Laisvė būti savo muzikoje

Dainininkė Liepa Norkevičienė su jauduliu laukia gruodžio 11 d., kai Šv. Kotrynos bažnyčioje pasirodys su soline programa, kviečiančia keliauti per jos gyvenimo muziką. „Apie šį koncertą svajojau, jam ruošiausi labai ilgai, todėl ir lūkesčiai, ir jaudulys didžiulis“, – sako dainininkė. Įdomu tai, kad koncertą Liepa pavadino „Kaukės“, o šiuo metu ji teisėjauja to paties pavadinimo TV projekte.

Liepa Norkevičienė, Luko Griciaus nuotrauka.

KUO ypatingas šis koncertas?

Koncertas „Kaukės“ ypatingas, nes tai pirmasis solinis koncertas, kur žmonės ateis paklausyti būtent manęs, kur skambės tik mano dainos, kurios mano gyvenimui turėjo didelę įtaką. Taip pat ir vieta unikali – koncertuoti su asmenine programa Šv. Kotrynos bažnyčioje buvo sena svajonė. Ilgai dirbau, kad šis koncertas įvyktų, todėl su nekantrumu jo laukiu.

KODĖL koncertui pasirinkote pavadinimą „Kaukės“?

Paskutiniu metu šis simbolis mano gyvenime dažnai kartojosi. Dalyvavimas ir pergalė LNK televizijos projekte „Muzikinė kaukė“ buvo didelis postūmis pradėti solinę karjerą. Projekto metu žmonės mane pamatė visai kitoje šviesoje, pastebėjo ir įvertino muzikinius gebėjimus, sulaukiau daug palaikymo. Dabar kitame projekte „Kaukės“ esu komisijos narė. Na, o svarbiausia, kad po tiek metų scenoje pagaliau nusimečiau visas kaukes ir esu tikroji Liepa: atlieku tokią muziką, kuri man patinka, scenoje elgiuosi taip, kaip iš tiesų noriu.

O KAIP su kaukėmis asmeniniame gyvenime?

Manau, prieš šventes metas visiems susitaikyti, nusimesti kaukes prieš artimuosius, draugus, būti nuoširdiems ir tikriems.

KOKS jausmas sėdėti „Kaukių“ komisijoje, o ne pasirodyti projekto scenoje pačiai?

Man labai įdomu. Iš pradžių jaudinausi, nežinojau, kaip pavyks, nes tai pirmas kartas, bet projektas „Kaukės“ itin linksmas, lengvo turinio, o komisijai nereikia kritikuoti ar išsakyti pastabų dalyviams. Tik mėgautis pasirodymais ir bandyti atspėti, kas slepiasi po kaukėmis. Labai įdomi patirtis, be to, visai neblogai sekasi būti detektyve (šypsosi). Ateityje norėčiau būti komisijos nare ir kitame muzikiniame projekte, nes turiu žinių ir patirties, galėčiau pasidalinti naudingomis įžvalgomis, patarimais.

KOKS televizijos projektas, kuriame dalyvavote, paliko didžiausią įspūdį?

Kiekvienas dovanoja skirtingų emocijų, naujų pamokų, todėl sudėtinga išskirti vieną. Žinoma, patirties prasme vertingiausi muzikiniai projektai, suteikiantys galimybę atskleisti savo talentą. Labai įdomus buvo projektas „Aš galiu“, kur teko išbandyti įvairiausius amplua, net atlikti kaskadinių triukų. Ypatingas projektas, kur turėjau galimybę plaukioti su delfinais. Tikrai daug nuostabių projektų, kurie padovanojo gražių prisiminimų, praturtino mane ir kaip žmogų, ir kaip atlikėją.

AR per tiek metų scenoje ir TV nepasireiškė žvaigždžių ligos simptomai?

Galbūt pačioje pradžioje. Kai tik pradedi būti matoma, atpažįstama, pasijauti labai svarbi, bet su amžiumi ir patirtimi žvaigždžių ligos lieka vis mažiau. Kaip tik norisi būti arčiau klausytojų, tampi paprastesnė, nuoširdesnė, natūralesnė, nekeli savęs ant pjedestalo ir nieko nevaidini. Manau, ir žmonės tada labiau nori tavęs klausytis. Sakyčiau, žvaigždžių liga labiausiai kenkia pačiai „žvaigždei“, nes gali atstumti žiūrovus. Deja, tikrai yra atlikėjų, kurie net po daug metų scenoje nepasveiksta nuo žvaigždžių ligos.

KOKIA būnate namuose, ar mieli buities rūpesčiai?

Kaip ir kiekvienam žmogui, patinka, kai mažiau buitinių rūpesčių, bet buitis nėra visiškai išvengiama – nesame karaliai ir tarnų neturime. Tenka ir namus tvarkyti, skalbti, lyginti, ir indus plauti. Tad po koncerto nusipuoši blizgančią suknelę, nusivalai makiažą ir pirmyn į buitį (šypsosi).

AR patinka gaminti?

Jei įtemptas koncertų laikotarpis, pasiilgstu sukiotis virtuvėje. Norisi pagaminti vyrui pusryčius, pietus, vakarienę. Tik kartais per darbus nepavyksta visko suspėti.

AR scenos žmogui nesudėtinga kovoti su grožio standartais?

Jaunystėje tikrai sudėtinga: jautriai reaguoji, kai komentuoja išvaizdą, stengiesi atitikti primestus grožio standartus. Dabar svarbu pačiai jaustis gražiai, žinoti, kad esu graži savo vyrui, šeimai, o iš kitų tikiuosi, kad manęs nevertins pagal išvaizdą. Noriu, kad vertintų pagal darbą, talentą, juk nesu modelis ir savo išvaizda pinigų neuždirbu.

Džiaugiuosi, kad dabartinis jaunimas kitoks, laisvesnis, kaip tik siekia išsiskirti, o ne tilpti į kažkieno sugalvotus rėmus. Pati po 15 metų scenoje taip pat nereaguoju jautriai, nesileidžiu išmušama iš vėžių, jei sukritikuoja išvaizdą. Svarbiausia, kad pati gerai jaučiuosi savo kūne.

KOKIAS savybes labiausiai vertinate?

Man svarbu, kad žmogus būtų atviras, nuoširdus ir pagarbus kitam, gamtai, aplinkai. Pagarba ypač svarbi, nes jei kažkas jos nejaučia, leidžia sau pasakyti ir padaryti labai daug, nepaisydamas to, ar įskaudins kitą. Žmogus turi gerbti žmogų, nebūti savanaudis ir nelipti per galvas siekdamas asmeninės naudos.

KAIP priimate nesėkmes?

Žiūrint, kokios nesėkmės (šypteli). Stengiuosi viską priimti kaip gyvenimo duotybę, bet kitąkart būna sunku, nes pradedu pernelyg analizuoti, kodėl nepasisekė, kas su manimi negerai ir pan. Labai džiaugiuosi, kad turiu gerą artimų žmonių ratą, kurie palaiko, nuramina, pataria, padeda išvengti pergalvojimų. Taip pat iš šalies lengviau objektyviai pastebėti klaidas, įvertinti situacijas šaltu protu. Artimųjų palaikymas padeda išgyventi negandas ir keliauti toliau.

AR lengva pripažinti klydus ir atsiprašyti?

Kaip kada. Turbūt visiems gana sunku pripažinti klydus, bet pastaraisiais metais jaučiu, kad vis lengviau tai padaryti. Anksčiau net žinant, kad suklydau ar dėl ekspresyvaus būdo leptelėjau kažką, kas įskaudino kitą, buvo gėda pasakyti „atsiprašau“, pripažinti, kad buvau neteisi. Dabar galiu lengviau tai padaryti. Žinoma, dar tikrai yra kur tobulėti.

KUR paskutinį kartą keliavote?

Į Ispaniją. Spalį su vyru porai savaičių buvome nuvykę pailsėti po intensyvios vasaros. Vasarą nebuvo nė vieno laisvo savaitgalio, kurį būtume galėję praleisti kartu. Kelionė buvo tikrai smagi. Tikiuosi, kad žiemą pavyks išvažiuoti paslidinėti, jei išeis suderinti su abiejų darbais.

KĄ laikote svajonių šalimi?

Nežinau, ar galėčiau pavadinti svajonių šalimi, bet labai patinka Ispanija. Jau daug metų iš eilės ten vykstame atostogauti – patinka klimatas, maistas, kultūra. Jei reikėtų rinktis, kurioje šalyje pagyventi pusmetį ar ilgiau, tikrai rinkčiausi Ispaniją.

KAS labiau esate – optimistė ar pesimistė?

Norėčiau sakyti, kad optimistė, bet esu linkusi iš anksto nusiteikti, kad viskas nebus taip, kaip tikiuosi, kad kažkas nepavyks, nutiks kažkas bloga. Stengiuosi mokytis nebūti pesimiste, bet būdingas išankstinis nusistatymas, kad nepasiseks. Net ir sesė pastebi, kad neperšokusi griovio jau galvoju apie tai, jog įgriuvau. Tai bloga būdo savybė, kurią stengiuosi išgyvendinti.

KOKIOMIS svarbiausiomis tiesomis vadovaujatės?

Neturiu vienos ar kelių taisyklių, nes pasitaiko skirtingų situacijų ir mėgstamas šūkis gali visiškai nesuveikti. Tiesiog stengiuosi gyventi savo gyvenimą, viską priimti kaip pamokas ir pernelyg nestresuoti.

KO trūksta iki visiškos laimės?

Man laimė – tai, kad šeima, artimieji yra sveiki ir su manimi. Atrodo, daugiau nieko nereikia iki visiškos laimės. Visi kiti dalykai tėra priedas prie to, kad turiu sveiką ir laimingą šeimą.

Autorius Laima Samulė