Ar žinojote, kad bute ar biure įrengtas kondicionierius bei vandentiekio sistema ne tik padaro gyvenimą patogesnį, bet ir gali pakenkti sveikatai? Dušas ir oro kondicionierių vidinės dalys neretai tampa bakterijų veisykla. Kai kurios jų gali sukelti infekciją, vadinamą legionelioze.

 

Kokia tai liga?Legionella,Test,Medical,Concept.,Bacteria,In,Human,Lungs,Diagnosis,Causative

 

Legioneliozė – sunki plaučių uždegimo forma. Ūminę infekciją sukelia bakterijos legionelės. Jos aptiktos 1976 m. Filadelfijoje vykusiame Amerikos legiono suvažiavime kilus ligos protrūkiui. Užsikrėtusieji susirgo plaučių uždegimu, kuris ilgainiui tapo žinomas kaip legionierių liga.

 

Legionelės klesti šiltame vandenyje. Šiomis bakterijomis užsikrečiama įkvėpus užkrėstų vandens lašelių, esančių ore. Ligos protrūkiai neretai susiję su netinkamai veikiančiomis ligoninių vandens sistemomis ir viešbučių bei kruizinių laivų sūkurinėmis voniomis.

 

Kasmet Jungtinėse Valstijose dėl legionierių ligos į ligonines patenka apie 5000 žmonių. Pirmasis pneumoninės legioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 m. Ilgą laiką legioneliozė laikyta keliautojų liga, tačiau nuo 2012-ųjų pradėti registruoti ir vietiniai atvejai. Nuo 2012 iki 2019 metų mūsų šalyje diagnozuota apie 20 vietinių legioneliozės atvejų. Gali būti, kad užsikrėtusių asmenų skaičius yra didesnis, nes daugelis užsikrėtimo atvejų nediagnozuojami ir apie juos nepranešama. Kai kurie atvejai tokie lengvi, kad sergantys asmenys net nesikreipia dėl gydymo.

 

Daugelis, susidūrusių su legionelėmis, nesuserga. Tačiau susirgus svarbu kreiptis į gydytoją. Legionierių liga yra sunki ir kelia pavojų gyvybei, todėl privalu nedelsiant gydyti.

 

Legionelės gali sukelti lengvesnę ligą, vadinamą Pontiako karštlige. Ši nesukelia plaučių uždegimo ir nepavojinga gyvybei. Simptomai panašūs į lengvą gripą ir paprastai praeina savaime. Pontiako karštligė ir legionierių liga kartais bendrai vadinamos legionelioze.

 

Būdingi simptomai

 

Legioneliozės požymiai paprastai pasireiškia per 2–14 dienų nuo užsikrėtimo bakterijomis. Šis laikotarpis vadinamas inkubaciniu. Ligos ženklai panašūs į plaučių uždegimo:

 

● Aukštesnė nei 40 ℃ temperatūra

● Šaltkrėtis
● Kosulys be kraujo ir skreplių
● Dusulys
● Galvos skausmas
● Raumenų skausmas
● Apetito stoka
● Krūtinės skausmas
● Nuovargis
● Pykinimas ir vėmimas
● Viduriavimas
● Sumišimo jausmas
● Traukulių priepuoliai.

 

Lemtingos priežastys

 

Legionelės paprastai dauginasi šiltame gėlame vandenyje. Kur didesnė rizika pasigauti infekciją?

● Sūkurinėse voniose
● Plaukimo baseinuose
● Ligoninėse ir kituose dideliuose pastatuose, kur įrengtos aušinimo sistemos ir kondicionieriai
● Viešuosiuose dušuose
● Fontanuose
● Vietose, kur naudojami oro drėkintuvai
● Natūraliuose vandens telkiniuose (ežeruose, upėse) ir tvenkiniuose.

 

Bakterijos gali išgyventi lauke, tačiau sparčiai dauginasi patalpų vandens sistemose. Žmonės užsikrečia įkvėpdami bakterijomis užteršto vandens lašelių. Liga neužkrečiama nuo žmogaus žmogui.

 

Sezoniškumas

 

Legionierių ligai būdingas ryškus sezoniškumas: daugiausia protrūkių pasitaiko vasarą arba žiemą po atostogų šiltuose kraštuose. Mat šiltuoju metų laiku intensyviai veikia daugybė oro kondicionierių. Aušinimo sistemose kaupiasi kondensatas, vasaros saulė jį įkaitina iki 30–33 ℃, ir štai – palankiausios sąlygos bakterijoms daugintis. Problema dažniausiai kyla ten, kur išplėtotos centralizuotos oro kondicionavimo sistemos, kur vanduo ilgą laiką stovi ir sąveikauja su įeinančiu oru. Pirmiausiai tai viešbučiai ir, paradoksalu, medicinos įstaigos. Po kelių legioneliozės protrūkių, kilusių dėl įrangos, gamintojai pradėjo tobulinti biurų oro kondicionierius. Šiuolaikinėse oro valymo ir drėkinimo sistemose naudojami specialūs baktericidiniai filtrai.

 

Rizikos veiksniai

 

Ne visi, įkvėpę užkrėstų oro lašelių, susirgs. Tačiau legionierių ligos rizika didesnė asmenims, jei:

 

● Esate vyresni nei 50-ies
● Nusilpusi imuninė sistema dėl kitų ligų
● Sergate lėtine plaučių liga
● Sergate vėžiu
● Rūkote.

 

Galimos komplikacijos

 

Negydant legioneliozės, gali išsivystyti gyvybei pavojingų komplikacijų. Dėl plaučių uždegimo gresia kvėpavimo nepakankamumas. Sutrikus inkstų veiklai – inkstų nepakankamumas. Dėl sunkios infekcijos sustreikavus organų darbus ir nukritus kraujospūdžiui gali ištikti sepsis. Šios komplikacijos gali greitai progresuoti, ypač turintiems nusilpusią imuninę sistemą.

 

Diagnostika

 

Legioneliozė diagnozuojama ištyrus kraują arba šlapimą ir nustačius tirpųjį legionelės antigeną. Antigenai – medžiagos, kurias žmogaus organizmas atpažįsta kaip kenksmingas. Organizmas gamina atsaką į antigenus, kad galėtų kovoti su infekcija. Gydytojas taip pat gali ištirti seilių arba skreplių mėginį, atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą. Nors rentgeno nuotrauka nenaudojama legioneliozės diagnozei patvirtinti, ji padeda nustatyti plaučių infekcijos sunkumą.

 

Gydymas

 

Sergantys sunkia legionelioze gydomi ligoninėje. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Skiriami antibiotikai ir skausmą mažinantys vaistai. Gydoma gana ilgai – dvi tris savaites, t. y. ilgiau nei įprastą ūminę kvėpavimo takų infekciją. Jei liga komplikuojasi, gali prireikti reanimacijos, įskaitant plaučių ventiliaciją.

 

Naudingi patarimai
Palaikyti sveikatos specialistų rekomenduojamą temperatūrą. Tai vienas efektyviausių būdų kontroliuoti legionelių plitimą. Svarbu užtikrinti, kad karšto vandens temperatūra specialiose talpyklose siektų 60 °C ir daugiau. Karštas vanduo, paskirstomas po butus, turėtų būti ne vėsesnis negu 50 °C. Šaltas vanduo – ne žemesnės nei 20 °C temperatūros.
Saugotis stovinčio vandens. Stovintis vanduo – puiki terpė veistis legionelių bakterijoms. Todėl svarbu reguliariai prižiūrėti, kad vamzdžiuose, vonioje, tualete, skalbimo mašinoje ir kitur nebūtų užsilikusio vandens. Be to, reguliariai valyti vandens maišytuvus ir dušo galvutes.
Valyti ir prižiūrėti. Labai svarbu daryti viską, kas įmanoma, kad pavyktų išvengti klastingos ligos protrūkių. Reguliariai valyti nuolat naudojamas vandens sistemas. Bent kas savaitę gausiau nuleisti vandenį vonioje, virtuvėje ir tualete, kad neliktų užsistovėjusio. Periodiškai valyti šalto vandens bakus, karšto vandens cilindrus vis nusausinti ir patikrinti, ar nėra korozijos ir nuosėdų ženklų.

   

Legionelės ir motorinės transporto priemonės. Šios bakterijos gali augti transporto priemonėse, pavyzdžiui, automobilio, sunkvežimio, furgono, autobuso priekinio stiklo valytuvo skysčio bake, ypač jei jis pripildytas vandens. Norint išvengti legionelių atsiradimo ir dauginimosi, patariama naudoti tik originalų langų valymo skystį, laikytis transporto priemonės gamintojo rekomendacijų.

 

Sūkurinės vonios. Legionelės klesti šiltame vandenyje, pavyzdžiui, tokiame, koks naudojamos sūkurinėse voniose. Dėl šiltos temperatūros sunku išlaikyti tokį dezinfekavimo priemonių kiekį, kurio reikia kenksmingoms bakterijoms sunaikinti. Dezinfekcinių medžiagų kiekį karšto vandens kubiluose ir sūkurinėse voniose būtina reguliariai tikrinti ir valyti taip, kaip rekomenduoja gamintojas. Prieš lipant į kubilą ar sūkurinę vonią paslaugų tiekėjo pasiteirauti, kaip dažnai dezinfekuojama.

 

Įdomu

 

● Vaistų nuo legioneliozės yra, bet vakcinos – kol kas ne.
● Susirgus šia liga mirštama dėl progresuojančios pneumonijos, kvėpavimo sustojimo ir daugybinio organų nepakankamumo.
● Negydoma legioneliozė pablogėja per pirmąją savaitę.
● 75–80 % pacientų vyresni nei 50-ies, 50–60 % sergančiųjų – vyrai.
● Mirštamumas siekia 20 %, daugiausia dėl vėlyvo diagnozavimo ir ligos sunkumo. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras prognozuoja, kad 1 iš 10 žmonių, susirgusių legionelioze, mirs.
● Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad legionelės oru gali nukeliauti iki 10 km.
● Natūraliai aptinkamos gėlo vandens telkiniuose. Tačiau kelia susirūpinimą tada, kai dauginasi žmogaus sukurtose vandens sistemose.
● „International Journal of Hygiene and Environmental Health“ duomenimis, 6 % namų ūkių yra pavojingai didelis legionelių bakterijų kiekis – tai atitinka 1,5 mln. namų Didžiojoje Britanijoje.