Neapgalvoti socialinių tinklų įrašai – skaudžios pasekmės ateityje

Vaiko teisių gynėjai dažnai iš vaikų, jų tėvų ar mokytojų išgirsta istorijas, kai nemalonūs nutikimai mokykloje ar kitoje aplinkoje persikelia ir į skaitmeninę erdvę. Būna paviešinamos asmeninės vaiko nuotraukos, galbūt pasityčiojama, įžeidžiama žodžiu. Apie neapgalvotus socialinių tinklų įrašus bei kaip kalbėti su vaiku apie saugų naudojimąsi internetu kalba vaiko teisių gynėja Gerda Laurinavičienė.

Vaiko teisių gynėjos Gerdos Laurinavičienės interviu žiūrėkite čia.

Daugiau apie saugų internetą kalbame šių metų Vaiko teisių gynėjų forume.

„Skaitmeninė erdvė šiandien yra neatsiejama tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gyvenimo dalis – joje vyksta bendravimas, žaidimai, mokymasis ir laisvalaikis. Tačiau, nors technologijos suteikia daug galimybių, jos taip pat kelia klausimų dėl duomenų saugumo. Todėl vaiko teisių gynėjai pataria šeimoje nuolat kalbėtis apie tai, kaip galime saugiai, sąmoningai ir atsakingai naudotis internetu“, – pabrėžia vaiko teisių gynėja Gerda Laurinavičienė.

Internete – visa puokštė rizikų

Internetą pašnekovė lygina su duomenų siurbliu, kuris renka vaikų duomenis per žaidimus, mokymosi platformas, socialinius tinklus: „Ne tik vaikai, bet ir tėvai aktyviai dalinasi vaikų ir visos šeimos nuotraukomis, pažymi svarbiausius gyvenimo įvykius ir panašiai. Tad šiandieninės kartos vaikai jau nuo pat gimimo „auga“ socialiniuose tinkluose, o jų asmeniniams duomenims ir privačiai informacijai kyla nemažai pavojų.“

Esminės rizikos, kurios kyla jaunam žmogui dėl neatsakingo naudojimosi internetu, tai internetinės patyčios, pornografinio turinio platinimas, priklausomybių internetui vystymasis. Be to, atsiranda rizikos, kad paviešinti duomenys gali pakliūti į piktavalių žmonių rankas ir tapti šantažo ar patyčių priemone.

Atsakomybė neviešinti savų duomenų bei neskelbti savo artimųjų, draugų, klasiokų nuotraukų ar vaizdo įrašų be jų sutikimo pirmiausiai, anot vaiko teisių gynėjų, ugdoma šeimoje. Vaiko teisių gynėjai primena, kad internete nėra galimybės ištrinti paskelbtos informacijos. Todėl tėvams, globėjams rekomenduoja nuolat kalbėtis, šviesti vaikus apie galimas rizikas interneto erdvėje, skatinti juos atvirai ir be baimių pasipasakoti, jei susidūrė su patyčiomis, šantažu.

Ne drausti, o mokyti

Vaiko teisių gynėja G. Laurinavičienė pabrėžia, kad pravartu jaunuoliui vis priminti, kad internetiniai pažįstami ne visada yra tie, kuo prisistato. Naudodami netikrus profilius socialiniuose tinkluose, piktavaliai medžioja neatsargius vartotojus, siekdami pavogti jų asmens duomenis, šantažuoti ar tiesiog apšmeižti.

Taip pat, anot pašnekovės, itin svarbų vaidmenį jaunuolio gyvenime atlieka tarpusavio ryšys su šeima. Tad ir kalbant apie atsakingą naudojimąsi socialiniais tinklais, pašnekovė tėvams pirmiausia pataria: „Stenkitės dažniau laiką leisti šeimos ir draugų rate gyvai, o ne virtualiai. Taip stiprinsite tarpusavio ryšį, gerinsite vaikų psichologinę sveikatą, mažės rizikos išsivystyti priklausomybėms nuo interneto.“

Galiausiai, suaugusieji gali ne tik mokinti vaikus ir paauglius atsargaus naudojimosi socialiniais tinklais ar internetinėmis pažinčių svetainėmis. Atsižvelgdami į vaiko amžių, jo naudojamose programėlėse tėvai ar globėjai gali įdiegti turinio kontrolės ir saugumo mechanizmus.

„Žinoma, kiekviena situacija yra individuali. Todėl kiekvieną kartą, prieš priimant sprendimą dalintis informacija internete, ar ne, vaiko teisių gynėjai suaugusiesiems rekomenduoja atsakingai apsvarstyti. O kartais ir konsultuotis su vaiko teisių gynėjais arba vaiko teisių linijos konsultantais“, – siūlo vaiko teisių gynėja G. Laurinavičienė.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Tekstą parengė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Ryšių su visuomene skyrius.