Gera savijauta itin priklauso nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų santykio organizme. Kai jų pusiausvyra sutrinka, gali pasireikšti įvairūs negalavimai. Moterų sveikatai svarbios makštyje esančios gerosios laktobakterijos. Jų skaičiui sumažėjus galimi nemalonūs potyriai.

 

Laktobakterijų svarbaYoung,Woman,With,Epilated,Bikini,Zone,Holding,Flower,Isolated,On

 

Sveikos moters makštyje aptinkama apie 50 skirtingų rūšių mikroorganizmų, kurių didžiąją dalį – net apie 95 % – sudaro laktobakterijos. Natūraliai makštyje esančios gerosios laktobakterijos saugo organizmą nuo žalingų mikroorganizmų, patenkančių iš aplinkos. Jos rūgština makšties terpę ir trukdo daugintis blogosioms bakterijoms. Palaikant minimalų blogųjų bakterijų kiekį nevyksta uždegiminių procesų ir išsaugoma makšties sveikata.

 

Kai dėl tam tikrų priežasčių laktobakterijų sumažėja arba jos visai išnyksta, makšties gleivinė tampa jautresnė išorinėms infekcijoms, susidaro palankios sąlygos daugintis kenksmingiems mikroorganizmams. Prisidauginus mikroorganizmų (bakterijų ir grybelių) gali pasireikšti makšties infekcijų simptomai: pakinta išskyrų konsistencija, spalvą ir kvapas, ima niežėti, perštėti, deginti, rečiau net gali patinti lytinės lūpos, iki žaizdelių išsausėti makštis. Šie simptomai patys savaime nėra liga, tačiau makšties gleivinei neatliekant apsauginės funkcijos galimos įvairios bakterinės ir grybelinės infekcijos, kurios gerokai apkartina moters gyvenimą.

 

Ne tik maži nepatogumai

 

Apklausos rodo, kad dauguma moterų vis dar neskiria deramo dėmesio intymiai sveikatai, todėl net jausdamos tam tikrus nepatogumus vengia kreiptis į ginekologą. Būtina įsidėmėti, kad pakitusios išskyros, niežulys, perštėjimas ir kiti sutrikusios makšties mikrofloros simptomai neišnyks savaime. Nepalaikant tinkamo laktobakterijų kiekio, sveikata gali sušlubuoti rimčiau.

 

Sutrikus makšties mikroflorai, sumažėjus gerųjų bakterijų, kurios sudaro apsauginį barjerą nuo kenksmingų infekcijų, gali vystytis bakterinė vaginozė, įvairūs makšties uždegimai ir kitos skausmingos ligos: pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, gimdos kaklelio uždegimas, gimdos gleivinės uždegimas (endometritas) ir kt. Dėl laktobakterijų stygiaus kilusios makšties infekcijos ypač pavojingos nėščioms moterims, nes gali įvykti ankstyvas persileidimas; didesnis priešlaikinio vaisiaus vandenų pavojus; didesnė priešlaikinio gimdymo bei pooperacinių infekcijų rizika.

 

Veikia emocinę būseną

 

Dėl pakitusio makšties bakterijų disbalanso nulemtų nemalonių pojūčių moteris jaučia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą. Visų pirma, nemaloni kasdienė higiena, šlapinimasis skausmingai degina pažeistą gleivinę. Nepatogu vilkėti aptemptus drabužius, gali erzinti net apatinių lietimasis. Dėl atsiradusių nemalonaus kvapo išskyrų, niežulio, perštėjimo nukenčia seksualinis gyvenimas, nes intymūs santykiai tampa skausmingi, imama jų vengti. Tai gali neigiamai atsiliepti santykiams su antrąja puse. Moterys nelinkusios kalbėti apie intymios sveikatos problemas, todėl partneris gali jaustis atstumtas ne tik fiziškai, bet ir emociškai – tai tikrai neskatina harmoningų santykių.

 

Intymios problemos, nesutarimai su partneriu neigiamai veikia moters savivertę, sukelia įtampą ir stresą, kuris silpnina imuninę sistemą, kenkia širdies ir kraujagyslių sveikatai, gali lemti dar daugiau skirtingų sveikatos sutrikimų. Taigi, numoti ranka į makšties bakterijų pusiausvyrą tikrai negalima.

 

Kodėl sumažėja laktobakterijų?

 

Tam įtakos turi kitos organizmo sistemos, moters gyvensena ir natūralūs su amžiumi atsiradę pokyčiai. Anot medikų, daugiausia laktobakterijų sumažėjimą lemia šie veiksniai:

 
  •  Menstruacinis ciklas. Jei menstruacijos gausios, dalis laktobakterijų pasišalina su krauju. Dažnesnis prausimasis irgi gali neigiamai paveikti gerųjų bakterijų kiekį.
  •  Nėštumas ir menopauzė. Šiais gyvenimo tarpsniais sutrinka įprasta lytinių hormonų estrogenų gamyba, o tai neigiamai veikia makšties mikroflorą.
  •  Antibiotikų vartojimas. Antibiotikai sunaikina ne tik blogąsias, ligas sukeliančias bakterijas, bet ir gerąsias. Būtent todėl vartojant antibiotikų kursą medikai visuomet rekomenduoja gerti ir probiotikų (gerųjų bakterijų).
  •  Hormoninių vaistų, įskaitant kontraceptikus, vartojimas. Visi hormoniniai preparatai gali pakeisti gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą.
  •  Įvairios ligos ir stresas. Išbandymas stresu ir ligomis silpnina imuninę sistemą, sutrikdo normalią organizmo veiklą. Moksliniai tyrimai rodo, kad patiriant stresą kinta bakterijų sudėtis ir kiekis. Neigiamą įtaką daro lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas.
  •  Susilpnėjęs imunitetas. Imunitetas tiesiogiai susijęs su mikroflora. Jam nusilpus gerosios bakterijos nepajėgia kovoti su blogosiomis ir šių prisidaugina tiek, kad prasideda įvairūs uždegimai.
  •  Netinkama higiena. Nemažai moterų mėgsta pernelyg uolią intymią higieną. Muilų, prausiklių sudėtyje gali būti nepageidaujamų cheminių medžiagų, kurios sudirgina makštį, išbalansuoja natūralią jos mikroflorą.
  •  Gyvenimo būdas. Tyrimai rodo, kad makšties mikroflorą neigiamai veikia lytinių partnerių kaita, rūkymas, dažnos dietos.
 

Naudoti laktobakterijų

 

Įsidėmėtina, kad įprastos gerosios bakterijas, vartojamos geriant antibiotikų kursą, nepadeda gerinti makšties mikrofloros, tik žarnyno. Jei sutriko makšties bakterijų balansas, pagelbės specialūs medicininiai preparatai, pavyzdžiui, į makštį kišamos ovulės. Jų sudėtyje esančios laktobakterijos atkuria ir palaiko sveiką makšties mikroflorą, veiksmingai mažina niežulį, sudirgimą, gleivinės išsausėjimą, kitus makšties ir išorinių lytinių organų uždegimo simptomus. Kada naudoti?

 
  •  Kai skirtas gydymas antibiotikais. Gerųjų bakterijų preparatus makščiai reikėtų naudoti nuo pirmos antibiotikų skyrimo dienos iki kurso pabaigos, taip pat dar vieną savaitę baigus vartoti antibiotikus.
  •  Kai dažnai kartojasi makšties uždegimai. Pasikartojantys negalavimai rodo, kad makštyje yra bakterijų disbalansas, todėl reikia naudoti laktobakterijų preparatus.
  •  Kai dėl hormonų pokyčių sausėja makštis. Makšties sausėjimas dažnai moteriai atsiranda žindant, vėliau pasikartoja menopauzės periodu. Laktobakterijos su patogeniniais mikroorganizmais kovoja konkurenciniu būdu – neleidžia jiems prisitvirtinti prie gleivinės. Sausoje gleivinėje kovoti sunkiau, todėl reikia didesnio laktobakterijų kiekio.
  •  Kai susilpnėja imuninė sistema. Sergant įvairiomis ligomis, laukiantis, žindant, moters imuninė sistema pasilpsta, kyla grėsmė mikroflorai. Tad metas gerinti makšties bakterijų pusiausvyrą.
 

Įdomu

 
  •  Ant suaugusio žmogaus kūno ir jo viduje gyvena apie 100 000 mlrd. bakterijų, virusų ir grybelių.
  •  Bendra jų masė sudaro apie 2 kg.
  •  Didžioji mikroorganizmų dalis gyvena žarnyne, bet yra ir burnoje, ant odos, makštyje.
  •  Vidaus organuose ir kraujyje mikroorganizmų neturi būti, jie privalo būti sterilūs.
  •  Sutrikus mikroorganizmų balansui, atsiranda įvairių negalavimų.
 

Autorius Laima Samulė