Jau kurį laiką Žemę talžo stiprios magnetinės audros. Taip yra dėl suaktyvėjusios Saulės, o jos aktyvumas piką pasieks jau kitąmet. Tai reiškia, kad magnetinių audrų bus dar daugiau ir daug stipresnių. Ką apie jas derėtų žinoti ir kaip jos veikia mūsų kasdienybę?

 

Saulės poveikio įtakaPlanet,Earth,Against,The,Backdrop,Of,A,Giant,Sun,,The

 

Magnetinės audros yra natūralus gamtinis reiškinys, kai Saulės vėjas – iš mūsų sistemos žvaigždės išsiskiriantis įkrautų dalelių srautas – sąveikauja su Žemės magnetosfera. Saulė nuolat skleidžia įkrautų dalelių srautą, bet kartais išskiria ypač didelį jų kiekį, dėl ko sustiprėja Saulės vėjo srautas. Kai šis padidėjęs aktyvumas pasiekia Žemę, jis gali sutrikdyti magnetosferą – aplink mūsų planetą esančią zoną, kurioje dominuoja savas magnetinis laukas. Magnetosfera veikia tarsi apsauginis skydas, saugantis Žemę nuo žalingo Saulės poveikio. Į Žemės magnetinį lauką atsimušęs Saulės vėjas didžiąja dalimi aplenkia mūsų planetą, bet dalis elektronų ir protonų pasiekia atmosferą – tuomet susiformuoja gražus reiškinys – Šiaurės ir Pietų pašvaistės. Kuo Saulės aktyvumas didesnis, tuo daugiau jos dalelių geba prasiskverbti pro Žemės magnetosferą ir sukelia mūsų planetos magnetinio lauko svyravimus, sykiu darydamos poveikį visai gyvajai gamtai, kartu ir šiuolaikinėms technologijoms.

 

Skirtingas stiprumas

 

Magnetinės audros gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų. Jų stiprumas matuojamas pagal vadinamąjį K indeksą skalėje nuo 0 iki 9 balų.

 

0–3 balai: silpnas magnetinis aktyvumas.

 

4–5 balai: vidutinio stiprumo magnetinė audra, galinti sukelti minimalų poveikį Žemei bei jos gyventojams.

 

6–7 balai: stipri magnetinė audra, galinti sutrikdyti radijo ryšį ir kitas technologijas.

 

8–9 balai: labai stipri magnetinė audra, galinti kelti pavojų ne tik technologijoms, bet ir astronautams, aviacijai, mat padidina radiacijos lygį.

 

Kaip numatomos?

 

Magnetinių audrų prognozavimas susietas su Saulės aktyvumu, kuris cikliškai kinta ir nustatomas pagal metodiką, susietą su Saulės dėmių skaičiumi. Eilinis Saulės aktyvumo ciklas prasideda nuo Saulės aktyvumo minimumo, kada Saulėje matomos tik kelios dėmės arba jų visai nematyti. Per 3–6 metus dėmių skaičius Saulėje padidėja iki maksimumo. Po to, maždaug per 5–8 metus, dėmių skaičius vėl mažėja iki minimumo ir Saulės aktyvumo ciklas baigiasi. Pavienių Saulės aktyvumo ciklų trukmė yra 8–15 metų (vidutiniškai apie 11 metų). Dabar kaip tik esame Saulės aktyvumo maksimume, o jo pikas turėtų būti jau kitąmet. Todėl pastaruoju metu dažnai girdime apie magnetines audras. Apie jas mokslininkai dažniausiai įspėja prieš kelias dienas, nors tiksliai prognozuoti magnetinių audrų iš anksto neįmanoma.

 

Trout,River,,Nwt,,Canada,-,Sept/17/2017:,Strong,Geomagnetic,Storm,Occures.Trikdo sveikatą?

 

Kol kas mokslininkai neturi vieno atsakymo, ar magnetinės audros iš tiesų trikdo sveikatą. Vieni tyrimai rodo, kad jos veikia tik dideliame aukštyje esančius žmones, pavyzdžiui, astronautus, kiti pateikia įrodymų, kad poveikį junta ir eiliniai žmonės. Ypač jautresni vaikai, senjorai, nėščios moterys. Nurodoma, kad magnetinės audros gali išprovokuoti tokius simptomus:

 
  •  Galvos skausmas, svaigimas
  •  Pykinimas
  •  Pilvo skausmai
  •  Sąnarių, raumenų skausmai
  •  Pakilęs kraujospūdis
  •  Nemiga
  •  Nervinė įtampa
  •  Karščiavimas
  •  Lėtinių ligų paūmėjimas
  •  Imuninės sistemos nusilpimas
 

Statistikos duomenys byloja, kad siautėjant stiprioms magnetinėms audroms padaugėja hospitalizacijos atvejų, bandymų žudytis, agresyvių konfliktų ir nelaimingų eismo įvykių. Prieš dešimtmetį Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad magnetinės audros susijusios su 19–27 % padidėjusia insulto rizika. Ši rizika susijusi su kraujospūdžio ir širdies ritmo svyravimais, kraujo krešėjimo ir cirkadinio ritmo pakitimais.

 

Tiesa, pernelyg baimintis magnetinių audrų nereikia. Sveikiems žmonėms įprastai jos nepridaro rimtesnės žalos. Norint lengviau ištverti magnetinių audrų laikotarpį rekomenduojama pirmiausia paisyti visų sveikos gyvensenos principų. Ypač svarbu:

 
  •  Subalansuoti darbo ir poilsio režimą, skirti užtektnai laiko miegui. Geriausia gultis ir keltis tuo pačiu metu.
  •  Valgyti mažiau kepto, rūkyto, riebaus, aštraus maisto. Vartoti daugiau vaisių, daržovių, žuvies, riešutų ir sėklų.
  •  Gerti daugiau vandens – bent 1,5 l per dieną. Riboti kavos ir kitų kofeino turinčių gėrimų vartojimą.
  •  Būti fiziškai aktyviems, bet vengti itin didelio fizinio krūvio. Naudingas pasivaikščiojimas, joga, mankšta vandenyje ir kita aktyvi veikla, kuri kartu ramina protą.
  •  Reguliariai vėdinti patalpas, ypač prieš miegą.
  •  Atsisakyti žalingų įpročių.
  •  Kiek įmanoma vengti streso, kasdien bent valandą skirti mėgstamai atpalaiduojančiai veiklai.
 

Grėsmė technologijoms

 

Paskutinį kartą magnetinių audrų pikas buvo 2003 m. Nuo to laiko gyvenimas stipriai pasikeitė, tapome labiau priklausomi nuo šiuolaikinių technologijų. Natūralu, kad faktas, jog dabar magnetinės audros gali pradanginti elektrą ar internetą, mus gąsdina labiau nei bet kada anksčiau. Įprastai silpnos magnetinės audros nepridaro žalos nei žmonėms, nei technologijoms. Visgi stiprios audros iš tiesų gali sutrikdyti kai kurias technologijas. Pirmiausia tikėtini radijo ryšio, GPS signalų sutrikimai. Tai reikšminga ne tik navigacijai, bet ir duomenų perdavimui. Gali būti paveikiami ir elektros tinklai. Tikėtini įtampos nestabilumai linijose, transformatorių pažeidimai, net didelio masto elektros energijos tiekimo nutraukimai. Vertinama, kad ekstremalių kosminių oro sąlygų sukelta rizika yra didesnė nei žemės drebėjimų ar laukinių gaisrų. JAV nacionaliniame rizikų registre magnetinės audros priskiriamos ketvirtai rizikos grupei iš penkių – tokiu pat lygiu vertinta ir COVID-19 pandemija.

 

Atsižvelgiant į galimą stiprų magnetinių audrų poveikį, nuolatinis Saulės aktyvumo ir Žemės magnetinio lauko stebėjimas itin svarbus. Jį vykdo tokios agentūros kaip NASA ir NOAA (JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija). Jos naudoja kosmose esančias observatorijas ir antžeminius magnetometrus Saulės ir geomagnetiniam aktyvumui stebėti. Sukurtos išankstinio įspėjimo sistemos ir prognozavimo modeliai, skirti magnetinėms audroms numatyti. Šie modeliai naudoja saulės stebėjimų duomenis, kad būtų galima numatyti Saulės vėjo trikdžių atsiradimą ir intensyvumą. Aptikus reikšmingą įvykį, palydovų, elektros tinklų ir ryšių tinklų operatoriams gali būti siunčiami įspėjimai, leidžiantys jiems imtis atsargumo priemonių žalai sumažinti. Visgi ateityje, norint sušvelninti magnetinių audrų poveikį, būtina patobulinti kosminių orų prognozes ir pagerinti infrastruktūros atsparumą. Tai apima palydovų atsparumą radiacijai, tvirtesnių elektros tinklų sistemų projektavimą ir pasaulinių ryšių tinklų tobulinimą, kad jie atlaikytų geomagnetinius trikdžius. Dabar elektra miestuose gali būti grąžinta per kelias valandas, bet atokiose vietovėse gyvenantys žmonės jos galėtų netekti ištisoms dienoms ar net mėnesiams.

 

Autorius Jūratė Survilė