Vaikus kamuojantys nerviniai tikai – viena dažniausiai pasitaikančių bėdų, dėl ko tėvai kreipiasi į neurologus. Tai greiti, pasikartojantys ir nevalingi raumenų judesiai, kuriuos sunku kontroliuoti. Pastebima, kad mažasis nevalingai mirkčioja, kosčioja, trūkčioja tam tikros kūno dalys. Sveikatai tai nėra pavojinga. Visgi dėl nervinio tiko nukenčia vaiko gyvenimo kokybė.

 

Būtina atskirti nuo kitų ligųTourette,Syndrome,Condition,Boy,Illustration,Isolated

 

Staigūs, betiksliai, nevalingi atskirų raumenų susitraukimai gali kartotis nuo kelių iki keliasdešimties sykių per dieną. Paprastai prasideda 3–7 m. vaikams, kartais vyresniems. Dažnai nervinių tikų atsiradimas siejamas su darželio ar mokyklos lankymo pradžia, išgąsčiu, tėvų konfliktais, skyrybomis ar išvykimu. Po didelių švenčių kolektyvuose nervinių tikų taip pat padaugėja, mat vaiko organizmas patiria stresą ne tik dėl neigiamų, bet ir stiprių teigiamų emocijų. Kaip aiškina neurologai, nerviniai tikai būna kelių rūšių:

 
  • Motorinis tikas pasireiškia nevalingai ir staigiai susitraukiant veido, galūnių ar liemens raumenims, atitinkamoje kūno vietoje kyla judesys. Dažniausiai prasideda galvos ir kaklo srityje (mirksėjimas, grimasos, akių vartymas, lūpų laižymas, pliaukšėjimas liežuviu, išsižiojimas, nosies suraukimas, liežuvio kaišiojimas, kaklo pasukimas, gūžčiojimas). Vėliau tikas plinta į liemens sritį ir galūnes, vaikas nevalingai sujuda viena ranka, gniaužo pirštus, vis pasuka liemenį, trepsi ar stuksena koja.
  • Vokalinis tikas pasireiškia, kai raumenų susitraukimas įvyksta kalbos raumenų grupėje. Tai kosčiojimas, krenkštimas, šnarpštimas, kriuksėjimas, atsidusimas, žagsėjimas, šnypštimas, dejavimas, triukšmingas kvėpavimas, prunkštimas. Paklausus vaiko, kodėl jis atlieka šiuos veiksmus, dažnai išgirstamas atsakymas, kad trūksta oro. Tad garsinio tiko kamuojami vaikai neretai gydomi nuo astmos ar lėtinių peršalimų.
  • Pasitaiko atvejų, kai vaikui būdingas ir motorinis, ir balsinis tikas. Šis sutrikimas kur kas retesnis, siejamas su Tureto sindromu. Daugeliui jį turinčių vaikų, be tikų, pasireiškia ir daugybė kitų sutrikimų: hiperaktyvumas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, depresija.
  • Tikas gali pasireikšti keliose raumenų grupėse, todėl kartais atrodo, kad atliekami judesiai lyg ir turi prasmę. Tai sudėtingi tikai, kurie nutinka itin retai. Vaikas gali nevalingai pašokti, ploti rankomis, kramtyti ar tampyti drabužius, šokinėti ar net vaikščioti pirštų galais. Taip pat gluminamai atrodo ir garsiniai tikai, kai kartojamos konkrečios frazės ar garsai. Prie jų priskiriamas specifinis mikčiojimas ir echolalija – kitų žmonių žodžių atkartojimas.
 

Kadangi tiko pasireiškimas ne visada toks įprastas, kaip nevalingas mirksėjimas, gali kilti įtarimų, jog vaikui pasireiškė epilepsija per atskirų raumenų grupių traukulius. Visgi medikai sako, kad epilepsijos priepuolis nesunkiai atskiriamas nuo tiko. Jis turi pradžią ir pabaigą, trunka tam tikrą laiką. Nerviniai tikai yra pavieniai, nereguliarūs, gali vis pasireikšti visą dieną. Epilepsijos priepuolio vaikas negali suvaldyti, o galvos smegenų encefalogramoje fiksuojami epilepsijai būdingi pokyčiai. Nervinius tikus vaikas gali trumpam suvaldyti, bet visi atlikti tyrimai paprastai normalūs.

 

Svarbu pažinti problemą

 

Tikams būdinga nestabili eiga. Būna savaiminių pablogėjimų, kai atvejų padaugėja ar išauga jų dažnis. Taip pat gali pasireikšti pagerėjimo epizodų, kai tikai beveik nebekamuoja. Jie gali kuriam laikui išnykti. Kartais tai trunka savaitę, kartais mėnesį. Be to, vienus tikus gali pakeisti kiti, pavyzdžiui, mirksėjimą – grimasos, kosčiojimą – šniurkščiojimas. Miegant tikai neišnyksta, tik susilpnėja ir tampa beveik nepastebimi. Nors mokslininkai detaliai ištyrė nervinių tikų mechanizmą, visgi atsiradimo priežastys neaiškios. Manoma, kad tikus paskatina tam tikri motorinės sistemos sutrikimai. Pati motorinė sistema labai sudėtinga, ji susideda iš vadinamųjų piramidinės ir ekstrapiramidinės sistemų. Manoma, kad tikai susiję su ekstrapiramidinės sistemos sutrikimu. Egzistuoja teorija, kad tam tikrais vaiko raidos etapais konkrečios smegenų dalys pradeda gaminti per daug nervų galūnes dirginančių medžiagų. Neretai išsiaiškinama, kad panašių atvejų būta giminėje, todėl manoma, jog paveldimumas ir genetiniai veiksniai atlieka didelį vaidmenį. Jei tėvai kentėjo nuo nervinio tiko, vaikams paveldėti šį sutrikimą – 50 % tikimybė. Taip pat yra žinoma, kad tikus provokuoja ne tik psichologiniai išgyvenimai, bet ir fizinis sudirgimas. Tiko kamuojamam vaikui net dirginančio audinio rūbas ar kaklo odą erzinanti etiketė gali sukelti galvos purtymą. Beje, medikai užsimena ir apie tai, kad maži vaikai gali perimti tikus. Pastebėta, kad stebėdami tikų kamuojamų vaikų elgesį mažieji linksta kartoti nevalingus judesius.

 

Kaip padėti tiko kamuojamam vaikui?

 

Nėra jokių specifinių tyrimų, patvirtinančių tiko diagnozę. Tačiau gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos tyrimus, siekdamas paneigti ir atmesti kitų ligų įtarimus. Paprastieji motoriniai ir vokaliniai tikai pasitaiko dažnai ir paprastai praeina per keletą mėnesių. Jeigu nepraeina savaime, būtina konsultuotis su vaikų neurologu. Kiekvienu atveju dėl gydymo priimamas individualus sprendimas, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų poreikius. Gydoma, jei tikai labai išreikšti ar gluminantys, trikdo įprastą šeimos gyvenimo ritmą, jeigu vaikas labai jautrus, o stresas akivaizdžiai pablogina būklę. Specifinio vaisto, slopinančio tikus, nėra. Skiriama raminamųjų preparatų, o atitinkamą vaistą ir jo dozę parenka gydytojas. Vaikui taip pat rekomenduojama psichologo konsultacija. Naudingi gyvenimo būdo pokyčiai. Medikai pataria vartoti folio rūgšties, B grupės vitaminų, magnio preparatų, raminamųjų arbatų. Vakarais tinka vonios su raminamąjį poveikį turinčiomis žolelėmis, druskomis. Tiką slopina atsipalaidavimas, visavertis miegas, poilsis, geros emocijos. Labai svarbu vaiko nebarti dėl tikų. Mat tai sukelia dar didesnę įtampą ir atsiduria užburtame rate. Kai vaikui nuolat primenamas sutrikimas, tiek drausminant, tiek ir guodžiant, tai provokuoja tiko pasikartojimą. Manoma, kad tikus palengvina aktyvi, bet nesunki fizinė veikla. Beje, kai kurie medikai pataria pabandyti tokį savigydos būdą: jeigu vaikas nevalingai mirkčioja, tai jam, esant namuose, ramioje aplinkoje, reikėtų kelis kartus per dieną po kelias minutes specialiai pamirkčioti; jeigu trauko nosį – daryti nosies traukymo pratimus; jeigu kilnoja pečius – juos irgi retkarčiais pakilnoti, kaip atliekant sportinius pratimus.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė