Retas žino, kiek iš tiesų atliekų kasdien sukaupia jų namų ūkis. Taip pat, kas su jomis nutinka, kai maišelis iš namų šiukšliadėžės atsiduria mišrių atliekų konteineryje. Į šiuos klausimus atsakyti gali atliekų tvarkytojai.

 

Lietuviai išmeta vis mažiauCreative,Waste,Recycle,Green

   

Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas rūšiuojančios mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operatorius UAB „Energesman“ skelbia, kad regiono gyventojai išmeta vis mažiau mišrių komunalinių atliekų. Pernai vienas vilnietis išmetė 259 kg per metus, arba 710 g per dieną. Tai 3 % mažiau, lyginant su ankstesniais metais, kai vienam gyventojui teko po 267 kg mišrių atliekų per metus, arba 730 g per dieną. Panaši statistika, spėjama, yra ir kituose Lietuvos miestuose.

 

MBA visas atliekas rūšiuoja dar kartą

 

Regionuose, kuriuose veikia mechaninio ir biologinio atliekų apdorojimo sistemos, visos gyventojų išmestos mišrios atliekos dar kartą išrūšiuojamos ir paruošiamos tolimesniam naudojimui, nes tik nedidelė dalis atliekų – apie dešimtadalis – niekam daugiau nebetinka, jas sudaro žemės, akmenukai. Tad jos vežamos į sąvartyną. Iš mišrių gyventojų atliekų praėjusiais metais Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje atrinkta ir perduota perdirbimui 11,4 tūkst. tonų antrinių žaliavų – plastiko, stiklo, metalo, popieriaus ir kartono. Deja, tai reiškia, kad dar ne visi gyventojai tinkamai naudojasi geltonaisiais plastiko rūšiavimo konteineriais. Įdomu, kad Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje atrenkama tiek antrinių žaliavų, kiek ir visoje likusioje Lietuvoje (11,5 tūkst. tonų antrinių žaliavų). Mišrių atliekų konteineriuose atsiduria nemažai stiklo. Vilniaus regione jo pernai atrinkta net 3765 t. O popieriaus, kuris turėjo atsidurti mėlynuosiuose konteineriuose, pernai išrūšiuota 2962 t.

 

Mišriose atliekose atsiduria tai, kas neturėtų

 

Praėjusiais metais komunalinių atliekų sraute plastikas ir jo pakuotės sudarė 14 %, popierius ir kartonas – 8 %, tekstilė – 6 %, o stiklas ir jo pakuotės – apie 5 % visų atliekų. Maisto ir virtuvės atliekos sudarė 3,7 %, žaliosios atliekos – dar 3,8 % visų į gamyklą atvežtų atliekų. Beveik 5 % atliekų sudarė inertinės atliekos, tokios kaip keramika, betonas ir akmenys. Į gamyklą kasmet atvežama ir nemažai tokių atliekų, kurių nereikėtų mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – tai statybinės medžiagos, automobilių dalys, padangos, baldai, elektroninė įranga, telefonai ir kiti panašūs daiktai.

 

Atliekos gali virsti cementu

 

Iš perdirbti netinkamų atliekų „Energesman“ pradėjo gaminti SRF produktą. Pernai įmonė tapo pirmąja Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriai „Bureau Veritas“ suteikė sertifikatą, leidžiantį gaminti specialų SRF mišinį pramonei. Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla jį tiekia AB Akmenės cementas. Taip atliekos gamybos proceso metu tampa klinkerio sudėtine dalimi, iš kurio vėliau gaminamas cementas. Pradėjus gaminti SRF mišinį pramonei, „Energesman“ panaudoja daugiau tolimesniam perdirbimui netinkamų atliekų. Tai, kaip ir naujoji stiklo atrinkimo technologija, padės mažinti į sąvartyną išvežamų atliekų kiekį.

 

Auorius Eglė Stratkauskaitė