Prevencinės ligų programos. Kodėl būtina pasinaudoti?

Nėra geresnio būdo išvengti ligos, nei užbėgti jai už akių arba diagnozuoti ankstyvojoje stadijoje, kai didžiausios gydymo galimybės. Tam Lietuvoje veikia penkios ligų prevencijos programos, o atitinkamos žmonių grupės kviečiamos dalyvauti visiškai nemokamai! Ką apie tai svarbu žinoti kiekvienam?

Kodėl svarbi profilaktinė patikra?

Visi žino apie tokias ligas kaip insultas, infarktas, išeminė širdies liga, II tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, vėžiniai susirgimai, bet retas susimąsto, kad gali jomis susirgti. Ypač jeigu jaučiasi visiškai gerai. Bėda ta, kad minėtų ligų tikimybę didinantys rizikos veiksniai (antsvoris, hipodinamija, alkoholio vartojimas, rūkymas, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir kt.) nesukelia skausmo, todėl žmogus nesusimąsto apie šlyjančią sveikatą. Susirgus kokia nors liga, ankstyvosiose stadijose dažnai nejaučiami jokie ryškūs simptomai. Jeigu pasireiškia menki negalavimai, žmonės linkę juos sieti su kitais veiksniais: senatve, nuovargiu, vitaminų ar mineralinių medžiagų stygiumi. Įprastai į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai simptomai paaštrėja ir pradeda kelti diskomfortą. Profilaktinis sveikatos tikrinimas padeda nustatyti rizikos veiksnius, didinančius grėsmę susirgti tam tikra liga, arba aptikti ją ankstyvojoje stadijoje. Tai lengvina gydymą, leidžia išvengti komplikacijų.

Dalyvauja vis aktyviau

2023 m. Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai vis dažniau dalyvauja ligų prevencijos programose, finansuojamose iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Apie šias programas girdėjo maždaug 80 % šalies gyventojų, o apie 60 % patys dalyvavo bent vienoje jų. Geriausiai žinoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa – apie tokią žinojo 74 % respondentų, o dalyvavo apie 34 % apklaustų moterų. Panašiai tiek (71 %) girdėjo ir apie krūties vėžio prevencinę programą, o joje dalyvavo 19 % respondentų. Apie priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinę programą buvo informuoti 62 % apklaustųjų, o dalyvavo 12 % apklaustų vyrų. Paklausus, kaip apskritai gyventojai sužinojo apie šias prevencines programas, du trečdaliai apklausos dalyvių atsakė, jog iš šeimos gydytojo arba kito sveikatos specialisto. Dažnas atsakymas (43 %) – iš žiniasklaidos, socialinių tinklų (21 %), šeimos narių, draugų ar kaimynų (19 %). 88 % žmonių teigė, kad pasinaudotų kuria nors ligų prevencijos programa, jeigu dalyvauti pakviestų šeimos gydytojas. Iš tų, kurie sulaukę tokio pasiūlymo atsisakytų, trečdalis nusistatymą grindė tuo, kad dalyvavimas sukeltų per daug rūpesčių, būtų sudėtinga pakliūti pas reikiamą specialistą, atlikti paskirtus tyrimus. 22 % atsisakiusiųjų galimybe nesinaudotų, nes įsitikinę, kad yra sveiki. 20 % to nedarytų, nes bijotų gauti blogus rezultatus, o 11 % tam esą tiesiog neturi laiko.

Veikia penkios programos

Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas Ligonių kasos kompensuoja iš PSDF. Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę, prireikus skirs tyrimus ir nusiųs pas gydytoją specialistą. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiasi į sutartį su Teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia. Pabrėžiama, kad prevencinės programos skirtos nustatyto amžiaus pacientams, bet, jeigu asmuo jaučiasi blogai, tačiau nepatenka į nustatyto amžiaus grupę, turėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir išduos siuntimą pas gydytoją specialistą.

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Kam skirta? 25–59 m. (imtinai) moterims.

Paskirtas tyrimas priklauso nuo pacientės amžiaus. 25–34 m. moterims kartą per 3 metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35–59 m. moterims kartą per 5 metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas. Gavus teigiamą rezultatą, papildomai daromas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje. Prireikus atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Pabrėžiama, kad šioje prevencijos programoje dalyvauti ypač svarbu, nes laiku nustačius ikivėžinių pakitimų galima išvengti net iki 75 % gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa

Kam skirta? 50–69 m. (imtinai) moterims.

Mamografinis tyrimas nemokamai atliekamas kartą per 2 metus. Jis itin jautrus, todėl leidžia pastebėti 90 % pakitimų, kurių dar neįmanoma pajusti apčiuopiant. Pats tyrimas nesudėtingas: krūtys lengvai suspaudžiamos tarp plastikinių plokštelių ir naudojant nedidelę rentgeno spindulių dozę padaroma rentgeno nuotrauka. Norint dalyvauti nemokamoje mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išduos siuntimą pas radiologą, tuomet liks užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su Teritorine ligonių kasa. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Ši prevencinė programa leidžia užkirsti kelią krūtų vėžiui arba diagnozuoti jį ankstyvosiose stadijose. Tai itin svarbu sėkmingam gydymui, nes galimybė pasveikti siekia 95 %.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Kam skirta? 50–74 m. (imtinai) žmonėms.

Kartą per 2 metus nemokamai atliekamas slapto kraujavimo testas. Gavus teigiamą rezultatą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą. Tuomet papildomai atliekama kolonoskopija, o prireikus ir biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę. Lietuvoje kasmet nuo šios ligos miršta apie 800 žmonių, mat tai vienas pavojingiausių onkologinių susirgimų. Liga klastinga, ankstyvojoje stadijoje įprastai nepasireiškia jokie simptomai, todėl sunerimstama tik tuomet, kai vėžys jau išplitęs. Profilaktika itin svarbi, nes anksti diagnozavus storosios žarnos vėžį tikimybė pasveikti – net penkis kartus didesnė negu vėlesnėje stadijoje.

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa

Kam skirta? 40–60 m. (imtinai) žmonėms.

Periodiškai (įprastai kartą per metus) šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Nustačius labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus išsamiau ištirti, prireikus skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad periodiškai nemokamai nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, kokia širdies ir kraujagyslių ligų grupei pacientas bus priskirtas. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmaujanti mirčių priežastis Lietuvoje, tas šis sveikatos tikrinimas – vienas reikšmingiausių.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Kam skirta? 50–69 m. (imtinai) vyrams, jei tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu – nuo 45 m.

Periodiškai (kas 2–5 m.) atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją. Šis profilaktinis sveikatos tikrinimas itin reikšmingas, nes prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga. Deja, ankstyvojoje stadijoje nesukelia jokių simptomų, tad dažnai diagnozuojamas vėlai. Jeigu vėžys stipriai išplitęs, tikimybė pasveikti siekia iki 29 %, o jeigu nustatomas anksti – beveik 100 %.

Naujiena – asmeniniai kvietimai

Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamas bandomasis projektas, kurio tikslas – nauju centralizuotu organizavimo modeliu pritraukti į onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programas daugiau gyventojų, priklausančių tikslinėms grupėms. Asmeninius kvietimus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio jau gavo per 39 tūkst. šalies gyventojų. Tokie kvietimai laiškais, el. paštu, SMS žinutėmis nuo 2024 m. lapkričio siunčiami ir kviečiant tikrintis dėl storosios žarnos vėžio. Įdomu, kad gavusiems tokį kvietimą vykti į sveikatos priežiūros įstaigą nereikės. Kartu su kvietimu bus atsiunčiamas mėgintuvėlis, skirtas išmatų ėminiui surinkti (užklijuotas lipdukas su asmens vardu, pavarde, identifikaciniu numeriu ir QR kodu), instrukcija, paaiškinanti, kaip tinkamai paimti ėminį imunocheminio slapto kraujavimo išmatose tyrimui (iFOBT), ir vokas su atgaliniu adresu ėminiui išsiųsti.

Šio bandomojo projekto pabaiga numatoma 2025 m. gruodžio 31 d. Kol kas jame dalyvauja du koordinavimo centrai – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos bei kelios dešimtys gydymo įstaigų, kurių sąrašas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Planuojama, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. šis modelis pradės veikti visos šalies mastu.

Specialistės komentaras

Roma Bartkevičiūtė

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vadovė, laikinai vykdanti Sveikatos stiprinimo centro vadovo funkcijas

Pagrindinės mirčių priežastys Lietuvoje – lėtinės neinfekcinės kraujotakos sistemos ir onkologinės ligos. Siekiant suvaldyti šių ligų plitimą, šalyje vykdomos penkios prevencinės programos: Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos, Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio, Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos, Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių. Minėtų ligų prevencija – prioritetinė sveikatos politikos sritis.

Visgi pirmiausia pats žmogus turi suprasti profilaktinio sveikatos tikrinimo prasmę ir naudą. Jį motyvuoti ir paskatinti rūpintis sveikata galėtų šeimos nariai, artimieji, šeimos ir kiti gydytojai, sveikatos specialistai, įvairios išgyventos (išgirstos) gyvenimiškos situacijos ar istorijos, žiniasklaidos viešinama aktuali informacija šia tema, informacinės kampanijos, socialinė reklama ir kt. Prie to daug savo veikla prisideda savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

Norint išlikti sveikiems, svarbiausia kasdien subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, laikytis tinkamo miego, darbo ir poilsio režimo, rūpintis psichine sveikata. Jei atsiranda sveikatos problemų, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

Įdomu

Lietuvoje 50 % atvejų prostatos vėžys nustatomas tik vėlyvojoje stadijoje, nes ši liga iš pradžių neturi aiškių simptomų, o vyrai vengia profilaktinio sveikatos tikrinimo.
Profilaktinis kraujo spaudimo tikrinimas 10 kartų sumažina insulto ir 6 kartus infarkto riziką.
Net tarp didesnėje rizikos grupėje susirgti kokia nors liga esančių žmonių sveikatą reguliariai tikrinasi tik 50 % iš jų.
Lietuviai iš visų Europos Sąjungos gyventojų – vieni mažiausiai dėmesio profilaktiniam sveikatos tikrinimui skiriančių žmonių.
Reguliariai atliekant mamografiją, mirštamumą nuo krūties vėžio galima sumažinti apie 30 %.

Jeigu norite pasidalinti mintimis, parašykite mums laišką el. paštu: egle.s@priekavos.lt