Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skendimų analizės ataskaita, nors pasaulyje kasmet nuskęsta vis mažiau nelaimėlių, skendimai išlieka didele visos žmonijos problema. Lietuvoje mirtimi pasibaigusių skendimų mažėja, tačiau pagal milijonui gyventojų tenkantį skenduolių skaičių kartu su Latvija ir Rumunija pirmaujame visoje Europos Sąjungoje (ES).

 

Situacija gerėja lėtaiGroup,Of,Happy,Crazy,People,Having,Fun,Jumping,In,The

 

Praėjusią vasarą ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių išgelbėjo 23 gyventojus, iš jų 3 vaikus. Deja, nuskendo 93 žmonės, iš jų – 2 vaikai. 2024 m. vyrų nuskendo 6 kartus daugiau nei moterų, nelaimėlių amžiaus vidurkis – 55 metai. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje XXI a. pradžioje nuskęsdavo daugiau nei 400 žmonių per metus, iš jų – apie 50 vaikų. Per pastaruosius metus padėtis pagerėjo. Skenduolių skaičius sumažėjo kelis, o vaikų – keliasdešimt kartų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informuoja, kad 2014 m. nuskendo 192 žmonės, 2015 m. – 116, 2016 m. – 156, 2017 m. – 131, 2018 m. – 154, 2019 m. – 120, 2020 m. – 123, 2021 m. – 106, 2022 m. – 118, 2023 m. – 99. Vis dėlto skendimo mastas Lietuvoje dar didelis. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. Lietuva buvo tarp šalių, kuriose milijonui gyventojų tenka daugiausia mirčių nuskendus. 2021 m. pagal šį rodiklį pirmą vietą užėmė Latvija su 62 skenduoliais milijonui gyventojų, antrą – Rumunija su 53, trečią – Lietuva su 52, toliau rikiuojasi Estija (37). Liuksemburge milijonui gyventojų tenka vos 2 nuskendę žmonės, o ES vidurkis yra 12. Specialistų teigimu, niūrią skendimų statistiką Lietuvoje lemia keletas priežasčių – neatsargus elgesys išgėrus, savo jėgų pervertinimas, pavojų ignoravimas, prasti plaukimo įgūdžiai, taip pat nežinojimas, ką daryti pradėjus skęsti.

 

Svarbu išlikti budriems

 

„Vanduo gali būti puiki pramoga, kai elgiamės atsakingai ir suvokiame grėsmes, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus. – Deja, didelė dalis visuomenės vis dar stokoja sąmoningumo, nesilaiko taisyklių, elgiasi neatsakingai. Gelbėjimo darbai vandenyje vasarą itin sudėtingi, statistika liūdna, skęstančiųjų išgyvenamumo procentas mažas, pavyksta išgelbėti tik nedaugelį, nes reikia daug gerai susiklosčiusių aplinkybių: laiku pastebėti, iškviesti pagalbą, gelbėtojams atvykti ir t. t. O viską lemia minutės. Dauguma išgelbėtų ir iš mirties nagų ištrauktų žmonių tik vėliau supranta, kokią grėsmę neatsakingai elgdamiesi sukėlė sau, šeimos nariams, artimiesiems, draugams ir, žinoma, gelbėtojams“. Pasak G. Ruočkaus, pramogaudami visada turime prisiminti atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus: „Ypač svarbu būti budriems prie vandens. Deja, dažnai susiduriame su situacija, kai pervertinus savo jėgas nuskęstama upėje ar ežere, pramogaudami vandens transportu ar plaukdami valtimi žmonės nedėvi liemenių, maudydamiesi ir poilsiaudami svaiginasi, pervertina savo galimybes, neįvertinę galimų pasekmių ir rizikos patirti mirtiną traumą šoka nuo krantinių, lieptų. Todėl labai svarbu atsakingai įvertinti vandenyje tykančius pavojus ir mokytis jų išvengti.“

 

Ką žinoti pramogaujant prie vandens telkinių?

 

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas G. Ruočkus sako, kad viena svarbiausių saugumo vandenyje garantija – išmokti plaukti. Nemokėdami plaukti nebriskite į vandenį giliau negu iki krūtinės. Nesimaudykite vieni, nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį ar vietą, kur plaukioja daugiau žmonių, budi gelbėtojai. Maudykitės tik įsitikinę, kad saugu, į nežinomą vandens telkinio vietą iš pradžių lėtai briskite, nenerkite ir nešokite į vandenį. Nepalikite be priežiūros prie vandens ir vandenyje vaikų iki 14 metų. Maudydamiesi nekramtykite gumos, nevalgykite, nesimaudykite iškart po valgio ar neblaivūs. Taip pat verta paisyti šių taisyklių:

 
  • Jeigu artėja audros debesys – lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant be galo pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir ant kranto. Vanduo – labai geras elektros laidininkas.
  • Perkaitę saulėje nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų ir to neleiskite daryti vaikams: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite kitiems ant pečių.
  • Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, transporto priemonių padangų ir kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų. Nelipkite į vandenį, jeigu paplūdimyje iškelta raudona vėliava.
 

Kaip elgtis, jei skęstate pats arba pastebėjote skęstantį žmogų?

 

Pradėję skęsti nepasiduokite panikai, dėmesį į save atkreipkite šaukdami arba mojuodami rankomis. Stenkitės įkvėpti kuo daugiau oro, atsigulkite ant nugaros. Pastebėję skęstantį žmogų šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, o jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112. Laukdami gelbėtojų kvieskite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais: nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami plūdurą, tiesdami lazdą ir t. t. Nerizikuokite savo gyvybe! Ištraukę į krantą suteikite pirmąją pagalbą, jeigu reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba. Įsidėmėkite! Gelbėti skęstantįjį be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė