Nors karščiavimas pats savaime nėra liga, tik ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija, dažnai jis tėvams sukelia nemažai nerimo. Ypač kai sunegaluoja patys mažiausieji. Kaip padėti karščiuojančiam vaikui?

 

(Ne)normali temperatūraSick,Little,Child,With,Temperature,In,Bed.,Hand,Of,Doctor

Karščiavimas – natūralus organizmo atsakas į infekciją, padedantis suaktyvinti imuninę sistemą, kad ji galėtų sėkmingai kovoti su patogeniniais įsibrovėliais. Kas yra normali kūno temperatūra, priklauso nuo to, kokiu būdu matuojama.

 
Temperatūros matavimo tipas Normali temperatūra Karščiavimas
Rektalinis 36,6–38 ºC >38 ºC
Oralinis 35,5–37,5 ºC >37,5 ºC
Pažastyje 34,7–37,4 ºC >37,4 ºC
Ausyje 35,7–37,8 ºC >37,8 ºC
Kaktoje 36,6–37,8 ºC >38,1 ºC (iki 2 mėn.)

>37,9 ºC (3–47 mėn.)

>37,8 ºC (>4 m.)

 

Kaip matuoti?

 

Rodos, temperatūros matavimas yra paprasta ir greita procedūra, bet ši taisyklė ne visada galioja kalbant apie mažus vaikus. Jie temperatūros matavimo gali baimintis, nors tai visiškai neskausminga, nekelia diskomforto, bet tiesiog nesupranta, kas bus daroma ir juos tai gali neraminti. Be to, mažyliams sunku ilgiau ramiai nusėdėti vienoje vietoje, todėl jiems netinka suaugusiųjų dažniausiai naudojamas pažastinis termometras. Mažiems vaikams vienas idealiausių pasirinkimų – skaitmeniniai termometrai, matuojantys temperatūrą per atstumą nukreipus į kaktą. Jais galima patikrinti temperatūrą net vaikui miegant ir jo neprižadinus.

 

Kad ir kokį termometrą pasirinktumėte, matavimą geriausia atlikti, kai vaikas ramus, prieš tai jis neturėtų būti dūkęs (nes gali būti sušilęs), neseniai grįžęs iš lauko, valgęs ar ką tik atsikėlęs iš lovos.

 

Įprastos priežastys

 

Vaikų karščiavimą dažniausiai sukelia virusinės ir bakterinės infekcijos. Pirmosios apima peršalimą, gripą, COVID-19 ir kitus virusinius susirgimus. Peršalimas sukelia nedidelį karščiavimą, kartu pastebimi tokie simptomai kaip sloga, gerklės skausmas, kosulys. Gripo ir koronavirusinės infekcijos atvejais karščiavimas įprastai aukštesnis, gali siekti 38 °C ir daugiau. Bendra būklė kur kas prastesnė, vaikas būna irzlus, mieguistas, sumažėja apetitas, gali varginti galvos ir viso kūno skausmai, pasitaikyti kvėpavimo takų infekcijų simptomų.

 

Iš bakterinių infekcijų viena dažniausių – streptokokinė, sukelianti stiprų galvos skausmą ir didelį karščiavimą, galintį siekti net 39–40 °C. Mažiems vaikams gana dažnos ausų infekcijos, kurias irgi gali lydėti aukštas karščiavimas. Taip pat bakterinė pneumonija, kuriai, be aukštos temperatūros, būdingas kosulys, apsunkęs kvėpavimas.

 

Svarbu žinoti, kad karščiavimą vaikams gali sukelti ir neinfekcinės priežastys. Nors dėl to medikai tiksliai nesutaria, visgi tėvai dažnai susiduria, kad nestiprus karščiavimas mažyliams pasireiškia dygstant dantims. Taip pat jis gali atsirasti po tam tikrų skiepų, nes organizmas taip formuoja imunitetą.

 

Kada galima įtarti?

 

Karščiavimą ne visada lydi kiti akivaizdūs ligos simptomai, jis gali pasireikšti anksčiau. Tad štai keletas požymių, kurie išduoda, kad vaikui pakilusi temperatūra:

 
  • Kakta arba krūtinė šiltesnės nei įprastai.
  • Irzlumas arba / ir vangumas.
  • Sumažėjęs apetitas.
  • Gausesnis prakaitavimas, drebulys.
  • Stipriai paraudę skruostai.
 

Pastebėjus tokius požymius vertėtų pamatuoti temperatūrą ir įsitikinti, ar viskas gerai.

 

Kaip padėti?

 

Karščiavimo valdymas turėtų būti sutelktas į tai, kad vaikas jaustųsi ganėtinai komfortabiliai, nėra tikslo visiškai numušti temperatūrą iki normos ribų. Karščiavimas – natūralus organizmo ginklas kovojant su patogeniniais mikroorganizmais, tad nereikia slopinti imuninio atsako ir trukdyti kūnui pačiam dorotis su ligos sukėlėjais. Taigi, jeigu termometras rodo 37,5 °C, bet vaikas jaučiasi gerai, nieko daryti nereikia. Štai keletas veiksmingų būdų, kaip padėti karščiuojančiam vaikui (kai jaučiasi prastai, temperatūra aukšta):

 

Lengvi drabužiai. Pernelyg šilta apranga sulaiko kūno šilumą, kurios ir taip perteklius. Todėl karščiuojantį vaiką geriausia aprengti lengvais, kvėpuojančiais, drėgmę gerai išgarinančiais rūbais. Taip pat apvilkti lengvą patalynę.

 

Hidratacija. Karščiuodami mažieji greitai netenka skysčių, todėl skatinkite gerti vandenį, arbatas ar vaikams tinkamus elektrolitų tirpalus. Kūdikiams gali pakakti motinos pieno ar mišinio.

 

Poilsis. Karščiuojančiam vaikui reikia daug poilsio. Skatinkite ramią veiklą – skaitymą, piešimą ar muzikos klausymąsi, o ne aktyvius žaidimus.

 

Vaistai. Vaistinėse galima įsigyti vaikams tinkamų nereceptinių vaistų nuo karščiavimo. Rinkitės žvakutes ar sirupą – tai, kas patogiausia pagal vaiko amžių. Svarbu griežtai laikytis nurodyto dozavimo.

 

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

 

Dažniausiai karščiavimas tėra įprasta reakcija į ligos sukėlėją, tad nereikia skubios medicininės pagalbos. Vis dėlto kreiptis į gydytojus reikėtų, jeigu:

 
  • Jaunesniam nei 3 mėnesių kūdikiui pakyla aukštesnė nei 38 °C temperatūra.
  • Vaikas karščiuoja ilgiau nei 5 dienas arba temperatūra laikosi aukštesnė nei 40 °C.
  • Pasunkėja kvėpavimas, vargina stiprus galvos skausmas, nuolatinis vėmimas ar viduriavimas.
  • Atsiranda bėrimas.
  • Pasireiškia dehidratacijos požymių: išsausėjusios lūpos, gleivinės, įdubusios akys, stipriai suretėjęs šlapinimasis ir kt.
  • Karščiavimas sukelia traukulius.
 

Dažniausi mitai

 

Klaidingi įsitikinimai apie karščiavimą ir jo valdymą gali sukelti nereikalingą nerimą, todėl aptarkime keletą dažniausių su tuo susijusių mitų.

 

Mitas: „Karščiavimas pavojingas, tad būtina nedelsiant mažinti“.

 

Netiesa. Karščiavimas pats savaime yra natūrali imuninio atsako dalis ir nekelia jokio pavojaus, nebent labai didelis, kelia stiprų diskomfortą, tada jau turi būti slopinamas vaistais.

 

Mitas: „Aukšta temperatūra pažeidžia smegenis“.

 

Iš dalies tiesa. Natūrali organizmo reakcija į infekciją įprastai nesukelia tokio stipraus karščiavimo, kad sukeltų smegenų pažeidimą. Jis galėtų atsirasti, jeigu temperatūra nuolat laikytųsi bent 41,7 °C, bet vaikams tokia būklė pasitaiko labai retai.

 

Mitas: „Karščiavimą reikia gydyti antibiotikais“.

 

Netiesa. Antibiotikai veiksmingi tik nuo bakterinių infekcijų, bet karščiavimą sukelia ir virusinės. Todėl pirmiausia būtina diagnozuoti ligos priežastį ir pagal tai paskirti tinkamą gydymą. Antibiotikus gali skirti tik gydytojas!

 

Mitas: „Šalta vonia – geriausias būdas sumažinti karščiavimą“.

 

Netiesa. Šalta vonia gali sukelti drebulį, dėl kurio pakyla kūno temperatūra. Daug efektyvesnė šilta (bet ne karšta!) vonia.

 

Autorius Jūratė Survilė