Kančia tarsi neatsiejama nuo vaiko atėjimo į pasaulį, o gimdymas su šypsena dažniau įsivaizduojamas kaip išimtis nei taisyklė. Medicina įrodė, kad net ir gimdydama moteris gali patirti orgazmą – tiek fiziniu, tiek psichologiniu lygmeniu.

 

Mistika ar tikrovė?Dark-haired,Woman,Giving,Birth,At,Home.,Woman,With,Pierced,Nose

 

Šiandienėje tradicinėje medicinoje gimdymas dažnai laikomas tuo, ką reikia ištverti. Nors skausmas, jo intensyvumas ir trukmė yra individualūs, toks siauras požiūris neatskleidžia visos gimdymo patirties. Gimdymas gali būti malonus, netgi suteikti galimybę patirti orgazmą. Nors šis teiginys skamba radikaliai, tai nėra vien fantazija. Moksliniai tyrimai ir surinkti faktai rodo, kad visame pasaulyje moterys patiria orgazmą gimdydamos. Tai nėra naujiena, kurią atnešė feminizmas ar sąmoningumo praktikomis besidominti visuomenės dalis. Kai kuriose senosiose kultūrose, pavyzdžiui, tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos vietinių tautų, gimdymas buvo laikomas šventu procesu, siejamu su seksualumu, dvasingumu ir ekstaze. XX a. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais JAV akušerė Ina May Gaskin aktyviai propagavo natūralų gimdymą ir šia tema parašė ne vieną knygą. Jos filosofiją atspindi posakis: „Jei moteris gimdymo metu neatrodo kaip deivė, kažkas su ja elgiasi netinkamai.“ Tačiau šiuolaikinė, ypač Vakarų, medicina šią galimybę tarsi pamiršo.

 

Orgazminis gimdymas apibrėžiamas kaip malonumas, ekstazė, euforija, emocinis pakylėjimas ar net orgazmas, patiriami per įvairias gimdymo stadijas – gimdos kaklelio atsivėrimo metu, kūdikiui slenkant gimdymo takais, galvutės užgimimo metu, iš karto po gimdymo ir pan. Tai nebūtinai reiškia tiesioginį seksualinį orgazmą. Malonumo banga gali užplūsti netikėtai ir spontaniškai, be tikslingos stimuliacijos, dažniausiai be augančios įtampos, būdingos lytiniam aktui. Kūnas tarsi iškrečia malonų pokštą, nesusijusį su libido ar sąmoningu noru. Įdomu, kad orgazmas gali kilti tiek fiziologiškai ir neplanuotai, tiek dėl moters iniciatyvos, pavyzdžiui, stimuliuojant save. Abu šie būdai vertinami kaip galimos patirties formos, todėl apie jas verta kalbėti be baimės ir gėdos.

 

Fiziologinis paaiškinimas

 

Medicinos atstovai sutinka, kad orgazmas gimdymo metu yra įmanomas, tačiau reiškinys yra toks retas, jog sunku įvardyti tikslią statistiką. Vos keli mokslininkai pateikė hipotezę, kad tokių gimdymų dažnis galėtų siekti vos 0,3 %. Idėjos šalininkų manymu, realybėje skaičiai yra didesni. Ši tema vis dar tabu, todėl gimdyvės neatvirauja apie savo potyrius nei partneriams, nei gydytojams.

 

Viena priežasčių, kodėl įmanoma patirti orgazmą gimdant, yra anatomija. Tos pačios kūno dalys dalyvauja tiek lytiniame akte, tiek gimstant kūdikiui. Ritmingi dubens dugno ir makšties raumenų susitraukimai, gilus kvėpavimas, spaudimas į nervines galūnėles gleivinėje gali lemti spontanišką iškrovą. Kita priežastis – per gimdymą ir žindymo metu išsiskiria daug hormonų, įskaitant oksitociną, atsakingą už sąrėmius ir gimdos susitraukimus. Jo kiekis padidėja ir mylintis bei patiriant orgazmą. Negalima atmesti ir laimės hormonų – endorfinų – poveikio. Jie veikia kaip natūralūs vaistai nuo skausmo, sukelia euforiją ir pasitenkinimą. Kai moteris jaučiasi saugi ir rami, nervų sistema neįsitempusi, šios cheminės medžiagos gali padėti lengviau išgyventi gimdymą.

 

Apdovanotos ne visos

 

Sunku žinoti, kuri moteris gali tikėtis orgazmo. Dar sunkiau suplanuoti tokį malonumą. Tikimybę lemia ne tik anatomija, bet ir daugybė kitų vidinių bei išorinių veiksnių.

 

Svarbu atkreipti dėmesį, ar mylintis su partneriu dažniau patiriamas klitorinis, ar makšties susitraukimų lemtas orgazmas. Jeigu dominuoja antrasis, didesnė tikimybė, jog gimdymas bus malonus. Iškelta teorija, kad kūdikis, slinkdamas lytiniais takais, užspaudžia G tašką ir išprovokuoja staigią kūnišką reakciją. Rezultatas taip pat priklauso nuo moters skausmo slenksčio – aukšto ar žemo, taip pat nuo to, kaip greitai ji patiria orgazmą stimuliuojant erogenines zonas – greitai ar po kurio laiko.

 

Didelį vaidmenį atlieka požiūris į seksualumą. Moteris, kuri priima savo kūną ir nejaučia gėdos dėl įvairių pojūčių, linkusi labiau atsipalaiduoti ir įsijausti. Orgazmo gimdant idėja turi atrodyti priimtina ir normali. Kitaip tariant, reikia būti atvirai tam, kas gali įvykti.

 

Kai kurios dulos, priimančios gimdymus namuose, teigia, jog orgazmo neįmanoma pasiekti ligoninėje, nes ribojama moters kūno padėtis ir judėjimas, naudojama daug dėmesį blaškančios aparatūros. Kita vertus, šiais laikais galima paprašyti atskiros gimdyklos, rinktis gimdymą vandenyje ar ant mankštos kamuolio. Šios teorijos šalininkai ragina nesiruošti orgazmui, tiesiog pasiduoti gimdymo procesui.

 

Pats savaime orgazmas gimdymo metu neturi trūkumų, tačiau per dideli lūkesčiai gali sukelti dirbtinę įtampą ir nusivylimą. Jeigu moteris iš anksto neaptarė plano su akušeriu, gali nepavykti įgyvendinti svajonės gimdyti be vaistų. Atsipalaiduoti pavyksta, jei nėra sudėtingų medicininių indikacijų, pavyzdžiui, daugiavaisio nėštumo ar anksčiau atliktos cezario pjūvio operacijos, dėl kurių reikėtų aktyvaus gydytojo įsikišimo. Kuo labiau gimdymo procesą valdo pati moteris, tuo didesnė tikimybė pasimėgauti vaikelio atėjimu į pasaulį.

 

Transformuojanti kelionė

 

Ar gimdymas gali būti neskausmingas? Kai kurios moterys iš tiesų neapibūdina pojūčio kaip skausmingo. Sako, kad juto spaudimą, tempimą, sąrėmius, bet ne kančią. Kitos apibūdina pakylėtą emocinę būklę. Gali dingti laiko suvokimas, sustiprėti jausmai ir intuicija, pasitaikyti disociacija (atsiskyrimas nuo kūno) ar vizija (matymas tarsi iš šalies). Taip pat įmanoma įsižeminti ir medituoti, pasiekti dvasinį prabudimą. Gimdymo eigą lemia ne tik biologija, bet ir mąstymas, pasiruošimas, aplinka. Mokslininkai įrodė, kad skausmo baimė sustiprina neigiamus pojūčius.

 

Kai baimė didelė, skausmas linkęs didėti. Britų akušeris ir natūralaus gimdymo šalininkas dr. Grantly Dickas-Readas pirmasis aprašė baimės–įtampos–skausmo ciklą. Kai gimdyvė jaučiasi saugi, palaikoma ir mylima, kūnas atsipalaiduoja, o skausmas gali virsti kažkuo visiškai kitu. Dar 1985 m. atlikti tyrimai parodė, kad orgazmas gali padidinti skausmo toleranciją. Vėliau nustatyta, jog oksitocinas – hormonas, kurio kiekis pasiekia piką tiek orgazmo, tiek gimdymo metu, atitinkamai malšina skausmą ir didina jo toleranciją. Patyrus seksualinį malonumą prieš sąrėmius ar per gimdos kaklelio atsivėrimą, vėliau gali sumažėti vaistų nuo skausmo poreikis. Tokia patirtis lemia pozityvesnius prisiminimus, mažėja pogimdyvinės depresijos rizika. Jeigu moteris turi daugiau pasirinkimo galimybių ir jaučia didesnę kontrolę, mažėja trauminės gimdymo patirties ar gimdymo sukelto potrauminio streso sindromo tikimybė.

 

Gimdymo planas

 

Išsilaisvinti nuo gėdos ir baimės. Susipažinti su gimdymo fiziologija, skaityti knygas ir lankyti seminarus. Pasikonsultuoti su akušeriu ar dula. Praktikuoti afirmacijas, kurios suteikia optimizmo ir mažina nerimą. Vengti neigiamos informacijos ir istorijų, susijusių su gimdymu, mažiau laiko leisti socialiniuose tinkluose.

 

Sukurti jausmingą gimdymo erdvę. Pritemdyti apšvietimą ir uždegti kelias žvakes. Paskleisti mėgstamą eterinį aliejų, paleisti relaksacinę muziką. Naudoti minkštas tekstūras, tokias kaip antklodės ir pagalvės. Pasilepinti burbuline vonia arba dušo srovėmis. Siekti kuo didesnio privatumo.

 

Kvėpuoti ir judėti laisvai. Įsijausti į kūną ritmiškais klubų judesiais, lingavimu, siūbavimu. Galima šokti lėtus pilvo šokius. Pojūčius išreikšti garsiai – dejonėmis, niūniavimu, švokštimu, riaumojimu ir pan. Įvairūs garsai gali padėti atsipalaiduoti ir mažinti įtampą. Naudoti švelnią seksualinę stimuliaciją, pavyzdžiui, dirginti spenelius, klitorį, glostyti paausius, vidinę šlaunų pusę.

 

Sutelkti palaikančią komandą. Apsupti save žmonėmis, kurie gerbia pasirinkimą, nedramatizuoja ir pasitiki moters gebėjimu gimdyti. Ieškoti akušerio ar dulos, kurie domisi natūraliu gimdymu. Svarbi ne tik specialisto kompetencija, bet ir bendravimo būdas, asmenybės bruožai. Pasitikėjimas padeda atsipalaiduoti. Atvirai pasikalbėti su partneriu ir sveikatos priežiūros komanda apie lūkesčius.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė