Ūsuoti gelmių gražuoliai
2023-10-06 07:22Šamai plačiai gaudomi ir auginami šimtus metų nuo Afrikos iki Šiaurės Amerikos. Maisto kritikai iki šiol nesutaria dėl jų skonio, vieniems tai savito skonio žuvis, kiti kritikuoja dėl skonio trūkumo. Tik visi sutaria, kad nesunkiai paruošiama ir gausi naudingųjų medžiagų.
Mėgstami vartotojų
Pasaulyje yra apie 2000 šamų rūšių. Žmonės valgė juos nuo neatmenamų laikų. Gyvena kiekviename vandens telkinyje, kuriame galima žvejoti – tvenkiniuose, upeliuose, ežeruose ir įvairaus dydžio upėse. Šamai – visaėdžiai. Ėda praktiškai bet ką, todėl juos lengva pagauti net su vištų kepenėlėmis ar tešlos kamuoliuku. Per metus užauga iki 45 cm, o jei gudresni už žvejus, sulaukia gilios senatvės ir sveria daugiau nei 60 kg. Retkarčiais idealiomis sąlygomis gali užaugti net iki 200 kg. Didžiausio kada nors sugauto šamo JAV rekordą 2022 m. balandžio 7 d. pasiekė meškeriotojas Eugene‘as Cronley. Žuvis, sužvejota Misisipės upėje netoli Načezo, svėrė 60 kg, buvo 104 cm pločio ir 143 cm ilgio.
Pirmieji šios žuvies naudą suprato vietos amerikiečiai, vėliau ją pamėgo afrikiečių ir europiečių kilmės amerikiečiai, kurie buvo linkę kepti šamus apvolioję kukurūzų miltais. Dėl šių visaėdžių žuvų raciono ir nuolatinio buvimo arti dugno laukiniai šamai įprastai turi stiprų skonį, nesvarbu, kaip paruošti. Vidurio Europoje šamai vertinami kaip šventinis delikatesas.
Įrodyta, kad šamai prisitaiko prie akvakultūros, tad JAV parduodama daugiausia užaugintų žuvininkystės ūkiuose. Šamai lengvai įsidėmi šėrimo vietas ir noriai atplaukia, o jei šeriami grūdais, jų mėsa būna neutralaus skonio. Dauguma Šiaurės Amerikos žuvį perkančių žmonių nenori, kad vartojama žuvis turėtų stiprų skonį, todėl ūkiuose auginamų šamų skonis puikiai atitinka vartotojų poreikius.
100 g 101 kcal
Riebalai 5,1 g
Cholesterolis 47 mg
Natris 83 g
Kalis 257 mg
Baltymai 13 g
Nauda sveikatai
Gausu omega-3 riebalų rūgščių. Šamai turi daugiau omega-3 riebalų rūgščių nei kitos žuvys. Šios rūgštys žinomos dėl svarbos smegenų sveikatai, naudingos gydant neurologines ir psichikos ligas, įskaitant atminties praradimą, hiperaktyvumą ir depresiją. Be to, šios rūgštys susijusios su kaulų, raumenų jėgos, širdies sveikatos, net žarnyno mikrobiotos gerinimu – sveikų bakterijų kaupimu. 23 tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1 mln. žmonių, apžvalga siejo šamų valgymą su gerokai mažesne staigios mirties rizika. Šios rūgštys taip pat mažina uždegimą, kovoja su oksidaciniu stresu ir padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, tad gerina širdies sveikatą.
Sukaupia vidutinį gyvsidabrio kiekį. Pastaruoju metu didelį susirūpinimą kelia žuvų ir jūrų gėrybių užterštumas gyvsidabriu. Nustatyta, kad jis lengvai kaupiasi organizme ir gali sukelti neurotoksiškumą bei vaikų raidos problemų. Nors didelės žuvys, tokios kaip kardžuvės, rykliai ir tunai, paprastai pasižymi didesne gyvsidabrio koncentracija, šamai jo sukaupia gerokai mažiau. Tad tai geresnis pasirinkimas už populiarias gyvsidabrio mažai kaupiančias skumbres ir silkes.
Gyvybiškai svarbių B grupės vitaminų šaltinis. Vitaminas B12 atlieka lemiamą vaidmenį formuojantis raudoniesiems kraujo kūneliams, taip pat svarbus smegenų sveikatai ir DNR sintezei. B12 dažniau trūksta nėščioms moterims, kūdikiams ir pagyvenusiems žmonėms. Viena šamo filė porcija (143 g) gali sudaryti 69 % rekomenduojamos vitamino B12 paros normos.
Skatina vaikų vystymąsi. Vitaminas D žinomas kaip saulės vitaminas, nes jo daugiausia gauname iš natūralios šviesos. Maistiniai vitamino šaltiniai ypač svarbūs Šiaurės kraštų gyventojams. Vitaminas D turi įtakos vaikų sveikatai, ūgiui, psichiniams gebėjimams ir kaulams, stiprina imuninę sistemą, mažina lėtinių ligų riziką.
Stiprina imuninę sistemą. Selenas gyvybiškai svarbus imuninės sistemos sveikatai. Taip pat veikia kaip antioksidantas, mažina oksidacinį stresą organizme, tad stabdo uždegimą ir stiprina imunitetą. Tyrimai rodo, kad deramas seleno kiekis kraujyje susijęs su stipriu imuniniu atsaku.
- Vienas išskirtinių šamų bruožų – ūsai, kurie padeda tirti aplinką ir rasti ėdesio.
- Šamas turi apie 100 tūkst. skonio receptorių, leidžiančių vandenyje aptikti chemines medžiagas ir reaguoti į prisilietimus.
- Kai kurių senovės kultūrų atstovai šamus laikydavo tualetuose, įrengtuose virš tvenkinių, kaip natūralų būdą atsikratyti atliekų.
- Dauguma šamų rūšių neturi žvynų, oda yra lygi ir gleivėta.
- Šamai – viena iš nedaugelio žuvų, turinčių organą, vadinamą Vėberio aparatu, kuriuo bendrauja tarpusavyje po vandeniu.
- Šamų racionas dažnai kinta senstant. Jauni šamai minta vandens vabzdžiais: laumžirgių ir musių lervomis. Suaugę šamai ėda mažas žuvis, sėklas, vandens augalus, dumblius, vėžius ir sraiges.
Kepta šamo filė
2 porcijos
100 g 269 kcal
Ruošti 25 min.
- Šaukštas sviesto
- 2 šaukštai žaliosios citrinos sulčių
- Druskos, maltų pipirų pagal skonį
- Pusė šaukštelio česnakų miltelių
- 300 g šamo filė
- Šakelė krapų papuošti
GAMINIMAS. Nedideliame puode ištirpinti sviestą. Įmaišyti pusę sulčių, pipirus, česnakų miltelius ir druską. Nukelti ir atidėti. Žuvį sudėti į negilią skardą. Gausiai aptepti gautu padažu. Kepti 10 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 200 ºC. Apšlakstyti likusiomis sultimis. Patiekti papuošus smulkintais krapais.
Kukurūzinis šamas
4 porcijos
100 g 483 kcal
Ruošti 15 min.
- 30 g kukurūzų miltų
- Šaukštelis žuvies prieskonių
- 600 g šamo filė
- 3 šaukštai rapsų aliejaus
GAMINIMAS. Kukurūzų miltus ir prieskonius sumaišyti. Žuvį apvolioti gautu mišiniu. Kepti apie 5 min. iš abiejų pusių.
Autorius Monika Budnikienė