Valstybės parama daugiabučių renovacijai: ar jau pasinaudojote ja?

Nors senos statybos daugiabučių renovacija didina būsto vertę, pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina šildymo sąnaudas, kai kuriems gyventojams, ypač socialiai pažeidžiamiems, ji gali sukelti finansinių sunkumų. Siekdama palengvinti šią naštą, valstybė kompensuoja dalį modernizavimo išlaidų, o asmenims, turintiems teisę į šildymo kompensacijas, renovacija visiškai nieko nekainuoja.

Atsižvelgiama į pastato plotą ir energinę klasę

Valstybės parama daugiabučių gyventojams teikiama dviem būdais – kaip subsidija arba taikant fiksuotą įkainį.

Šiuo metu, pagal iki spalio 1 d. galiojantį daugiabučių renovacijos kvietimą, taikomas fiksuoto įkainio modelis. Paramos suma apskaičiuojama dauginant taisyklėse nustatytą įkainį iš pastato naudingojo ploto. Įkainis susideda iš dviejų dalių: paslaugoms (projekto rengimui, administravimui, techninei priežiūrai) ir energiją taupančioms bei gyvenimo sąlygas gerinančioms priemonėms. Taip pat atsižvelgiama, kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu.

„Net jei paslaugos kainuoja mažiau nei nustatyta įkainyje, gyventojai vis tiek gauna visą paramos sumą. Sutaupytos lėšos gali būti panaudotos paskolos kreditui padengti – tai svarbus privalumas, apie kurį daugelis nežino“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė.

Būtina laikytis kvietime nustatytų sąlygų

Valstybės parama po daugiabučio atnaujinimo skiriama pasiekus ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę ir ne mažesnius kaip 40 proc. šilumos energijos sutaupymus.

Gyventojams, įgyvendinantiems daugiabučių atnaujinimo projektus, valstybė iki 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų (atliekamų po rangos darbų) ir techninių sprendimų rengimo išlaidas.

Būstų savininkams taip pat sudaromos ir lengvatinės sąlygos pasiskolinti renovacijos išlaidų padengimui. Šio kredito pirmus 5 metus taikoma ne didesnė kaip 3 proc. metinė palūkanų norma, paskolai nėra taikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti papildomi mokesčiai.

Paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima ir atidėti, t. y. paskolą pradėti grąžinti tik baigus visus rangos darbus bei gavus valstybės paramą.

Nepasiturintys asmenys neturės papildomų išlaidų

Socialiai labiausiai pažeidžiamiems būstų savininkams sudarytos ypač palankios sąlygos dalyvauti renovacijoje – jiems valstybė suteikia net 100 proc. paramą. Tačiau numatyti ir tam tikri įsipareigojimai.

„Valstybė gyventojams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, padengia visas projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, paskolą ir palūkanas už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokas. Norėdami gauti ar išlaikyti teisę į šildymo kompensaciją bei paramą būsto atnaujinimui, gyventojai privalo dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo ir jam pritarti“, – teigia A. Bartkevičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. 2023 m., palyginti su 2022 m., gavėjų skaičius išaugo apie 37 proc. (nuo 14,4 tūkst. iki 19,7 tūkst. asmenų), o 2024 m., palyginti su 2023 m., nuo 19,7 tūkst. iki 19,9 tūkst. asmenų. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.

Daugiau informacijos apie naujo kvietimo sąlygas: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Jeigu kilo neaiškumų ar abejonių, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė