Ar šaltis tikrai „lenda į kaulus“?

„Bus lietaus – jaučiu pagal sąnarius“, – tokį posakį girdėjęs ne vienas. Iš tiesų nemažai žmonių pastebi, kad atšalus, padidėjus drėgmei ar staiga pasikeitus orams ima labiau mausti kelius, nugarą arba senų traumų vietas. Tai tik sutapimas ar mūsų organizmas iš tiesų geba reaguoti į atmosferos pokyčius?

Ar šaltis iš tiesų gali sustiprinti skausmą?

Posakis, kad šaltis „lenda į kaulus“, nėra tikslus, tačiau šis pojūtis gali būti susijęs su organizmo reakcija į žemą temperatūrą. Į ją reaguoja ne vien kaulai, bet ir nervų sistema, raumenys, raiščiai, sąnarių kapsulės, kiti aplinkiniai audiniai. Atšalus susiaurėja galūnių kraujagyslės, todėl į rankas ir kojas priteka mažiau kraujo, o raumenys ir kiti minkštieji audiniai gali tapti standesni. Be to, šaltu oru žmonės dažniau įsitempia ir mažiau juda, o tai kai kuriems gali sustiprinti sąstingį ar maudimą.

Svarbi ir nervų sistema: temperatūros pokyčius juntančios nervinės skaidulos perduoda ir skausmo signalus, todėl jautresni žmonės šaltyje skausmą gali jausti kitaip. Vis dėlto tai nereiškia, kad nukritus temperatūrai visiems būtinai pradės skaudėti sąnarius ar nugarą. Tyrimų, kuriuose nagrinėtas šalčio poveikis raumenų ir kaulų sistemai, rezultatai nėra vienodi, tačiau dalis jų rodo ryšį tarp ilgesnio buvimo šaltoje aplinkoje ir dažnesnių nusiskundimų dėl raumenų bei sąnarių.

Kaltinamas atmosferos slėgis

Kalbant apie orų įtaką skausmui, dažnai minimas ne tik šaltis, bet ir atmosferos slėgis – oro masės spaudimas Žemės paviršiui. Prieš lietų, audrą ar kitus ryškesnius orų pokyčius jis gali mažėti ar svyruoti, todėl kilo hipotezė, kad tokius pokyčius gali pajusti jautresni sąnariai.

Manoma, kad sumažėjus atmosferos slėgiui aplink sąnarį esantys audiniai gali šiek tiek išsiplėsti ir labiau dirginti nervų galūnėles. Tačiau ši prielaida dar nėra galutinai patvirtinta. 2023 m. leidinyje „Annals of Medicine“ paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad osteoartritu sergančių žmonių skausmas buvo siejamas su keliomis oro sąlygomis: didesne santykine oro drėgme, atmosferos slėgiu ir žemesne temperatūra. Vis dėlto atskirų tyrimų rezultatai skiriasi, todėl vien oro slėgiu sąnarių skausmo paaiškinti negalima.

Kodėl mokslininkai vis dar ginčijasi?

Nors daugelis žmonių tikina orų permainas jaučiantys savo kūnu, moksliniai duomenys nėra vieningi. 2024 m. žurnale „Seminars in Arthritis and Rheumatism“ paskelbta tyrimų apžvalga apėmė daugiau kaip 15 tūkst. žmonių duomenis. Nenustatyta, kad temperatūra, drėgmė, krituliai ar atmosferos slėgis reikšmingai didintų reumatoidinio artrito simptomų, kelio ar apatinės nugaros dalies skausmo paūmėjimo riziką. Išimtis buvo podagra – jos simptomų paūmėjimai dažniau siejami su karštu ir sausu oru.

Kodėl rezultatai taip skiriasi? Skausmas yra subjektyvus, be to, žmonės serga nevienodomis ligomis ir skirtingai reaguoja į aplinką. Vienuose tyrimuose vertinama pati temperatūra, kituose – staigūs jos pokyčiai ar drėgmė. Svarbu ir tai, kiek laiko žmogus iš tikrųjų praleidžia lauke. Be to, keičiantis orams dažnai kinta fizinis aktyvumas, miego kokybė ar nuotaika. Todėl tam tikru oru žmogus iš tiesų gali jausti daugiau skausmo, tačiau universalaus „skausmingo oro“ visiems nėra.

Kodėl vieni jaučia orus, o kiti – ne?

Į orų pokyčius žmonės reaguoja nevienodai. Didesnį jautrumą gali pastebėti sergantys osteoartritu, patyrę senų traumų ar ilgai gyvenantys su nugaros, sąnarių bei kitais lėtiniais raumenų ir kaulų sistemos skausmais. Viena priežasčių – individualūs nervų sistemos jautrumo skirtumai.

Ilgai trunkant skausmui nervų sistema gali tapti jautresnė. Tuomet šaltis ar temperatūros svyravimai gali sukelti stipresnių nemalonių pojūčių. Tai nereiškia, kad oras sukelia ligą ar pažeidžia sąnarį: jis gali sustiprinti jau jaučiamą skausmą.

Gal kaltas ne oras, o tai, ką dėl jo darome?

Dalis vadinamojo „oro skausmo“ gali būti susijusi ne vien su meteorologinėmis sąlygomis, bet ir su tuo, kaip dėl jų keičiasi kasdienybė. Atšalus ar užsitęsus lietui dažniau liekame namuose ir mažiau judame. Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo sąnariai gali labiau sustingti, o raumenys – prarasti įprastą lankstumą.

Svarbūs ir kiti veiksniai. Tamsesniu, šaltesniu metų laiku kai kuriems žmonėms suprastėja miegas ar nuotaika: tai irgi gali pakeisti skausmo suvokimą ir sumažinti jo toleranciją. Kartais skausmą sustiprina visas kartu pasikeitusių įpročių ir savijautos derinys.

Ką daryti, kai ima mausti?

Jei atvėsus orams sąnariai ar raumenys tampa jautresni, svarbiausia visiškai neatsisakyti judėjimo. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti sąnarių judrumą ir mažinti sustingimą, o prieš didesnį krūvį verta skirti laiko apšilimui. Šaltymečiu taip pat svarbu tinkamai apsirengti ir saugoti tas kūno vietas, kurios į temperatūros pokyčius reaguoja jautriausiai. Kai kuriems nemalonius pojūčius sumažina šiluma. Esant didesniam diskomfortui galima naudoti nereceptinius vietinio poveikio preparatus skausmui lengvinti. Mentolis sukelia vėsos pojūtį, kamparas stimuliuoja odos jutimo receptorius ir gali laikinai sumažinti skausmą, o reguliariai naudojamas kapsaicinas mažina skausmo signalų perdavimą, nors iš pradžių gali sukelti deginimo pojūtį. Eukaliptų eterinis aliejus tradiciškai naudojamas raumenų skausmui lengvinti. Tiesa, šių medžiagų skausmą lengvinantis poveikis neturėtų būti tapatinamas su uždegimo slopinimu.

Naudinga stebėti ne tik orą, bet ir savo kasdienybę – miego kokybę, fizinį aktyvumą, darbo krūvį. Tam gali padėti kelių savaičių skausmo dienoraštis, kuriame žymimas skausmo intensyvumas, judėjimas ir oro sąlygos. Taip lengviau pastebėti, ar ryšys iš tiesų kartojasi. Tačiau nuolat stiprėjančio ar naujai atsiradusio skausmo nereikėtų automatiškai priskirti orų permainoms.

Kada metas pas gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei skausmas atsirado naujai, sparčiai stiprėja ar nepraeina nepriklausomai nuo oro. Didesnio dėmesio reikia ir tada, kai sąnarys parausta, tampa karštas ar smarkiai patinsta, skausmas pažadina naktį, pakyla temperatūra. Nedelsti svarbu ir tuomet, jei kartu atsiranda silpnumas, tirpimas ar sutrinka judesiai. Tokie požymiai gali rodyti ne vien organizmo jautrumą orų permainoms, todėl jų nevalia ignoruoti.

Autorė Jūratė Survilė