Amerikiečių rašytojas ir filosofas Elbertas Hubbardas teigė, kad dirbti turime tam, jog kažkuo taptume, o ne kažką įgytume. Mintis graži, tik kiek bendro ji turi su realybe? Kiek žmonių dirba iš pašaukimo, o kiek tiesiog priversti tai daryti dėl pinigų? Galų gale, kaip atrasti profesinį kelią ir jame sužibėti?

 

Iš pašaukimo ar dėl pinigų?Two,Happy,Friendly,Diverse,Professionals,,Teacher,And,Student,Giving,High

 

„Harvard Business Review“ atlikti tyrimai rodo, kad dar prieš 50 m. žmonės į darbą daugiausia žiūrėjo kaip į pajamų šaltinį ir jame neieškojo didelės prasmės. Darbas neturėjo sietis su džiaugsmu ar savęs įprasminimu. Jau XXI a. pradžioje viskas ėmė sparčiai keistis ir vis daugiau žmonių ėmė dirbti iš pašaukimo, ne vien dėl pinigų. Darbuotojai iš karjeros ėmė tikėtis kažko giliau nei vien papilnėjusios banko sąskaitos. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad net 9 iš 10 žmonių sutiktų gauti mažesnę algą, jei tik galėtų dirbti prasmingą darbą. Neįtikėtina, bet respondentai sutiktų atiduoti maždaug penktadalį užmokesčio, jeigu tai garantuotų, jog visą gyvenimą dirbs patinkantį ir prasmingą darbą.

 

Tiesa, Lietuvoje atliktos apklausos atskleidžia kiek kitokią tiesą. Tautiečiams darbas iš pašaukimo taip pat svarbus, visgi ne mažesnis dėmesys tenka uždarbio dydžiui. „Eurostat“ duomenimis, savo karjera labai patenkinti apie 26 % šalies gyventojų, apie 50 % dėl jos jaučiasi gerai, bet ne ypatingai, o likusi dalis labai nusivylę. Didžiausias skaudulys yra pinigai – daugiau kaip pusė lietuvių itin nepatenkinti savo finansine padėtimi ir gaunamu atlyginimu. Nenuostabu žinant, kad Lietuvoje vidutinis namų ūkis pajamų per metus gauna mažiau nei pusę tiek, kiek vidutinis ES namų ūkis. Deja, bet lietuvių nusivylimas atlyginimu yra opi problema jau eilę metų: kasmet 70–80 % apklausų dalyvių prisipažįsta, jog norėtų, kad jų alga būtų 30–40 % didesnė.

 

SOS – nekenčiu darbo!

 

Darbe praleidžiame 60–70 % viso savo laiko, todėl sunku, kai darbo nemėgstame. Priežasčių, kodėl taip nutinka, būna įvairių: per maža alga, nesukalbamas vadovas, prasta atmosfera kolektyve, nuobodžios užduotys, netinkamas darbo grafikas ir kt. Kad ir kas keltų nepasitenkinimą darbu, negalima to ignoruoti. Ilgainiui šis nepasitenkinimas perauga į lėtinį stresą, nuovargį ir smukdo ne tik gyvenimo džiaugsmą, bet ir žaloja fizinę bei psichinę sveikatą. Pastebėta, kad dirbantys nemėgstamą darbą dažniau susiduria su svorio problemomis, galvos skausmais, miego sutrikimais, virškinimo sistemos negalavimais, padidėjusiu kraujospūdžiu, nerimu, depresija ir kitomis ligomis.

 

Ką daryti? Išeiti iš darbo ir ieškotis kito? Tai viena išeičių, bet ją rekomenduojama pasilikti pabaigai, kai neveikia švelnesni metodai. Kartais gali užtekti pokalbio su darbdaviu ar kolegomis, savo darbo metodų pakeitimo ar kitų panašių žingsnių. Žinoma, jei matote, kad esamoje darbovietėje vilčių nėra, nieko nelaukiant reikėtų ieškotis kito darbo. Mus dažnai stabdo baimės, klaidingi įsitikinimai (pvz., kad nuo tam tikro amžiaus žmogus per senas keisti darbą arba kad niekur nėra gerai, tiesiog reikia prisitaikyti), kai iš tiesų ieškoti ir atrasti kažką tinkamo sau turi teisę ir gali visi.

 

Specialistai atvejus, kai visą gyvenimą dirbama vienoje darbovietėje, vadina atgyvenusiu sovietiniu modeliu. Tyrimai atskleidžia, kad jauni žmonės nebijo keisti darbo – maždaug trečdalis jų pakeičia bent vieną darbovietę per metus. Apskritai šiandien kas trečias lietuvis yra pakeitęs penkias ir daugiau darboviečių. Tik apie 6 % dirbančių tautiečių sako nuo pat karjeros pradžios dirbantys toje pačioje įmonėje. Priežastys, kodėl lietuviai nusprendžia keisti darbą, labai įvairios, bet pagrindinė – per mažas atlyginimas. Šią priežastį įvardija net 60 % žmonių.

 

Dalis žmonių keisdami darbą ar vien apie tai pamąstydami jaučia baimę. Ji linkusi augti, kai asmuo mano nesugebėsiąs veikti ar imtis pokyčių. Svarbu sau aiškiai įvardyti, ko norite, realistiškai savęs paklausti, ar galite tai pasiekti, galiausiai nuspręsti, ar to reikia. Taip pamažu įvertinus visas aplinkybes ir vidinius resursus užauga pasitikėjimas savimi, paskatinantis veikti. Prieš keičiant darbą svarbu įvertinti tiek teigiamus, tiek neigiamus galimus šio žingsnio aspektus. Lygiai taip pat įvertinti pasilikimo esamame darbe galimybę. Čia negali likti jokių „gal“, turite aiškiai susidėlioti pliusus ir minusus. Beje, pokyčių dažniausiai bijo tvirtą atsakomybės jausmą turintys žmonės. Keičiant darbą jiems svarbu atsigręžti į save ir sau pasakyti: „Niekada nenuvyliau darbdavio, tad nenuvilsiu dabar ir savęs.“ Svarbu išmokti pasidžiaugti savimi, savo pasiekimais. Darbą keisti bus lengviau, jeigu tai suskirstysite žingsniais ir pamažu kryptingai judėsite pirmyn. Kiekviename etape svarbu pamatuoti savo psichologinę savijautą, pernelyg savęs nespausti ir atsiriboti nuo negatyvių aplinkinių reakcijų. Kai patys sau parodote viduje užaugusį pokyčių planą, baimė pasitraukia.

 

Koks jūsų pašaukimas?

 

Vieni nuo mažens žino, ką norėtų veikti užaugę, kiti abejoja net kai tenka rinktis studijų kryptį ar ieškotis darbo. Yra įvairių būdų, kaip atrasti pašaukimą – nuo psichologinių testų iki paprasčiausio bandymo dirbti skirtingose srityse. Šįkart į viską siūlome pažvelgti žaismingiau ir pasitikrinti, kokią karjerą jums nulėmė žvaigždės. Numerologai tikina, kad tą galima sužinoti pagal gimimo skaičių.

 

Gyvenimo skaičius numerologijoje apskaičiuojamas pagal gimimo datą. Reikia tik sudėti visus jos skaitmenis. Pavyzdžiui, jei žmogus gimė 1975 02 01, jo gyvenimo skaičius bus: 1 + 9 + 7 + 5 + 2 + 1 = 25; 2 + 5 = 7.

 

Reikšmės:

 

1 – lyderystė. Žmonės su šiuo gyvenimo skaičiumi linkę į agresiją ir dominavimą. Tai nebūtinai neigiami bruožai. Jie gali pasireikšti ir kaip stiprus tikėjimas savo jėgomis, iniciatyvumas, noras visur pirmauti ir viską išbandyti. Dėl to idealiausiai tinka tos darbo sritys, kuriose galima veikti individualiai arba vadovauti kitiems. Šie žmonės dažnai sukuria savo verslą arba tampa vadybininkais, įstaigų vadovais. Itin tinkamos sritys teisėsauga, inžinerija, ūkininkavimas. Tinka darbas pagal autorinę sutartį. Ypač fotografijos ir grafinio dizaino srityse.

 

2 – altruizmas. Šie žmonės jautrūs, empatiški, linkę padėti. Tai visiška vienetukų priešingybė. Visgi tai nereiškia, kad šios asmenybės yra silpnos. Atvirkščiai, su narsa kimba spręsti ne tik savų, bet ir aplinkinių problemų. Organizuotiems dvejetukams nebaisūs jokie rūpesčiai. Geriausia, kad visuomet geba išlikti diplomatiški. Būna puikiais mokytojais, konsultantais, gydytojais, slaugais, psichologais. Tinka visos sritys, kur reikia rūpintis kitų gerove.

 

3 – permainos. Vieni dinamiškiausių ir kūrybingiausių žmonių. Sunkiai susidoroja su monotoniškais darbais ir griežtai apibrėžtu darbo grafiku. Reikia veiklos, kuri nuolat stebintų ir pateiktų naujų iššūkių. Dėl to šios asmenybės dažnai aptinkamos meno srityse: tampa žinomais rašytojais, dailininkais, skulptoriais, režisieriais ir pan. Ieškantieji praktiškesnio pragyvenimo būdo renkasi karjerą reklamos, viešųjų ryšių ar žurnalistikos srityse. Gal ir netikėta, tačiau šie gyvybingi ir smalsūs žmonės neretai tampa ir daug pasiekusiais tiksliųjų mokslų mokslininkais.

 

4 – disciplina. Šie žmonės pasižymi racionaliu ir logišku mąstymu. Tvirtai stovi ant žemės ir nelinkę tuščiai svajoti. Idealiausiai tinka tos darbo sritys, kuriose reikia kruopštumo, dėmesio detalėms. Tai gali būti bankininkystė, architektūra, buhalterija, teisė ir pan. Šios ryžtingos ir disciplinuotos asmenybės gali pelnyti puikių pasiekimų sporto srityje. Negaili savęs ir siekia geriausio rezultato.

 

5 – pavojai. Penketukai geba prisitaikyti prie įvairiausių situacijų, tad tinka bene visos veiklos sritys. Nepaisant to, labiausiai žavi nuotykiai, kelionės, svetimos kultūros ir bendravimas su naujai sutiktais žmonėmis. Nebijo ir ekstremalių potyrių, nevengia rizikos. Visiškai pašėlę penketukai tampa žymiais keliautojais ar bent gidais, istorikais, archeologais. Kiek ramesni, tačiau iššūkių negalintys atsisakyti žmonės renkasi žemiškesnes sritis – reklamos verslą, viešuosius ryšius. Tie, kurie gali pasigirti stipria sveikata ir drąsa, noriai tampa ugniagesiais, aukštalipiais, policininkais ir kitais gyvybei pavojingų profesijų atstovais.

 

6 – prisirišimas. Šešetukai įvardijami kaip itin mielos ir komunikabilios asmenybės. Vertina santykius su kitais žmonėmis, tad negali dirbti vienumoje. Taip pat linkę prisirišti, todėl nemėgsta keisti nei darbovietės, nei profesijos ar žmonių, su kuriais dirbama. Gyvendami rutinoje jaučiasi saugūs ir valdantys situaciją. Tinka mokytojo ar gydytojo profesija, tik bėda ta, kad būna sunku atsisveikinti su mokyklą baigusiais mokiniais ar pasveikusiais ligoniais… Dėl to šešetukai neretai tampa mechanikais, statybininkais, staliais, inžinieriais ir pan. Nesvarbu, kad ir kokią profesiją pasirinktų, stengsis ją pamilti lyg artimą žmogų.

 

7 – intelektualumas. Lemta būti kūrybingiems, nestandartiškai mąstantiems intelektualams. Aplinkiniai tokius apibūdina kaip genijus, o vaikystėje vadina vunderkindais. Geriausiai tinka karjera mėgstamoje mokslo šakoje. Tikėtina, kad didžiausių pasiekimų pasieks fizikos, chemijos, biologijos, matematikos ar kitose tiksliųjų mokslų srityse. Mėgsta susidurti su iš pirmo žvilgsnio neįveikiama užduotimi ir ties ja sukti galvą. Gali būti ir puikiais verslininkais ar karininkais. Patinka viską planuoti, apskaičiuoti ir iš anksto apgalvoti kelis žingsnius į priekį. Labiau nuo kasdienybės atitrūkę septynetukai žavisi religija, tad gali tapti dvasininkais.

 

8 – pripažinimas. Aštuonetukai reprezentuoja galią, autoritetą, verslumą. Pastaroji savybė itin gerai išvystyta, tad šie žmonės tarsi jau gimsta verslininkais. Nuo mažens žino, kaip sudaryti puikų sandorį, kaip derėtis ir gauti tai, ko nori. Dažniau nei kiti žmonės užima aukštas ir garbingas pareigas, tampa pripažintais visuomenės nariais. Nebijo ir tokių sudėtingų sričių kaip chirurgija, psichiatrija, farmacija. Dirbdami tokį atsakingą darbą atiduoda visą save ir ambicingai siekia geriausio rezultato. Visgi asmeninio gyvenimo dėl karjeros neaukoja. Apskritai gyvenime neteikia didelės reikšmės pinigams ar materialioms gėrybėms.

 

9 – pasiaukojimas. Šio skaičiaus palytėti žmonės itin pasiaukojantys, gyvenantys ne savo, o kitų labui. Jiems nėra didesnio džiaugsmo, kaip kitą padaryti laimingą. Tam gali skirti visą savo laiką ir pinigus. Dėl to dažnai renkasi savanorio kelią. Nebijo dalį gyvenimo paaukoti net tolimos ir visiškai svetimos šalies gyventojams gelbėti. Be to, turi stiprų teisybės troškimą, tad domisi ir teisės sritimi. Gali puikiai save atskleisti žmonių išteklių valdymo, psichologijos, socialinio darbo, antropologijos srityse. Svarbiausia, kad veikla būtų susijusi su pagalba kitiems. Labiau išsilaisvinę devynetukai mėgsta saviraišką meno srityje.

 

Specialistės komentaras 

 
JC-6266

Lina Balsė

AromaPsichologijos mokytoja, Taro ir Reiki meistrė Lina Balsė

 

Valgyti ir rengtis reikia visiems, tad visi šio materialaus įsikūnijimo periodu turime duoti kažkokią vertę pasauliui, kad gautume mainais tai, ko reikia mūsų išgyvenimui. Kiekvieno pašaukimas gali būti skirtingas ir ne visada toks akivaizdus ar išreiškiamas būtent per karjerą.

 

Kažkas atėjo čia su gabumais, kurie akivaizdžiai tinkami karjerai, verslui, konkrečiai profesijai. Kažkas turi polinkį dirbti rankomis, kažkas linkęs į protinį darbą, vieni į tiksliuosius dalykus, dar kiti į humanitarinius, kažkas geba aiškiai perduoti žinias, o dar kažkas moka užduoti įžvalgių klausimų ir gali padaryti mokslininko, analitiko ar tyrėjo karjerą.

 

Bet yra, kas atėjo į šį pasaulį mokytis ir realizuoti save per santykius. Ir nors tam gali tikti įvairių profesijų aplinka, gali pakakti šeimos bei draugų rato. Kažkieno misija, susijusi su vaikų auginimu, gali būti realizuota Švietimo ministerijoje ar kuriant metodinę literatūrą, dirbant vaikų psichologu, mokytoju, gydytoju, o kažkam svarbiausia būti mama ar tėvu.

 

O jei kažkieno siela atėjo išmokti atleisti arba išsiugdyti nuolankumo savybę? Ar savo misijos realizavimo ieškoti ir susieti ją su profesija, ar šiuo atveju svarbu bus ne pareigybė, bet aplinka, situacijos, santykiai ir gal reikiamas sąlygas suteiks beveik bet koks darbas.

 

Kiek skirtingų sielų užduočių, pasirinktų savybių, kurias atėjome čia tobulinti, skirtingų troškimų ir polinkių, tiek ir galimų atsakymų.

 

Norėtųsi, kad žmonės, ieškodami gyvenimo prasmės ir savirealizacijos, mąstytų plačiau nei tik profesija ar konkretus darbo vaidmuo. Juk talentą visur kurti gerą nuotaiką galima realizuoti ir dirbant klounu cirke, ir aktoriumi komiškuose filmuose, ir įmonės priimamajame, vaikų darželyje ar grožio salone. Kai kurie talentai gana plačiai pritaikomi.

 

Liūdna, kai žmonės nemato savo talentų, gabumų ir polinkių, nes ieško kažko didingo, tarsi Mocarto talento muzikai. Galbūt dieną prieš Mocartui sėdant prie pianino niekas net nenumanė apie tą talentą, o paskui ilgus metus lavindamas polinkį muzikai užaugo tokiu muzikos genijumi, kokį prisimename dabar.

 

Tad mano svarbiausia mintis ir patarimas – ieškokite ne jau išsiskleidusių talentų. Ieškokite užuomazgų, polinkių, interesų, kuriuos tyrinėjant atsiskleis gabumai, o juos toliau vystant ir lavinant įgysite įgūdžių. Galiausiai dovanojant šiuos įgūdžius ir jų vaisius pasauliui versis tolimesnės galimybės. Jūsų kasdienis augimas bus toks pat palaipsnis ir nepastebimas kaip vaikų, bet vieną dieną ta nedrąsi užuomazga ir smalsumas bei atrastas polinkis bus virtęs gyvenimo keliu. Gal profesiniu, nors nebūtinai, svarbiausia, jog per jį duosite vertę aplinkiniam pasauliui.

 

Autorius Jūratė Survilė