Lietuvoje inkstų ir šlapimo takų akmenlige serga apie 5 % gyventojų. Šios ligos priežastys įvairios, bet neretai jos galima išvengti. Na, o susirgus nereikia panikuoti, mat šiais laikais akmenligė lengvai pagydoma.

 

Iš kur atsiranda?Kidney,Stone,Disease.,Renal,Stones.,Medical,Solidarity,Concept.,Kidney,Stone

 

Inkstų akmenligė – medžiagų apykaitos sutrikimas. Dėl jo inkstuose kaupiasi įvairios sudėties druskų, iš kurių susiformuoja nedideli kristalai. Kol jie maži, problemų nesukelia, nes nejaučiami ir gali pasišalinti natūraliu keliu kartu su šlapimu. Dažniausiai pacientai sužino turintys inkstų akmenų tik ištikus priepuoliui, kai akmuo iš inksto taurelės pajuda į šlapimtakį. Tuomet juntamas stiprus skausmas ir kiti nemalonūs simptomai. Apskritai inkstų akmenys gali būti įvairių dydžių. Iki 5 mm jie nejaučiami, gali natūraliai pasišalinti. Didesni akmenys gali pasiekti netgi golfo kamuoliuko skersmenį. Tokius jau reikia skubiai gydyti.

 

Kodėl susiformuoja?

 

Inkstų ir šlapimo takų akmenų susidarymą gali paskatinti įvairūs veiksniai. Tai susiję su medžiagų apykaitos sutrikimais, endokrininėmis, virškinimo sistemos problemomis, infekcijomis, net mitybos įpročiais. Įtakos turi ir paveldimos problemos, pavyzdžiui, esant ypač siauriems šlapimtakiams šlapimas negali normaliai pratekėti ir visiškai pasišalinti iš organizmo, tuomet pamažu formuojasi akmenys.

 

Apskritai inkstų ir šlapimo takų akmenys skirstomi į dvi dideles grupes: oksalatus ir uratinius akmenis. Pirmieji susidaro, kai organizme dėl tam tikrų priežasčių kaupiasi per daug kalcio arba kai šis imamas naudoti iš kaulų (taip gali nutikti dėl hormonų sutrikimų). Kai inkstai nebespėja pašalinti kalcio pertekliaus, pradeda formuotis akmenys. Uratiniai akmenys formuojasi, kai kraujyje ir šlapime itin padidėja šlapimo rūgšties koncentracija. Tuomet inkstuose formuojasi šlapimo rūgšties kristalai, pamažu išaugantys į akmenis.

 

Pagrindiniai simptomai

 

Kaip minėta, kol akmenys nedideli, jie visiškai nejaučiami. Vis dėlto net tokiu atveju kelia grėsmę, kaip ir bet kuris kitas organizme esantis svetimkūnis. Judėdamas inkstų viduje akmenukas gali pažeisti jautrią gleivinę, sukelti uždegimą. Tuomet pasireiškia kraujavimas, žmogus pastebi kraujo priemaišų šlapime. Gali būti jaučiamas maudimas juosmens srityje. Tai vieni pirmųjų įspėjančių simptomų. Dėl gleivinės pažeidimų gali dažnai kilti inkstų infekcijų. Jeigu akmenukas nukeliauja į šlapimtakius ir čia užstringa, jaučiamas stiprus ūminis skausmas. Jis niekur nedingsta pakeitus padėtį. Taip pat būdingas pykinimas, didelis karščiavimas, galimas šaltas prakaitavimas, padažnėjęs šlapinimasis. Jei būklė laiku nesprendžiama, kyla inkstų uždegimo, net sepsio grėsmė.

 

Gydyti būtina nedelsiant

 

Negydoma inkstų akmenligė gali baigtis sunkiomis komplikacijomis, todėl ją gydyti būtina nedelsiant. Taikomi įvairūs metodai. Konservatyvus apima gydymą vaistais ir paciento stebėjimu. Vaistai skirti slopinti skausmą ir uždegimą. Jeigu akmenukai nedideli, iki 4–5 mm skersmens, 95 % atvejų pasišalina natūraliai ir jokio didesnio gydymo neprireikia. Deja, jeigu akmenų skersmuo didesnis, greičiausiai bus taikomas chirurginis gydymas. Rekomenduojamas tada, kai akmuo yra didelės apimties arba sparčiai didėja, kai akmenys susidaro didelės rizikos pacientų organizme, pvz., turint tik vieną inkstą, vaikams, paaugliams ir kt.

 

Siekiant išvengti konservatyvios operacijos, pirmiausia taikoma ekstrakorporinė litotripsija. Tai šiuolaikiškas organizmą tausojantis neinvazinis gydymo būdas, kurio metu akmenys naikinami veikiant litotriptoriaus ultragarsu, kuris sklinda prie žmogaus pritvirtinus specialų aparatą. Bangos nukreipiamos tiesiai į akmenį, kad jį suskaldytų. Šį gydymo metodą galima taikyti 90 % atvejų. Tiesa, efektyviausias, kai akmuo neviršija 20–25 mm skersmens.

 

Jeigu ekstrakorporinė litotripsija neefektyvi arba jos negalima taikyti, pasitelkiama perkutaninė nefrolitotripsija. Tai operacija, kurios metu į inkstą įvedamas vamzdelis, pro jį chirurgas pasiekia akmenį ir tiesiogiai smulkina ultragarso bangomis. Suskaldytos dalelės iškart išsiurbiamos. Tai organizmą tausojanti operacija, nes nereikia didelio pjūvio. Gijimas gana lengvas, ligoninėje po operacijos įprastai praleidžiamos kelios dienos.

 

Kitas galimas modernus gydymo būdas yra retrogradinė nefrolitotripsija. Procedūros metu naudojamos aukštos kokybės lankstūs prietaisai su vaizdo sistemomis, kuriais galima pasiekti sunkiai kitais prietaisais prieinamas inksto vietas. Tam neprireikia pjūvio, dirbama per natūralius organizmo kanalus. Sudėtingais atvejais, pavyzdžiui, kai esama daug akmenų, jie yra skirtingose vietose, vienu metu taikoma ir perkutaninė litotripsija, ir retrogradinė nefrolitotripsija.

 

Svarbiausia – profilaktika

 

Kaip ir daugumos kitų sveikatos problemų, taip ir inkstų akmenligės galima išvengti paisant sveikos gyvensenos principų. Anot medikų, pagrindinė profilaktinė priemonė yra gausus vandens vartojimas – 2–2,5 l per parą. Atliktas mokslinis tyrimas su žmonėmis, kuriems pašalinti inkstų akmenys, atskleidė, kad tie asmenys, kurie gėrė užtektinai skysčių, su pakartotine akmenlige susidūrė 30 % rečiau už tuos, kurie gydytojų rekomendacijų šiuo klausimu nepaisė. Taip pat svarbu riboti druską, nepiktnaudžiauti baltymais, raudona mėsa. Jeigu būta oksalatinių inkstų akmenų, derėtų vengti maisto produktų, kuriame gausu šios medžiagos – špinatų, rabarbarų, kviečių, riešutų ir kt. Labai reikšmingas reguliarus fizinis aktyvumas.

   

Įdomu

 
  • Per pastaruosius 20 metų sergamumas inkstų ir šlapimo takų akmenlige pasaulyje išaugo 37 %.
  • Dėl akmens užkimšto inksto skausmas užima trečią vietą skausmų kvalifikacijoje po gimdymo ir užsikimšusių kraujagyslių sukelto skausmo.
  • 85 % inkstų akmenų yra kalcio oksalatai. Apie 5 % jų sudaro iš šlapimo rūgšties susiformavę uratiniai akmenys. Likę nulemti infekcijų. Paprastai tam pačiam žmogui auga vienos rūšies akmenys.
  • Vyrai su inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige susiduria dažniau nei moterys.
  • Dauguma inkstų akmenų turi gelsvą atspalvį, bet apskritai gali būti bet kokios spalvos.
  • Inkstų akmenligė dažniau pasitaiko karšto klimato zonų gyventojams.
  • Jeigu teko susidurti su inkstų akmenlige, tikimybė susirgti pakartotinai per ateinančius 5–7 m. siekia 50 %.
 

Autorius Jūratė Survilė