Ankstyvas brendimas – problema ar naujoji norma?
2024-09-23 09:01Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad mergaitės ir berniukai pastaruosius kelis dešimtmečius bręsta vis anksčiau. Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, kokios įtakos ankstyvas brendimas gali turėtų jų sveikatai ir socialiniam gyvenimui. Deja, kol kas nėra tiksliai nustatyta, kodėl tai vyksta.
Nepaneigiami ir nerimą keliantys faktai
XIX a. viduryje pirmosios menstruacijos mergaitėms paprastai prasidėdavo sulaukus 17 metų, XX a. – vos 13. O štai dabar lytinės brandos požymiai gali pasireikšti 9–10 m. mergaitėms. Krūtys šiais laikais irgi formuojasi gerokai anksčiau. Kaip rodo danų atliktas tyrimas, per pastaruosius 150 m. jos pradėjo vystytis metais anksčiau, t. y. dar iki 10-ojo gimtadienio. Nors berniukų vystymasis nėra toks spartus, jie lytiškai bręsti irgi pradeda anksčiau. Beje, tai išsiaiškinti padėjo berniukų balsai. 2007 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 463 choristai iš Kopenhagos berniukų choro, parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį berniukų balsai ėmė mutuoti vidutiniškai keturiais mėnesiais anksčiau. 2010 m. Bulgarijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad, palyginti su padėtimi prieš 30 metų, dabar berniukai lytiškai bręsti pradeda metais anksčiau. Mokslininkai išmatavo 6200 vaikinų iki 19 m. sėklides ir nustatė, kad jos ima augti vaikams sulaukus 12-os – tai pirmasis lytinės brandos požymis. 1980 m. atliktame tyrime dalyvavusiems berniukams jis pasireikšdavo sulaukus 13. Deja, ankstyvas lytinis brendimas gali būti kur kas didesnė problema, nei atrodė anksčiau. Mat ankstyva branda didina riziką susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu. Dėl per ankstyvo brendimo gali kilti sunkių sveikatos sutrikimų. Bergeno ir Trumsės universitetuose (Norvegija) mokslininkai 40 metų stebėjo 60 tūkst. moterų, nurodžiusių, kada jos pradėjo lytiškai bręsti. Paaiškėjo, kad vienais metais ankstesnė branda lėmė 2,4 % padidėjusį mirtingumą. Rizika mirti nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, smegenų hemoragijos, nelaimingų nutikimų ir kitų priežasčių moterims, kurios pirmųjų menstruacijų sulaukė iki 13 m., padidėja 12 %, palyginti su tomis, kurioms mėnesinės prasidėjo vyresnėms negu 17 m. Taip pat kyla psichologinių sunkumų. Per ankstyvi kūno pokyčiai didina depresijos, nerimo sutrikimų ir kitų psichologinių problemų riziką.
Kuo čia dėtas maistas?
Ilgai manyta, kad ankstyva branda lėmė didesnę nutukimo tikimybę, tačiau dabar abejojama dėl šių sąsajų. Iš tiesų viskas priešingai – nutukimas vaikystėje gali lemti ankstyvą brandą. Dažniausiai antsvorio turintis vaikas vystosi greičiau negu liesas, nes organizmas turi augimui ir brandai daugiau reikalingų maistinių medžiagų išteklių ir energijos. Tokia išvada suformuluota 2003 m. atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo mokslininkai iš Belgijos, Danijos ir Suomijos. Rezultatai aiškiai parodė, kad vaikai pradeda anksčiau lytiškai bręsti, jeigu paauglystėje jaučiasi ekonomiškai saugūs. Paaiškėjo, kad vėlyvesnis lytinis brendimas būdingas besivystančioms šalims. Be to, socialiniai skirtumai tokiose valstybėse kaip Indija, Kamerūnas ir Pietų Afrika lemia 1–3 m. vėlesnę brandą. Mokslininkai staigų brendimo amžiaus šuolį, vykusį nuo XX a. pradžios iki 7-ojo dešimtmečio, aiškina geros mitybos ir sveikatos būklės teorija. Tuo metu gyvenimo sąlygos Vakarų pasaulyje labai pasitaisė, o mergaičių amžius, kai prasideda pirmosios menstruacijos, Norvegijoje, Suomijoje ir JAV kas dešimtmetį trumpėjo 0,3 metų. Nuo to laiko gyvenimo sąlygos buvo stabilios ir geros, o pirmųjų mėnesinių sulaukiančių mergaičių amžius kas dešimtmetį mažėjo maždaug 0,1 metų. Tačiau dabartinio ankstyvo brendimo nebegalima paaiškinti gerėjančia sveikatos būkle, todėl mokslininkai ėmė ieškoti kitų rodiklių, lemiančių berniukų ir mergaičių vystymąsi. Štai tada svarbiu veiksniu pripažintas nutukimas. Danijos mokslininkai 2010 m. įrodė, kad brendimo amžių ir kūno masės indeksą (KMI), kuriuo matuojamas nutukimas, sieja glaudus ryšys. Mergaitėms menstruacijos prasideda tuomet, kai kūnas sukaupia atitinkamą kiekį riebalų ir šie paskatina estrogenų gamybą. Tai buvo žinomas faktas. Tačiau tyrimo metu Danijoje nustatyta, kad ir berniukų ankstyva lytinė branda tiesiogiai susijusi su riebalinio sluoksnio storiu. Beje, kuo mažesnis vaikas nutunka, tuo didesnė rizika, kad brendimas prasidės per anksti.
Cheminės medžiagos keičia hormonus
Kita teorija, kuriai skiriama daug dėmesio, siekiama paaiškinti aplinkoje esančių endokrininę sistemą pažeidžiančių medžiagų įtaką. Tai tokios cheminės medžiagos, kaip pesticidai, DDT (dichloro–difenil–trichloroetanas) – vienas geriausiai žinomų sintetinių pesticidų, antipirenai, plastiko priedai (ftalatai ir bisfenolis A). Cheminės medžiagos veikia natūralią hormonų funkciją, pažeidžia jų gamybą arba pakeičia audinių jautrumą hormonų poveikiui. Belgų mokslininkas Jeanas-Pierre‘as Bourguignonas 2007 ir 2008 m. atskleidė, kad nedideli DDT kiekiai padidino jaunų žiurkių patelių organizmuose peptidinio hormono (GnRH) gamybą, todėl jos subrendo anksčiau nei įprasta. Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkė Heather Patisaul 2009 m. parodė, kaip bisfenolis A paveikė ką tik gimusių žiurkių smegenų pagumburio liauką ir gyvūnai subrendo anksčiau. Sunku nustatyti, kaip endokrininę sistemą pažeidžiančios medžiagos veikia ankstyvą brandą, nes jų labai daug, o poveikis – skirtingas. Tačiau jis tikrai egzistuoja. Vienas iš šią teoriją pagrindžiančių tyrimų atliktas 2010 m. Jo rezultatai atskleidė, kad pastaraisiais metais padidėjo atskirtis tarp Danijos mergaičių amžiaus, kai prasideda pirmosios menstruacijos, ir amžiaus, kai ima formuotis krūtys. Per 15 m. krūtų vystymasis paankstėjo vienais metais, o mėnesinės – vos 0,3 metų. Tokį netolygumą galėjo lemti endokrininę sistemą pažeidžiančios medžiagos, kurios veikia panašiai kaip estrogenai, tiesiogiai darantys įtaką krūtų formavimuisi. Vien estrogenai negali lemti gaktos plaukų dygimo ar menstruacijų pradžios, tam reikia ir kitų hormonų. Ši teorija leidžia daryti išvadą, kad endokrininę sistemą žalojančios medžiagos daugiausia daro įtaką pirmajai lytinio brendimo fazei – krūtų vystymuisi, o vėlesnėms fazėms, pavyzdžiui, menstruacijoms, – gerokai mažiau.
Anksčiau bręsta kūnas, o ne psichika
Anksti pasireiškę antriniai lytinės brandos požymiai nereiškia, kad ir vaiko psichika staiga tampa paaugliška. Iš tiesų pastebima kitokia tendencija. Paauglių nėštumo rodiklis dar niekada nebuvo toks žemas, koks yra dabar. Mažiau paauglių vartoja alkoholį, užsiiminėja seksu ir nori savarankiškai užsidirbti. Maža to, kaip paaiškėjo iš neseniai paskelbtos 7 didelės apimties tyrimų analizės, šiais laikais, palyginti su tuo, kaip buvo prieš 10 ar 20 metų, paaugliai mažiau trokšta išmokti vairuoti, eiti į pasimatymus ar leisti laiką be tėvų. San Diego universiteto (JAV) psichologijos profesorė, straipsnių ir knygų autorė Jean Twenge tikina, kad šiuolaikiniai paaugliai – kitokie. Visi suaugusio žmogaus gyvenimo atributai jiems atrodo ne itin patrauklūs, nes jie nelabai nori suaugti. Nors visai neseniai paauglystė laikyta pirmuoju brandos etapu, dabar tai – viso labo dar vienas vaikystės epizodas. Šiuolaikiniams paaugliams reikia vis daugiau laiko psichologiškai subręsti. Tai iš dalies nulemia pasikeitusi visuomenė ir šeimos struktūra. Psichologiškai lėčiau bręsta tie žmonės, kurių gyvenamojoje aplinkoje įprasta turėti mažiau vaikų ir kur kiekvieno vaiko raidai bei ugdymui skiriama daugiau laiko. Štai statistinė JAV šeima turi vidutiniškai du vaikus, į įvairius būrelius vaikai užrašomi dar priešmokyklinukai, o ruoštis universitetui galima pradėti jau pradinėse klasėse. Šis reiškinys nėra būdingas tik vienam ar kitam socialiniam sluoksniui. Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, įrodyta, kad šiais laikais lėčiau bręsta tiek nepasiturinčių, tiek turtingų tėvų vaikai. Tad tiek ankstyva, tiek vėlyva psichologinė branda – tai prisitaikymo prie atitinkamos gyvenamosios aplinkos rezultatas. Ir tai nėra nei savaime gerai, nei blogai. Viena vertus, puiku tai, kad šiuolaikiniai 18-mečiai alkoholio vartoja nepalyginamai mažiau nei jų tėvai. Tačiau vėluojanti psichologinė branda lemia, kad jaunimui sunkiau savarankiškai priimti sprendimus.
- Naujausi duomenys rodo, kad normalus lytinis brendimas mergaitėms prasideda 9–13 m., berniukams – 10–12 m. Tačiau kartais pasitaiko ir anksčiau: mergaitėms iki 8 m., berniukams – iki 9 m.
- Pernelyg ankstyvas lytinis brendimas pasireiškia 1 iš 5000–10 000 vaikų. Anksčiau laiko lytiškai bręsti dažniau pradeda mergaitės (santykis lyginant su berniukais 23:1). Ankstyvo berniukų lytinio brendimo priežastimi 40 % atvejų tampa hormonų sutrikimai. Pirmalaikio mergaičių brendimo priežasties ieškoti sudėtingiau.
- Medicinoje išskiriamas bendras priešlaikinis lytinis brendimas, kurį sukelia hipofizės hormonų sekrecijos sutrikimai galvos smegenyse ir periferinis priešlaikinis lytinis brendimas, susijęs su padidėjusia kiaušidžių hormonų koncentracija.
Autorius Eglė Stratkauskaitė