Tikriausiai niekas nesiginčys, kad vaisių ir daržovių valgymas gali padaryti mus sveikesniais, bet ar laimingesniais? Naujausi tyrimai rodo – tai gali būti tiesa. Jei padidinsite vaisių ir daržovių suvartojimą per dieną, netrukus pajusite ilgalaikį nuotaikos pagerėjimą, būsite pozityvesni. Tikimąsi, kad šie nauji rezultatai motyvuos išrankius valgytojus įtraukti į savo valgiaraščius daugiau šviežio ir žalio maisto.

 

"valgymas"

Varviko universiteto Anglijoje ir Kvinslendo universiteto Australijoje mokslininkai atliko tyrimą, publikuojamą elektroniniame žurnale „American Journal of Public Health“, siekdami geriau išsiaiškinti psichologinį poveikį, valgant daugiau vaisių ir daržovių. Tarptautinė mokslininkų komanda analizavo daugiau nei 12 tūkst. atsitiktinai atrinktų individų mitybos ir nuotaikos dienoraščių. Visi šie asmenys dalyvavo  2007, 2009 arba 2013 metų Australijos apklausose apie namų ūkį, pajamas ir darbų dinamiką.

 

Tyrėjai šių apklausų duomenis panaudojo, kad išsiaiškintų, kokie dalykai (pavyzdžiui, pajamų ar asmeninio gyvenimo aplinkybių pokyčiai) gali turėti poveikį pasitenkinimui gyvenimu. Apklausoje buvo prašoma respondentų nurodyti, kiek per savaitę suvartoja vaisių ir daržovių ir įvertinti savo pasitenkinimą gyvenimu. Praėjus porai metų buvo atlikta pakartotinė apklausa, kad būtų galima tiksliau įvertinti ryšį tarp dietos ir pasitenkinimu gyvenimu. Net tada rezultatai parodė, kad didesnis vaisių ir daržovių suvartojimas yra susijęs su didesniu laimės jausmu, pasitenkinimu gyvenimu ir geresne bendra savijauta. Tyrimas parodė, kad žmonės, kurie pakeitė savo mitybą (anksčiau beveik nevartojo vaisių ir daržovių, o paskui pradėjo kasdien suvartoti po 8 porcijas vaisių ir daržovių) pradėjo jausti didesnį pasitenkinimą gyvenimu, prilygstantį tam, kuris patiriamas, kai pasikeičia bedarbio statusas į turinčio nuolatinį darbą.

 

Mokslininkai nėra visiškai tikri, kodėl valgydami daugiau vaisių ir daržovių žmonės tampa laimingesni, tačiau tai gali būti susiję su antioksidantais, kurių gausu sveikuose maisto produktuose. Pavyzdžiui, 2012 metais buvo atliktas tyrimas, parodęs, kad tie asmenys, kurių kraujyje buvo didesnis antioksidantų, karotenoidų, kiekis optimistiškiau žiūrėjo į ateitį. Karotenoidai yra pigmentai, kurie vaisiams ir daržovėms suteikia spalvą. Jų randama morkose, raukšlėtuose melionuose, saldžiosiose bulvėse ir lapiniuose kopūstuose.

 

Didžiausias šio tyrimo trūkumas yra tas, kad mokslininkai matavo savanorių karotenoidų ir optimizmo lygį tik vieną kartą. Dėlto mokslininkai negali pateikti galutinės išvados, ar tikrai valgydami daugiau vaisių ir daržovių tampame optimistiškesni ar optimistiški žmonės paprasčiausiai valgo daugiau vaisių ir daržovių.

 

Šiame naujame tyrime savanorių mityba ir nuotaika buvo stebima ilgesnį laiko periodą. Buvo pastebėtas ne tik laimės jausmo padidėjimas, bet ir tai staigus nuotaikos pasikeitimas. Norint išvengti vėžio ar kitų ligų sveikai maitintis reikia kelis dešimtmečius, o teigiamą psichologinį poveikį, maitinantis sveiku maistu, galima pajusti jau po dviejų metų. Tikimąsi, kad tokie greiti rezultatai gali paskatinti daugiau žmonių rinktis sveiką maistą.

 

„Vaisių ir daržovių valgymas padeda pasijusti laimingesniems daug greičiau negu pajuntamas fizinės sveikatos pagerėjimas. Žmonių motyvacija valgyti sveiką maistą sumažėja, nes norint sulaukti fizinės sveikatos pagerėjimo ir apsisaugoti nuo vėžio, taip maitintis reikia ilgus dešimtmečius. Tačiau iš tikrųjų savijauta pagerėja beveik iš karto, kai pradedama vartoti daugiau vaisių ir daržovių“, – teigė tyrimo bendraautorius dr. Andrew Oswaldas.

 

Tačiau pasakyti, kad žmonės turėtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių, yra lengviau nei tai padaryti. Evoliucijos požiūriu žmonės yra labiau linkę norėti kaloringo maisto, pavyzdžiui, greitojo maisto, nes toks maistas padėdavo žmonijai išlikti sunkiomis sąlygomis. Vis dėlto mokslininkai tikisi, kad naujausi tyrimų rezultatai motyvuos mus rinktis sveikesnį maistą, jeigu ne dėl fizinės, tai bent dėl geresnės psichinės sveikatos!