokių kitų vaistų vartojama.

 

Prieš naudojant svarbu perskaityti pakuotės lapelį: patikrinti, kam preparatas skirtas, kaip dažnai ir kiek laiko jį galima vartoti. Štai mentolio turinčių skausmą malšinančių priemonių negalima tepti ant pažeistos odos ar jų poveikio sustiprinti šildykle. Atsiradus ryškiam odos dirginimui, vartojimą nutraukti.

 

Palengvėjus lengviau grįžti prie įprastų judesių, tačiau sumažėjęs skausmas dar neatskleidžia jo priežasties. Todėl geresnės savijautos nereikėtų laikyti ženklu, kad jau galima vienu kartu nudirbti visus atidėtus darbus. Krūvį didinti palaipsniui ir stebėti, kaip nugara reaguoja.

 

Kad judėjimas liktų įpročiu

 

Praėjus nemaloniems pojūčiams lengva pamiršti tiek pasivaikščiojimus, tiek pertraukas nuo sėdėjimo. Vis dėlto rūpintis nugara verta ir tomis dienomis, kai ji apie save neprimena. Tam nebūtina iš karto imtis sudėtingos treniruočių programos – pradžiai pakanka reguliaraus vaikščiojimo ar kitos lengvos mankštos.

 

2024 m. žurnale „The Lancet“ paskelbtame „WalkBack“ tyrime dalyvavo 701 suaugęs žmogus, neseniai atsigavęs po juosmens skausmo epizodo. Individuali, palaipsniui intensyvinta vaikščiojimo programa kartu su kineziterapeuto konsultacijomis padėjo atitolinti kasdienę veiklą ribojančio skausmo pasikartojimą. Svarbu rasti veiklą, kurią galima tęsti nuosekliai. Mankšta neturi virsti kančia – atradus būdą pajudėti ji gali tapti maloniu dienos atokvėpiu, kuris stiprina ne tik kūną, bet ir dvasią.

 

Kada savigalbos nepakanka?

 

Jei per kelias savaites skausmas nemažėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytoją. Greitai stiprėjantis ar staiga prasidėjęs labai stiprus skausmas, karščiavimas ir bloga bendra savijauta reikalauja skubesnio įvertinimo.

 

Nedelsiant medicinos pagalbos reikia, jei kartu sutrinka šlapinimasis ar tuštinimosi kontrolė, nutirpsta tarpvietė, atsiranda abiejų kojų silpnumas ar tirpimas. Skubiai įvertinti būtina ir skausmą po sunkios traumos. Tokiais atvejais laukti, kol padės šiluma ar įtrinamas preparatas, negalima. Sprendimą, kaip padėti nugarai, turėtų lemti simptomai ir jų eiga, o ne vien už lango pasikeitęs oras.

 

Autorė Jūratė Survilė