Vaikas nuo mažens rodo neįprastus gabumus matematikai, dainuoja lyg lakštingala, rašo romanus ar savarankiškai daro cheminius eksperimentus? Žinoma, tėvai tokia atžala didžiuojasi, bet… būti vunderkindo tėvais yra labai didelė atsakomybė, nes jis yra kitoks nei bendraamžiai ir ne visada laimingas.

 

vunderkindai

Pirmieji požymiai

 

Ugdyti mažylius pasidarė madinga apie 2000 m. Tuo metu atsirado įvairių ankstyvojo ugdymo mokyklėlių, literatūros šia tema. Nuo tada kai kuriuos madų besivaikančius tėvus graužia nerimo kirminas – mano mažyliui jau 2 m., bet jis dar neskaito ir nemoka jokios užsienio kalbos.

 

Statistika rodo, kad tik 2–3 % visų vaikų yra tikri vunderkindai. Jų intelekto lygis keliskart viršija psichofiziologinį atžalos išsivystymo lygį. Iš jų, pasak specialistų, vos 2 % ypatingais gabumais pasižymi, kai suauga.

 

Likimo dovana

 

Kaip atpažinti vunderkindą? Jis greičiau įsisavina dalykus, kuriuos kiti vaikai mokosi ne vieną mėnesį ar metus. Kiekvienas vunderkindas yra unikalus ir nebūtinai atitinka išmintingo senuko ar akiniuoto pirmūno įvaizdį. Ypač sunkiai visuomenė priima atžalas su Savanto sindromu (jos ypač gabios tik vienai siaurai sričiai). Tokie vaikai dažnai turi kalbos ir bendravimo problemų, gali visiškai užsisklęsti, atsiriboti nuo kitų.

 

Kaip auginti vunderkindą? 

 

Dažniausiai išsiaiškinti vaiko gabumus yra lengviau, nei padėti vunderkindui neprarasti savo talento. Kai kurie pedagogai mano, kad būtina ieškoti aukso viduriuko derinant ir atidžiai paskirstant protinį bei fizinį krūvį, parenkant nestandartinį mokymo būdą.

 

Labai svarbu, kad vunderkindui būtų suteikta galimybė mokytis su bendraamžiais. Specialistai įsitikinę, kad nieko gero, kai 11–12 m. paauglys įstoja į universitetą. Iš jo atimama vaikystė: nebebendrauja su bendraamžiais, atsiranda psichologinių problemų, tenka spręsti suaugusiųjų pasaulio problemas. Gana dažnas atvejis tarp talentu apdovanotų vaikų – depresija ar savižudybė.

 

Mokyklos užduotis – vunderkindui skirti papildomo krūvio. Svarbu, kad nuosekliai įveiktų visus mokyklinio ugdymo etapus aplinkoje, atitinkančioje jo amžių. Tokiu atveju išlieka didesnė tikimybė, kad talentą pavyks išsaugoti.

 

Deja, šiuolaikinė švietimo sistema kol kas orientuota ne į individualų, bet į kolektyvinį mokymą. Nors visiems gerai žinoma, kad kiekviena atžala unikali. Idealiu atveju valstybė turėtų sukurti programą ypatingų gabumų turintiems vaikams. Talentingi žmonės – valstybės ateitis. Tiesa, tradicinė Lietuvos mokymo sistema, pagal kurią dirbama mokyklose, labai gabiai atžalai gali ir netikti. Jai reikalinga kūrybinė terpė ir lankstus mokymo procesas. Tačiau vunderkindą privalu mokyti ir bendrojo lavinimo dalykų, pavyzdžiui, spręsti uždavinius, laikyti egzaminus, laikytis pagrindinių taisyklių. Ne mažiau svarbu stengtis vaiką išstumti iš srities, kurioje jis jaučiasi ypač stiprus. Juk tik gebėjimas prisitaikyti visuomenėje ir universalios žinios jam padės maksimaliai išnaudoti savo potencialą. Tai – vienas pagrindinių šiuolaikinio pasaulio reikalavimų.

 

Genialumas paveldimas?

 

Daugybė atliktų genetinių tyrimų parodė, kad intelekto paveldimumo koeficientas – vos 50 %. Dažniau paveldimas verbalinis intelektas nei neverbalinis. O tai reiškia, kad tėvai-fizikai savo talentą vaikui perduoda rečiau nei tėvai-kalbų žinovai. Nepaisant to, mokslininkai įsitikinę, kad gimdytojų bei kitų kraujo giminių gabumai – pagrindinis veiksnys, lemiantis neeilinius atžalos talentus. Yra daugybė gerai žinomų sportininkų, aktorių, muzikų, mokslininkų, medikų, kurie mokėsi stebėdami tėvus.

 

Visos 3 Vengrijos šachmatų mokytojo ir psichologo Laslo Polgaro dukros tapo pasaulinio lygio šachmatininkėmis. Krepšininkė Tatyana Ovechkina, dukart tapusi pasaulio čempione, yra profesionalaus ledo ritulininko, NHL žvaigždės Alexandero Ovechkino mama. Režisieriaus Francis Ford Coppola dukra Sofia – ypatingu talentu išsiskirianti režisierė ir t. t.

 

Yra nemažai pavyzdžių, kai ypatingu talentu apdovanoti vaikai įveikė tėvų pasipriešinimą ir aukštumas pasiekė savarankiškai. Garsaus kompozitoriaus Hendelio tėvas draudė sūnui muzikuoti, nes buvo įsitikinęs, kad teisės mokslai tinkamesni atžalai. Lygiai tą patį galvojo ir garsaus rašytojo Franzo Kafka tėvas. Fizikos genijų Levį Landau tėvai baudė už pomėgį spręsti lygtis.

 

Laimė yra tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje vis daugėja tėvų, suinteresuotų tuo, kad jų atžala užsiimtų ją dominančia veikla. Todėl labai svarbu, kad paaiškėjus, jog vaikas yra talentingas kažkuriai sričiai, gimdytojai išsiaiškintų, kaip ir kur jis galėtų gabumus ugdyti. Ir padėti jam augti bei tobulėti.

 

Su vunderkindais dirbantys specialistai tvirtina, kad po 6-12 mėn. intensyvaus darbo konkrečioje srityje galima išsiaiškinti, ar vaikas yra apdovanotas išskirtiniu talentu.

 

Sunku būti dievu

 

Vunderkindų likimai susiklosto skirtingai. Yra tokių, kurie pasiekia didelių tam tikros srities aukštumų, kiti užaugę tampa paprastais žmonėmis ir tik prisimena euforiją, kuri vaikystėje apimdavo dėl ypatingų gebėjimų. O yra ir tokių, kurie palūžta susidūrę su pirmais nesklandumais, kartais jiems koją pakiša psichikos ligos, kai kurie pasirenka nusikalstamo pasaulio kelią.

 

Psichologai tvirtina, kad pirmus savo gyvenimo metus būsimas genijus privalo praleist su mama, o ne vaikų darželiuose ar su nepažįstamais asmenimis. Buvimas su gimdytoja vaikui suteikia jam labai svarbų saugumo ir savivertės pojūtį. Svarbu, kad tokia atžala nebūtų pernelyg lepinama. Talentui nereikia komforto, jam reikia didesnio (ne per didelio) intelektinio krūvio.

 

Kaip susiklosto genijų likimai?

 

Arfa Karim (Pakistanas)

 

Mergaitė būdama 5 m. paprašė tėvų nupirkti kompiuterį. Ji labai norėjo išsiaiškinti, kaip įrenginys veikia. Arfa mėgo kurti naujas programas, rengdavo pristatymus. Kai sukako 9 m., tapo sertifikuota „Microsoft“ specialiste. Billas Gatesas pasikvietė ją į pagrindinę kompanijos būstinę. Kai grįžo iš JAV, atstovavo savo šaliai tarptautiniuose forumuose. Vunderkindę, kai jai buvo 16 m., ištiko epilepsijos priepuolis, kurio metu sustojo širdis. Buvo pažeistos smegenys. Mergaitę buvo bandoma gydyti. Visas išlaidas padengė Billas Gatesas. Deja, jos išgelbėti nepavyko.

 

Williamas Sidis (JAV)

 

Jam nebuvo nė 2 m., kai išmoko skaityti. Kai sukako 8 m., jau kalbėjo keliomis kalbomis – per visą gyvenimą jų išmoko net 40. 11 m. šis genialus berniukas tapo Harvardo universiteto studentu, o 17 m. – dėstytoju. Jam pranašavo svaiginančią karjerą, tačiau nusivylė moksliniu darbu, paliko šią sritį ir įsipainiojo į politinius skandalus. Tėvai pasirūpino, kad genijaus neuždarytų į psichiatrijos ligoninę. Paskutinius savo gyvenimo metus praleido kaip atsiskyrėlis. Mirė sulaukęs 45 m.

 

Nadya Rusheva (Rusija)

 

Labai talentinga dailininkė, iliustravusi daugybę klasikinių rašytojų kūrinių, liaudies pasakų, senovės Graikijos mitų. Nadya niekada nesinaudojo trintuku. Ji teigė, kad visi vaizdai gimsta galvoje, o vėliau persikelia į popierių tarsi vandens ženklai – telieka juos apvedžioti. Jaunoji dailininkė mirė būdama 17 m. Mirties priežastis –smegenyse trūkusi įgimta aneurizma. Išliko apie 12000 merginos piešinių.

 

Akritas Jaswalis (Indija) 

 

Jam buvo 7 m. kai atliko savo pirmąją operaciją. Berniuko 8 m. draugė negalėjo atgniaužti kumščio dėl nudegimo. Mergytės tėvai neturėjo pinigų operacijai, todėl jai pagelbėjo Akritas. Jaunajam gydytojui pasisekė ir jo draugės pirštukai vėl galėjo judėti. Būdamas 12 m. tapo medicinos universiteto studentu. Šiuo metu 26 m. jaunuolis bando išrasti vaistus nuo vėžio.

 

Jacobas Barnettas (JAV) 

 

2 m. pypliukui buvo diagnozuotas autizmas. Mokykloje jis lankė specialiojo ugdymo klasę. Tačiau mama netrukus suprato, kad supaprastinta programa erzina sūnų. Berniukui buvo skirtas mokymas namuose. Vėliau su mama ėmė lankyti fizikos ir astronomijos bei kitų tiksliųjų mokslų paskaitas universitete.

 

Jacobas mokyklos kursą baigė per 2 sav., būdamas 10 m. įstojo į universitetą, o 13 m. sukūrė savo reliatyvumo teoriją. Šiuo metu jis yra gerbiamas mokslininkas astrofizikas.

 

Cleopatra Stratan (Moldova)

 

Ji – dainininko Pavelo Stratano dukra. Kai buvo visai mažutė, tėtis atsivedė mergaitę į garso įrašų studiją. Dukra tąkart staiga paklausė: „Aš irgi žinau žodžius. Ar galiu padainuoti?“ Vyras padavė mikrofoną Cleopatrai, kad pritartų tėčiui. Mažosios lakštingalos balsas patiko visiems, kurie jį girdėjo. Trimetė įrašė savo pirmąjį diską, kuris buvo platininis. Šiuo metu 17 m. dainininkės kolekcijoje jau 4 išleisti albumai.

 

Michaelis Kearney (JAV) 

 

Būdamas 4 mėn. ištarė pirmuosius žodžius, o 10 mėn. išmoko skaityti. 6 m. baigė mokyklą, 8 m. – koledžą, o 10 m. – universitetą. Michaelis į Gineso rekordų knygą pateko kaip jauniausias pasaulyje bakalauro laipsnį turintis žmogus. 14 m. paauglys tapo mokslo magistru, o 17 m. jau dėstė universitete. Šiuo metu 35 m. vyras dirba mokslinį darbą ir dalyvauja intelektiniuose žaidimuose. Kartą jam netgi pavyko laimėti pagrindinį 1 mln. JAV dolerių vertės prizą.