Nerimauti ar baimintis dėl pokyčių – visiškai normalu, būdinga tiek suaugusiam, tiek mažam žmogui. Žinoma, vaikui naujos situacijos sukelia daugiau neigiamų emocijų, nes jis dar stokoja žinių ir patirties, kaip su tuo tvarkytis. Svarbu pastebėti baimes ir tinkamai reaguoti.

 

Reakcija į pokyčiusCaring,Mother,Calming,And,Hugging,Crying,Upset,Little,Daughter,,Sitting

 

Vaikai jaučiasi saugūs, kai yra pažįstamoje aplinkoje, su artimais žmonėmis ir užsiima įprasta veikla. Būtent todėl psichologai pabrėžia rutinos svarbą nuo pat pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų. Pokyčiai visuomet lemia baimes, nerimą, o kai kada ir stresą. Dar 1967 m. amerikiečių psichiatrai Thomas Holmes‘as ir Richardas Rahe, stebėdami pacientus, padarė išvadą, kad dėl gyvenimiškų pokyčių gali užklupti įvairios ligos. Anot mokslininkų, kuo daugiau dalykų gyvenime keičiasi vienu metu, tuo daugiau energijos ir pastangų prireikia prie jų prisitaikyti, todėl gali pašlyti sveikata. Tad persikrausčius į naujus namus, pradėjus lankyti naują ugdymo įstaigą ar būrelį vaikui gali sutrikti virškinimas ir miegas. Pasak specialistų, neigiamas poveikis bus mažesnis padedant prisitaikyti prie staiga ištikusių naujovių, o neišvengiamiems pokyčiams (darželiui, mokyklai) ruošiant iš anksto.

 

Metas į darželį

 

Darželyje mažylis jausis geriau, jei namuose bus įpratęs prie aiškios dienotvarkės (laiku kelsis, pusryčiaus, eis pietų miego), mokės savarankiškai pavalgyti, nueiti į tualetą. Ne mažiau reikalinga lavinti kalbinius gebėjimus: jei nemokysite kalbėti taisyklingai, leisite vartoti išgalvotus žodžius (kuriuos įgudote suprasti), mažyliui bus sunku išreikšti savo norus auklėtojai ir geriau sutarti su vaikais – jie nesupras, ką nori pasakyti. Tai gali sukelti tiek vidinių konfliktų (nepasitikėjimą savimi, žemą savivertę, užsisklendimą), tiek išorinių: vaikas gali pykti ant kitų, kad jo nesupranta, frustracija net gali virsti smurto proveržiais.

 

Darželyje smagiausia žaisti su draugais, todėl naudinga pamokyti konkrečių frazių, kaip paprašyti, kad vaikai priimtų žaisti, kaip pavaišinti, pasiūlyti žaisliuką ir pan. Jei vaikutis nedrąsus, verta apie tai pasakyti auklėtojai, paprašyti, kad padėtų įsitraukti į bendrus žaidimus.

 

Mokyklos iššūkiai

 

Mokyklai vaiką irgi reikia ruošti iš anksto – darželyje tam paprastai lankoma priešmokyklinė grupė, kad išmoktų ramiai sėdėti bent pusvalandį, mandagiai keltų ranką norėdamas paklausti, netrukdytų dirbti kitiems vaikams. Jei mažylis nelanko darželio, šių įgūdžių turėtų išmokyti tėvai.

 

Tiek vaikų darželyje, tiek mokykloje laikomasi elgesio ir mokymosi taisyklių, nusistovėjusi tvarka, kada ir ką susimokėti, kokių priemonių įsigyti. Labai svarbu, kad tėvai viską išsiaiškintų pirmomis dienomis ir viskuo aprūpintų vaiką. Taip bus apsaugotas nuo nemalonių staigmenų, kad neturi reikalingų piešimo priemonių, teko eiti į sporto salę be sportinės aprangos ir kt. Tai ypač svarbu, jei pakeitė ugdymo įstaigą – iš pradžių pasiskolinti priemonę iš nepažįstamo vaiko gali būti didelis iššūkis.

 

Pirmomis dienomis geriau nevėluoti, atvykti anksčiau, kad vaikas apsiprastų su aplinka, turėtų laiko susipažinti su bendramoksliais. Visuomet laiku pasiimti atžalą. Vėluojant būtinai perspėti, nes viena didžiausių vaiko baimių – būti paliktam.

 

Būreliai lygu atsakomybės

 

Tėvai turėtų įsidėmėti, kad kiekvienas būrelis atima ne tik nemažai laiko, bet ir apkrauna vaiką atsakomybe – atsiskaitymai, pasiruošimai, koncertai, parodėlės ar varžybos. Vaikas patiria fizinį krūvį, kai kada ir emocinę įtampą. Kartą ar du per savaitę – optimalus skaičius, nes dar reikia ruošti namų darbus, prisidėti prie ruošos, o laiko turi likti ir poilsiui, žaidimams, bendravimui.

 

Kartais vaikui prireikia išbandyti kelis būrelius, kad atrastų tikrai dominančią veiklą. Tai visai normalu, tik svarbu atkreipti dėmesį į priežastis, kodėl nutarė nebelankyti būrelio. Būtų gerai, jei veiklos nemestų susidūręs su pirma nesėkme. Dažnai tikisi, kad išmoks plaukti, taikliai mėtyti, piešti ar lipdyti vos per porą užsiėmimų. Reikėtų paaiškinti, kad net maloniausia veikla susideda iš daugybės žingsnių ar pakopų, kurios vienos įveikiamos su šypsena ir lengvai, o ties kitomis tenka paplušėti. Jei dar po kelių užsiėmimų vaikui vis tiek nesinori eiti į būrelį, neverskite. Viena vertus, būrelio lankymas gali išmokyti kantrybės, laikytis susitarimo, užbaigti pradėtą veiklą. Tačiau, kita vertus, moko pasirinkimo laisvės ar suvokimo, koks esu, ką noriu veikti, kuo būti.

 

Skirtingos baimės priežastys

 

Tėvų atsakomybė – padėti vaikui kuo sėkmingiau ir lengviau eiti per gyvenimą. Tad matydami, kad atžalai sudėtinga tvarkytis su naujovėmis, neturėtų likti vien stebėtojais. Svarbiausia – atviras pokalbis apie tai, kas neramina, kodėl bijo naujos veiklos ar vietos. Išsiaiškinus, kas konkrečiai kelia baimę, galima efektyviai padėti.

 

Vaikas prigąsdintas. Kai kada seneliai, draugai, socialiniai tinklai suformuoja išankstinę neigiamą nuomonę apie tam tikrą dalyką. Tokiu atveju tikslas – nuraminti, pasidalinti gerąja patirtimi, taip pat leisti savo akimis pamatyti naują dalyką, kurio bijo. Saugumui užtikrinti palikti galimybę rinktis: „Jei tikrai nepatiks, ieškosime kito varianto.“

 

Nepasitiki savimi. Vaiko pasitikėjimą didina užduotys, su kuriomis jam pavyksta susitvarkyti: įtraukite į buitį, augintinio priežiūrą, pagalbą seneliams, jei vyresni – savanorystę ir pan. Negailėkite gero žodžio, kai kažką atlieka. Pagirkite ir už pastangas, ne tik rezultatus.

 

Lemia ankstesnė neigiama patirtis. Jei teko keisti mokyklą, pavyzdžiui, dėl patyčių, baimė visiškai suprantama. Derėtų atsargiai rinktis ugdymo įstaigą, stiprinti pasitikėjimą savimi, bendravimo įgūdžius. Jei reikia – dirbti su mokyklos administracija, psichologais. Jeigu nepavyksta susirasti draugų mokykloje, leisti į būrelius, taip pat patiems įsitraukti į vaiko kasdienybę, kad nesijaustų vienišas.

 

Nesiseka tam tikri dalykai. Pirmiausia akcentuoti tai, kas sekasi, kad nesijaustų niekam tikęs. Skirti laiko nesuprantamam dalykui išaiškinti ar pasivyti bendraklasius, galbūt samdyti korepetitorių. Jei nesiseka būrelių veiklos, visuomet galima ieškoti kitos popamokinės veiklos.

 

Svarbu: Jei vaikas neteko apetito, pradėjo mikčioti, kramtyti nagus, netgi šlapintis naktį į lovą, atsirado nervinis tikas, tai nėra normali reakcija į naują dalyką – būtina išsiaiškinti priežastis ir kuo greičiau gerinti savijautą.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

VšĮ „Mokymų ir psichologinio konsultavimo centras“ psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė

 

Kodėl svarbu tinkamai paruošti vaiką darželio ar mokyklos lankymui?

   

Vaiko pasiruošimas mokyklai prasideda nuo paruošiamųjų pamokėlių, kurios vyksta dar vasarą. Jose vaikas susipažįsta su būsima mokytoja, klasės draugais, būsima aplinka, todėl rugsėjo pirmąją jam būna ramiau. Taip pat pasiruošimas – mokyklinės uniformos, kuprinės ir kitų reikalingų priemonių įsigijimas. Naudinga su vaiku pasidalinti savo prisiminimais apie pirmąją dieną mokykloje. Svarbu negąsdinti, nesakyti, kad jau baigėsi katino dienos, neperduoti baimių ir nerimo. Vaikui girdint apie būsimą mokyklą ir mokytoją atsiliepti tik teigiamai. Darželiui mažylį paruošti sunkiau, nes amžius ir patirtis dar neleidžia jam visko suprasti. Be to, kiekvienas žmogus situacijas išgyvena skirtingai ir tėvai negali visiškai tiksliai paaiškinti, ką reiškia lankyti darželį. Svarbu iš pradžių mažajam tik aprodyti darželio teritoriją, parodyti būsimą auklėtoją, galbūt trumpam užsukti į grupės patalpas. Pirmomis dienomis palikti tik kelioms valandoms. Visada paaiškinti, kad išeinate ir pasakyti, kada grįšite. Vaiko adaptacija darželyje ir mokykloje užtrunka nuo kelių dienų iki pusės metų. Reikėtų stebėti atžalą ir prireikus suteikti emocinę paramą.

 

Ką daryti, jei vaikas nenori eiti į ugdymo įstaigą?

 

Normalu, kad vaikas po kelių savaičių darželyje ar mokykloje išreiškia nenorą eiti į ugdymo įstaigą. Namie visada saugiau ir ramiau. Pradinis entuziazmas išblėsta ir lieka supratimas apie kasdienes pareigas darželyje ar mokykloje. Adaptacijos metu reikėtų atidžiau stebėti vaiką, jo emocijų ir elgesio pokyčius, miegą, valgymą, fizinę sveikatą. Dažnai iš streso prasideda galvos ar pilvo skausmai, pakyla temperatūra, gali vemti ar viduriuoti, atsirasti tikų. Svarbu, kad tėvai nespaustų kuo geriau mokytis ar greičiau susirasti draugų darželyje. Vaikas negali nuolat būti laimingas ir linksmas, reikia leisti ir paliūdėti, ir papykti. Sukurkite namuose saugią atmosferą, kad pats norėtų pasipasakoti apie kylančias problemas. Juk dažnas, paklaustas, kaip sekasi mokykloje ar darželyje, atsako „gerai“, nors kūno kalba signalizuoja ką kitą. Nebijokite mokytojos ar auklėtojos paklausti, kaip sekasi vaikui adaptuotis, nes gali būti, kad vienaip elgiasi prie mamos ar tėčio, o likęs vienas nusiramina ir eina žaisti ar bendrauti su kitais vaikais.

 

Autorius Laima Samulė