Atėjus šiltajam sezonui ir vis dažniau mėgaujantis saule, svarbu nepamiršti rūpintis oda. Ilgalaikis saulės poveikis gali skatinti ne tik priešlaikinį senėjimą, bet ir odos vėžio, ypač melanomos, vystymąsi. Vienas svarbiausių dalykų, norint sumažinti jos riziką, – apgamų stebėjimas. Prieš saulės vonias būtina atlikti jų analizę. Kaip tai padaryti?

 

Koks pavojus gresia?Dermatologist,Examining,Moles,Of,Patient,On,Light,Background

 

Apgamai – tai pigmentinių ląstelių (melanocitų) sankaupos odoje. Jie gali būti įgimti arba atsirasti vėliau. Daugelis turi nuo kelių iki keliasdešimt apgamų, kurie išlieka nepakitę visą gyvenimą. Tačiau kartais gali virsti melanoma – agresyviu odos vėžiu.

 

Melanomos radimąsi dažniausiai lemia ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. Nudegimai saulėje, soliariumų lankymas ir dažnas deginimasis be apsaugos – pagrindiniai rizikos veiksniai. Taip pat padidėjusią riziką turi žmonės, kurių oda šviesi, greitai nudega, turi daug apgamų ar šeimoje pasitaikė melanomos atvejų.

 

Melanoma gali išsivystyti tiek iš esamų apgamų, tiek atsirasti naujoje vietoje, todėl itin svarbu reguliariai stebėti savo odą.

 

Atpažinti pavojingus

 

Norėdami įvertinti, ar apgamas pavojingas, dermatologai taiko vadinamąją „ABCDE“ (angl. asymmetry, borders, color, diameter, evolving) taisyklę. Tai penki pagrindiniai požymiai, rodantys, kad apgamą turėtų patikrinti gydytojas.

 

A – asimetrija (asymmetry). Normalus apgamas yra simetriškas – jei padalytume jį į dvi dalis, jos būtų beveik vienodos. Pavojingas apgamas turi netaisyklingą formą, vienoje pusėje gali būti platesnis, nelygus ar deformuotas.

 

B – kraštai (borders). Gerybiniai apgamai turi lygius, aiškiai apibrėžtus kraštus. Melanoma gali turėti dantytus, nelygius, išplaukusius kraštus, kurie atrodo lyg ištirpę į odą.

 

C – spalva (color). Sveiki apgamai įprastai būna vienodos spalvos – šviesiai ar tamsiai rudi, juodi. Piktybiniai apgamai gali turėti kelis atspalvius – juodą, rudą, raudoną, mėlyną, pilką ar baltą.

 

D – skersmuo (diameter). Normalūs apgamai – iki 6 mm skersmens. Jei apgamas didesnis ir toliau auga, būtina jį patikrinti.

 

E – pokyčiai (evolving). Sveiki apgamai ilgą laiką lieka nepakitę. Jei apgamas staiga pradeda keistis – auga, keičia spalvą, kraujuoja ar niežti – tai grėsmingas signalas.

 

Papildomi pavojaus ženklai:

 

Niežėjimas ar perštėjimas– jei apgamas ima niežėti ar kelti diskomfortą, reikėtų atidžiai stebėti.

 

Kraujavimas ar šlapiavimas – jei apgamas pradeda kraujuoti savaime, be aiškios priežasties, tai įspėjimas apie odos vėžį.

 

Mazgeliai ar iškilimai – jei ant apgamo atsiranda guzelių, iškilimų ar jis tampa nelygus, būtina kreiptis į dermatologą.

 

Nauji apgamai po 30-ies – nors naujų apgamų gali atsirasti visą gyvenimą, vyresniame amžiuje atsiradusius netikėtus pigmentinius odos darinius verta patikrinti.

 

Naudingi patarimai

 

  • Vertinant apgamus tai daryti tik labai gerai apšviestoje namų vietoje. Idealu, jeigu tai natūrali dienos šviesa, mat dirbtinis apšvietimas gali iškraipyti spalvas, bus sunkiau suvokti, kaip iš tiesų atrodo stebimas apgamas.
  • Savarankiškai vertinant apgamus kruopščiai apžiūrėti visą kūną sunku, todėl pravers veidrodžiai. Jeigu yra galimybė, prašyti namiškių pagalbos. Nepamiršti pasitikrinti nugaros, galvos odos, pėdų, tarpupirščių.
  • Rekomenduojama dokumentuoti bet kokius pakitimus: juos galima užrašyti, o dar geriau – fotografuoti. Tai bus vertinga medžiaga gydytojui.

 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Dermatologo konsultacija reikalinga, jei:

 
  • Apgamas atitinka bent vieną iš „ABCDE“ kriterijų.
  • Jis pradeda augti, keistis, kraujuoti, niežėti ar šlapiuoti.
  • Žinomas paveldimas polinkis į odos vėžį.
  • Odoje atsiranda naujų neįprastų darinių.
 

Dermatologai dažniausiai atlieka dermatoskopiją – specialų tyrimą, kurio metu apgamas stebimas padidintu vaizdu. Kilus įtarimų, daroma biopsija siekiant nustatyti, ar darinys piktybinis.

 

Apgamų šalinimas

 

Jeigu specialistas įtaria, kad su odos dariniu kažkas blogai, siunčia detalesniems tyrimams ir gali rekomenduoti jį šalinti. Apgamai ir kiti odos dariniai dažnai naikinami ir tada, kai nesupiktybėję, bet netenkina estetinis vaizdas, atsiradę lengvai traumuojamoje vietoje. Šiandien apgamai dažniausiai šalinami lazeriu. Jo skleidžiami šviesos impulsai sluoksnis po sluoksnio neskausmingai (taikoma vietinė nejautra, todėl jaučiamas nebent nestiprus dilgčiojimas) sunaikina apgamą ar kitą odos darinį. Lazeris ypač mažai pažeidžia aplinkinius audinius, todėl gijimas greitas ir lengvas, maža komplikacijų rizika. Taip naikinti apgamus galima bet kurioje kūno vietoje. Lazeris ypač praverčia, kai apgamus ar kitus odos darinius tenka naikinti sunkiai prieinamose vietose, kur taikyti kitus gydymo būdus sudėtinga. Jeigu apgamai nedideli, procedūra trunka vos kelias minutes, jos pakanka vienos. Vieno vizito metu galima šalinti kelis apgamus. Po procedūros svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių, nesilankyti soliariume, stengtis netraumuoti gydyto ploto, kelias dienas vengti intensyvių fizinių pratimų. Dėl šių rekomendacijų apgamų ir kitų odos darinių šalinimas lazeriu labiausiai rekomenduojamas šaltuoju metų laiku.

 

Kaip apsisaugoti nuo žalingo UV poveikio?

 

Saugantis odos vėžio, svarbu laikytis šių prevencinių priemonių:

 
  • Vengti saulės piko metu (11–16 val.) – tuo metu UV spinduliai stipriausi.
  • Naudoti aukšto SPF (30 ar daugiau) apsauginius kremus ir tepti odą kas 2 val. ar po maudynių.
  • Dėvėti apsauginius drabužius, kepures ir akinius nuo saulės.
  • Nesilankyti soliariumuose, nes jie didina odos vėžio riziką.
  • Reguliariai tikrinti apgamus ir fiksuoti pokyčius.
 

Įdomu

 
  • Apgamai vystosi dėl melanino – pigmento, atsakingo už odos, plaukų ir akių spalvą – kaupimosi tam tikrose odos vietose. Daugiausia apgamų susiformuoja vaikystėje ir paauglystėje.
  • UV spinduliai ne tik sendina odą, bet ir gali paskatinti naujų apgamų susidarymą bei jau esamų pakitimus. Todėl žmonės, kurie daug laiko praleidžia saulėje ar lankosi soliariumuose, turi daugiau apgamų.
  • Kai kurie apgamai gali išblukti ar visiškai išnykti su amžiumi. Ypač tai būdinga vaikams ir paaugliams. Tačiau kiti, atvirkščiai, didėja ar patamsėja, ypač nėštumo metu arba po ilgo saulės poveikio.
  • Ištirta, kad žmonės, turintys daug apgamų (daugiau nei 100), gali turėti ilgiau išliekančias jaunas odos ląsteles ir mažesnę senėjimo tikimybę. Jų DNR ląstelėse yra ilgesni telomerai – tai chromosomų dalys, susijusios su ląstelių senėjimu. Tačiau tai nereiškia, kad daugiau apgamų = ilgesnis gyvenimas, nes jų turėtojams taip pat didesnė melanomos rizika.
  • Kai kurie gimsta su dideliais apgamais, vadinamais įgimtomis melanocitinėmis dėmėmis. Jos gali dengti didelę kūno dalį ir kartais atrodo kaip antra oda. Tokie apgamai retesni, tačiau būtina atidžiai stebėti, nes gresia didesnė melanomos išsivystymo grėsmė.
 

Autorė Jūratė Survilė