Mažėja vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas. Kas gresia?

Statistika rodo, kad vaikai ir jaunimas juda vis mažiau. Jaunas žmogus turi daugiau gyvybinių resursų, todėl sėslumas iškart gali nepasireikšti neigiamomis pasekmėmis. Tačiau ateityje tai sukels įvairių sveikatos problemų. Apie menkstantį fizinį aktyvumą, jo priežastis ir pasekmes kalbamės su Antakalnio poliklinikos gyvensenos medicinos specialiste Beatriče Viliušyte-Montvide.

Skaičiai nedžiugina

Apie mažėjantį vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą daugelis girdėjo ne kartą. Tačiau ne visi žino tikrąją padėtį. Gyvensenos medicinos specialistė atskleidžia naujausius statistinius duomenis apie vaikų ir jaunimo judrumą.

„2020 m. Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau nei 60 min. kasdien) yra apie 13,6 % mokinių. To paties kas 4 metus atliekamo tyrimo šių metų duomenimis, 14 % mokinių yra fiziškai aktyvūs. Nors rezultatai geresni nei ankstesniais metais, vis dėlto skaičiai nedideli, – sako pašnekovė. – Tas pats tyrimas parodė, kad, lyginant 2020 m. (23,3 %) ir 2024 m. (28,2 %) duomenis, didėja mokinių, kurie 4 val. ir ilgiau per dieną praleidžia prie ekranų.“

Verta žinoti, kad daug laiko leidžiant sėsliai prie ekranų kyla įvairių negalavimų rizika. Viena pagrindinių problemų – netaisyklinga laikysena (kūprinimasis, kurio nors peties nusvirimas ir kt.), taip pat silpsta vaikų regėjimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad trumparegystės vystymuisi reikšmingos įtakos turi ne tik paveldimumas, bet ir didelis akims tenkantis krūvis, t. y. žiūrėjimas ilgą laiką į arti esančius mažus objektus – kompiuterio ar telefono ekrane vykstantį veiksmą, tekstą.

Pandemijos įtaka

Mažėjantį vaikų ir jaunimo aktyvumą lemia kelios priežastys. Pasak B. Viliušytės-Montvidės, didelės įtakos tam turėjo pandemija. „COVID-19 pandemijos, ypač karantino metu, vaikų ir paauglių gyvensenos įpročiai keitėsi: daugėjo valgymų skaičius ir blogėjo suvalgomo maisto kokybė, daugiau laiko leido prie ekranų, sumažėjo fizinis aktyvumas. Šiuos išlikusius gyvensenos pokyčius galima pastebėti iki dabar. Lietuvių atliktas mišrių metodų tyrimas (R. Jusienė ir kt., 2020 m.), tyręs priešmokyklinio ir 1–8 klasių mokinių grupę atskleidė, kad vienas netiesioginių fizinio aktyvumo rodiklių yra laikas, praleistas prie ekranų. Taigi, el. priemonių naudojimas skatina nejudrumą, o tai siejama su neigiamu poveikiu sveikatai“, – pažymi specialistė.

Dar viena priežastis, kodėl vaikai ir paaugliai yra mažiau aktyvūs – didelis krūvis švietimo įstaigose. Po pamokų daugeliui vaikų dar kelias valandas tenka ruošti namų darbus, o jei dar būrelis, atsakomybės namuose – pajudėti visai nelieka laiko. Būtent todėl svarbu nepraleisti fizinio lavinimo pamokų mokykloje ir užtikrinti, kad bent viena iš popamokinių veiklų būtų susijusi su judėjimu (komandinis sportas, plaukimas, gimnastika, šokiai ar kt.).

Fizinio pasyvumo pasekmės

Atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, kad per mažas fizinis aktyvumas turi neigiamų pasekmių ne tik fizinei sveikatai ir savijautai, bet ir kognityviniams gebėjimams. „LSU mokslininkų Arūno Emeljanovo, Brigitos Miežienės, Tomo Venckūno ir australo Granto Tomkinsono tyrimo rezultatai parodė, kad daugelis 11–18 m. moksleivių fizinio pajėgumo aspektų (aerobinis pajėgumas, raumenų jėga, ištvermė ir kt.) nuo 1992-ųjų iki 2022 m. blogėjo. Pasyvumas turi įtakos fiziniam pajėgumui, kaulinio audinio tankiui ir tvirtumui. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla svarbi širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų būklei, taip pat kardiometaboliniams rodikliams (arteriniam kraujo spaudimui, lipidų ir gliukozės lygiui kraujo plazmoje, jautrumui insulinui). Fizinio aktyvumo stoka turi neigiamą įtaką svorio kontrolei ir emocinei sveikatai, t. y. streso ir nerimo mažinimui“, – pasekmes vardina gyvensenos sveikatos specialistė.

Negana to, fizinis aktyvumas susijęs su mokymosi rezultatais. Japonijoje atliktame tyrime fotografuotos vaikų smegenys po 20 min. sėdėjimo ir 20 min. pasivaikščiojimo. Pasivaikščiojus smegenys buvo aktyvesnės. Tad jei mokykloje per pertrauką vaikas vaikšto 20 min., jis geriau pasiruošęs priimti matematikos formules, naujus užsienio kalbos žodžius ir kitą informaciją.

Ateityje gresia ligos

Fizinio aktyvumo stokos pasekmės gali neišryškėti iškart. Tačiau ateityje neabejotinai gresia susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis. „Fizinis pasyvumas laikoma vienu pagrindinių mirtingumo rizikos veiksnių pasaulyje ir vienu iš veiksnių, didinančių antsvorio ir nutukimo atvejų skaičių, – pažymi pašnekovė. – Visgi labiau norėtųsi akcentuoti, kokią naudą turi fizinė veikla. Fizinis aktyvumas palaiko energingumą, gerina emocinę sveikatą, miego kokybę, taip pat gerina pažintines funkcijas ir mokymosi rezultatus. Skatina vaiko raidą, didina kaulo masės tankį, kartu mažina osteoporozės tikimybę senatvėje ir lavina fizines ypatybes: jėgą, ištvermę, koordinaciją ir t. t. Fizinė veikla svarbi, nes mažina sunkių ligų rizikos veiksnius: širdies ir kraujagyslių ligų, pirminės arterinės hipertenzijos, hipercholesterinemijos, II tipo cukrinio diabeto. Jei vaikas ar paauglys yra aktyvus, tikėtina, kad išliks aktyvus ir suaugęs.“

Kaip paskatinti vaiką / jaunuolį daugiau judėti?

Vaikai – šeimos atspindys, todėl atsakomybė užtikrinti fizinį aktyvumą tenka tėvams. „Sukurkite fiziškai aktyvią aplinką: planuokite aktyvų laisvalaikį drauge, kai galite – eikite, o ne važiuokite, ieškokite ir išbandykite naujas fizines veiklas, galbūt vaikui / paaugliui kuri nors patiks ir taps hobiu. Svarbu kalbėtis, akcentuoti fizinio aktyvumo svarbą. Drauge susikurkite fizinės veiklos grafiką, padėkite vieni kitiems jo laikytis, būkite pavyzdžiu“, – ragina B. Viliušytė-Montvidė.

Svarbu suprasti, kad teigiami pokyčiai neįvyksta per vieną dieną. Jei nuo mažens vaikas nesportavo, laisvalaikį leido pasyviai, nelengva jį iškrutinti, pradėti reguliariai judėti. Tokiu atveju praverčia nedidelės gudrybės. Pavyzdžiui, į fizinį aktyvumą žiūrėti ne kaip į griežtą rutiną, o malonų laisvalaikį kartu, parinkti tokias veiklas, kurios įdomesnės atžalai. Pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu, riedlente ar riedučiais, aktyvūs komandiniai žaidimai (žaidžiant tėvams prieš vaikus stiprėja tarpusavio ryšys), retas vaikas atsisakys plaukioti baseine ar pasikarstyti laipiojimo parke. Kiekvienas geriausiai pažįsta savo vaiką ir žino, kokiai aktyviai veiklai jis neatsispirs.

Sportas neturi sezoniškumo

Įprasta daugiau judėti vasarą, nes vaikai turi apsčiai laisvo laiko, oro sąlygos lemia, kad daugiau laiko leidžia lauke aktyviai pramogaudami: vandens sportai, dviračiai, žygiai, žaidimai kamuoliu ir kt. Daugiausia žingsnių surenka atostogų metu apžiūrėdami lankytinus objektus. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas būtinas kiekvieną dieną (tiek vaikams, tiek suaugusiesiems), todėl jam neturėtų daryti įtakos metų laikai. Visų pirma, bet kokiam orui yra tinkama avalynė ir apranga. Be to, visuomet galima rinktis aktyvias veiklas uždarose patalpose: lankyti baseiną ar šokius, žaisti tinklinį smėlio arenose. Taip pat sportuoti namuose pagal vaizdo treniruočių programas, kasdien šokti pagal „Just Dance“ žaidimo judesius. Įsigyti kompaktišką treniruoklį (bėgimo takelį, laiptelius, dviratį) ir pajudėti. Aktyvumui gali įkvėpti nedidelis sporto kampelis. Nebūtinas treniruoklis, pakaks jogos kilimėlio, svarmenų, šokdynės, kelių gumų, krepšinio lanko ar bokso kriaušės: kasdien matant sportui paruoštą erdvę prieš akis, visa šeima gaus įkvėpimo pajudėti.

10 sporto naudų vaikams