Žmogaus burnoje tarpsta milijardai bakterijų, o drėgnoje ir neretai rūgščioje terpėje jos dauginasi dar sparčiau. Tad reguliariai valyti dantis itin svarbu. Taip pat svarbu tai atlikti tinkamai. Deja, tyrimai rodo, kad efektyviai palaikyti burnos higieną geba ne visi suaugusieji. Ir tai lemia, kad lietuvių dantų būklė prasta. 2023 m. duomenimis, kas antras 25–40 m. lietuvis yra netekęs vieno ar daugiau dantų.

 

Neprižiūrimi dantys kenkia visam organizmuiAsian,Dentist,Cleaning,Teeth,Of,Dental,Model,With,Tooth,Brush

 

Sugedę dantys ir pažeistos dantenos negali tinkamai susmulkinti maisto, tad į virškinimo traktą patenka neparuoštas virškinti. Skrandžiui daug sunkiau perdirbti tokį maistą, todėl ilgainiui gali atsirasti virškinimo trakto ligų. Be to, mokslininkai nustatė, kad mikroorganizmai, sukeliantys periodonto ligas, gali sukelti uždegimą ir nepageidaujamų imuninių reakcijų. Lėtinis gastritas, skrandžio opa, dvylikapirštės žarnos opa, pankreatitas – tik dalis virškinimo trakto ligų, kurias sukelia burnos ertmės ligos. Mokslininkų manymu, periodonto ligos didina cukraus kiekį kraujyje. 2018 m. atlikti tyrimai parodė, kad sėkmingai išgydžius periodontitą diabetikams normalizavosi cukraus kiekis kraujyje. Medikai vis dažniau užsimena ir apie dantų bei dantenų ligų įtaką širdies sveikatai. Mokslininkai nurodo, kad daugiausia rizikų sukelia labiausiai paplitusios uždegiminės burnos ligos – gingivitas ir periodontitas. Dėl negydomo periodontito ne tik prarandami dantys, pasunkėja kramtymas, suprastėja gyvenimo kokybė, bet ir veikiamas visas organizmas, padidėja rizika susirgti obstrukcine plaučių, lėtinėmis inkstų bei širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant ūminį miokardo infarktą, širdies nepakankamumą ir insultą. Periodontitu sergančių žmonių kraujyje aptinkama daugiau sveikatai pavojingų bakterijų. O šie dantenų ligų sukėlėjai didina aterosklerozės tikimybę. Taip pat kovodamas su periodonto ligas sukeliančiomis bakterijomis organizmas gamina antikūnus, kurie po kurio laiko gali reaguoti su širdies ir kraujagyslių sistema bei taip paskatinti su ja susijusių ligų susidarymą. Sergantiems uždegiminėmis periodonto ligomis širdies nepakankamumo rizika padidėja net 2 kartus. Periodonto bakterijų patenka į kraujotaką, kur sukelia uždegiminius procesus ir sudaro kraujo krešulius.

 

Veiksminga rutina

 

Žinant, kokią žalą daro netinkama burnos higiena, neįmanoma to ignoruoti. Tad verta pasikartoti pagrindinius dantų ir burnos ertmės priežiūros principus:

 
  • Odontologai pataria dantis valyti du sykius per dieną. Ryte vos tik prabudus, dar prieš geriant kavą ar valgant pusryčius. Rytinis dantų valymas apsaugo dantis ir visą burnos ertmę nuo maisto rūgščių ir jame esančių cukrų. Dantų valymas šepetėliu sunaikina vos 25 % burnoje esančių bakterijų. Dantų šepetėlis skirtas apnašoms pašalinti. Valyti dantų šepetėliu reikėtų mažiausiai 2 min. švelniais sukamaisiais judesiais. Dantų pasta irgi reikalinga. Ji ne tik suteikia gaivų kvapą, bet ir putodama pašalina bakterijas, apnašas, o sudėtyje esantis fluoras stiprina emalį. Bent kartą per dieną (rekomenduojama prieš miegą) derėtų naudoti tarpdančių siūlą. Jis pašalina maisto likučius, likusius po valymo šepetėliu. Jeigu odontologas rekomenduoja, prasminga naudoti ir antibakterinį ar kitokios specialios paskirties burnos skalavimo skystį.
  • Žmonės praranda daugiau dantų ne dėl ėduonies, o būtent dėl dantenų ligų. Pvz., dantenų tinimą, kraujavimą, paraudimus paprastai sukelia dantų akmenys. Jų gydymas nėra sudėtingas – svarbu reguliari burnos higiena ir akmenų šalinimas odontologo kabinete. Tyrimais įrodyta, jog pažeistos dantenos yra atviras kelias bakterijoms bei virusams patekti į kraują, o tai gali lemti net širdies ligas. Kenčiantiems dėl dantenų kraujavimo rekomenduojama rinktis specialias burnos priežiūros priemones. Pirmiausia minkštesnį šepetėlį. Kuo jis minkštesnis, tuo švelnesnis dantenoms ir dantims bei tuo giliau gali patekti į tarpdančius.
  • Specialistai ragina visus be išimties 1–2 kartus per metus apsilankyti pas odontologą apžiūrai. Reguliarūs vizitai padės laiku sustabdyti nemalonių dantų susirgimų plitimą ar atsiradimą. Iš tiesų naudinga kartą per metus (kartais ir dažniau) atlikti profesionalią burnos higieną. Jos metu pašalinamos apnašos, dantų akmenys ir išvalomos sunkiau pasiekiamos vietos, kuriose kaupiasi maisto likučiai ir dauginasi bakterijos. Su gydytoju verta pasikonsultuoti ir dėl tinkamų burnos priežiūros priemonių. Kartais vien to pakanka, kad pavyktų išvengti dantų plombavimo dėl susidarusių skylučių.
  • Alkoholio vartojimas, odontologų teigimu, gali paskatinti kalcio trūkumą, ėduonį ir kitas dantų ligas. Tabakas – pagrindinis burnos vėžio sukėlėjas, kuris taip pat stipriai paveikia estetinę dantų būklę: jie pilkėja, praranda natūralią spalvą, sukelia nemalonų burnos kvapą. Cigaretės ir alkoholiniai gėrimai yra vieni didžiausių nuodų visai burnos gleivinei. Rūkalių dantų emalis itin greitai plonėja, dantys tampa trapūs, greičiau genda. Alkoholiniai gėrimai labiausiai kenkia dantenoms ir liežuviui, sudirgintiems audiniams gresia periodontitas, o pažeistuose dantyse greičiau vystosi parodontozė. Jeigu atsisakyti žalingų įpročių nepavyksta, derėtų bent jau dalinai neutralizuoti jų poveikį. Šiek tiek pagelbėti gali vanduo. Derėtų kas 30 min. išgerti po keletą gurkšnelių vandens, o parūkius kaskart praskalauti burną.

 

Svarbiausių priemonių rinkinys

 

Daugelis žmonių įsitikinę, kad jų burnos ertmės ir dantų priežiūros įgūdžiai yra geri. Visgi pasitikrinti, ar iš tiesų dantys tinkamai valomi, padeda paprastas testas. Reikia tik sukramtyti specialią dantų apnašas nustatyti padedančią tabletę ir žvilgtelėti į veidrodį. Vienos dienos apnašos nusidažys rausva spalva, o senesnės – violetine. Nusidažę dantys lengvai nuvalomi šepetėliu su pasta. Tai ne tik padeda įvertinti, ar dantys valomi tinkamai, bet ir nustatyti tas vietas, kurioms reikia didesnio kruopštumo. Taip pat naudinga įsigyti liežuvio grandiklį arba specialų šepetėlį. Apnašos ant liežuvio neretai pamirštamos, bet jų nepašalinus gali blogėti bendra burnos ertmės higiena. Tuomet iš burnos priežiūros priemonių krepšelio turėtų būti ištraukiamas tarpdančių siūlas. Kartais odontologai rekomenduoja naudoti specialius tarpdančių šepetėlius. Geriausiam rezultatui pasiekti gali būti naudojamas burnos irigatorius. Jis skirtas pašalinti įvairioms apnašoms ir maisto likučiams tarpdančiuose, po dantenomis, ant dantų plokštelių ar breketų. Purkšdamas siaurą aukšto slėgio vandens srautą irigatorius efektyviai išvalo kiekvieną ertmę, kurios dantų šepetėlis nepasiekia. Galiausiai dantys valomi tinkamai parinktu šepetėliu (jį keisti kas 2–3 mėn.) ir individualius poreikius atitinkančia pasta. Renkantis dantų šepetėlį derėtų atidžiai apžiūrėti galvutę ir pagal individualius poreikius pasirinkti jos dydį. Tuomet įvertinti šerelių išdėstymą. Pasak burnos higienistų ir odontologų, geriausia, kai šereliai išdėstyti dviem lygiais: vieni – aukščiau, o kiti – žemiau.Burnos ertmės problemoms spręsti ar būklei gerinti sukurta skirtingų rūšių dantų pastų. Atsižvelgiant į veikliąją medžiagą, pastos skirtos ėduonies profilaktikai ar nuo uždegimo, periodonto ir burnos gleivinės ligų profilaktikai. Prieš įsigyjant dantų pastą geriausia pasikonsultuoti su odontologu.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė