Sportas padeda pailginti gyvenimą, sumažinti svorį, susidoroti su stresu, sustiprinti širdį ir kraujagysles. Tai taip pat geriausias vaistas nuo kai kurių ligų, kartais veikiantis geriau net nei brangūs vaistai.

 

sportas

9 sveikatos sutrikimai, kuriuos galima įveikti sportu:

 
  • Depresija ir nerimo sutrikimai. Daug žmonių kenčia nuo per didelio nerimo – jie nuolat nerimauja dėl mylimųjų, darbo, finansų. Ilgainiui lėtinis nerimas gali išsivystyti į depresiją ar į kitas panašias ligas. Sportas labiausia padeda pagerinti psichinę būseną, nes jis skatina laimės hormonų, endorfinų, išsiskyrimą. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nuolat sportuoja, beveik niekada nėra linkę į depresiją. Gydant lėtinį nerimą ar depresiją rekomenduojami meditaciniai pratimai, kurie skatina sukoncentruoti dėmesį į kvėpavimą ir nuraminti nervų sistemą. Pavyzdžiui, tinka joga. Tačiau, norint išvengti ir gydyti nesunkias ligas, reikia reguliariai užsiimti ir intensyvesne fizine veikla. Kuo intensyviau, tuo geriau.
 
  • Hiperaktyvumas ir dėmesio sutrikimai. Nors šiems sutrikimams gydymo nėra, bet reguliari mankšta gali pagerinti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos būklę. Padidėjęs dopamino lygis kraujyje dėl sporto gerina atmintį ir dėmesio koncentraciją, reguliuoja emocijas, mažina impulsyvumą ir įtampą. Sportas taip pat stimuliuoja už sprendimų priėmimą atsakingą smegenų dalį. Suaugusiems žmonėms gali padėti bet kokios rūšies sportas ir fizinė veikla, na, o vaikams rekomenduojama užsiimti grupiniu, kontaktiniu, komandiniu sportu (pavyzdžiui, futbolas, kovos menai arba šokiai).
 
  • Užmaršumas ir smegenų veiklos sutrikimai. Mankšta stimuliuoja kraujotaką į smegenis, kuri gali sutrikti dėl aukšto cholesterolio, kraujagyslių sienelių sukietėjimo ir kitų širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Jei širdis bus sveika, tai bus sveikos ir smegenys. Be to, kad sportas padeda įveikti širdies ir kraujagyslių ligas, jis taip pat stimuliuoja augimą ir adaptacines smegenų galimybes, ypač atsakingas už atmintį. Sportuojantys žmonės geriau atlieka geros atminties, reakcijos, dėmesio koncentracijos, sprendimų priėmimo ir kelių darbų atlikimo vienu metu reikalaujančius testus. Naudinga bet kokia fizinė veikla, ypač, jei ji dažnai kaitaliojama. Nauji pratimai geriau stimuliuoja smegenų ląstelių augimą. Todėl bet kuriame amžiuje naudinga išmokti ko nors naujo: naujų šokių, plaukimo būdų, sporto rūšių arba bent kartais galima pakeisti bėgimo takelį į dviračio mynimą.
 
  • Nemiga ir miego sutrikimai. Kilnoti svarmenis gali būti taip pat naudinga kaip gerti tabletes nuo nemigos. Žmonės, kurie reguliariai eina sportuoti, miega geriau, giliau ir ilgiau negu tie, kurie praktikuoja sėslų gyvenimo būdą. Miego trūkumas gali sukelti daug sveikatos problemų, kurias įveikia sportas: antsvorį, lėtinį nuovargį, apatiją, širdies sutrikimus, stresą. Fizinis aktyvumas ir svorio numetimas gali palengvinti miego apnėjos būklę, sumažinti knarkimą. Nuo miego sutrikimų gali padėti bet kokia fizinė veikla – bent 30 min. per dieną, taip pat meditaciniai pratimai, joga.
 
  • Astma. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringa, bet kuo daugiau sportuojama, tuo mažiau kamuoja astmos priepuoliai. Reguliari fizinė veikla gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, todėl silpnėja astmos simptomai. Be to, astma dažnai pablogėja, priaugus svorio, o to galima išvengti, pradėjus sportuoti. Veiksmingiausia, kovojant su astma, yra širdies raumenų stiprinančios ir jėgos treniruotės, taip pat bet kokios lauko sporto rūšys.
 
  • Erekcijos sutrikimai ir sumažėjęs libido. Nesvarbu, ar esate vyras, ar moteris, sportas gali pagerinti lytinį gyvenimą. Erekcijos disfunkcija ir sumažėjęs noras mylėtis gali atsirasti dėl kraujo stazės, sėslaus gyvenimo būdo, streso, lėtinio nuovargio, blogo širdies ir kraujagyslių darbo, sulėtėjusio metabolizmo – kitaip tariant, visko, ką galima įveikti sportu. Veiksmingiausi pratimai, susiję su apatine kūno dalimi, kurie gerina kraujotaką dubens srityje. Išskyrus, važiavimą dviračiu, kuris nepadeda spręsti lytinio gyvenimo problemų.
 
  • PMS ir menopauzės simptomai. Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvios moterys nepatiria visai arba patiria mažiau PMS ir menopauzės simptomų. Judėjimas padeda reguliuoti hormonų svyravimus abiem atvejais, dėl kurių gali kilti nerimas, depresija ir nuotaikų pokyčiai. Vyresnėms moterims sportas taip pat naudingas, nes didina kaulų tankį, kuris mažėja su amžiumi, padeda atsikratyti antsvorio, diabeto, širdies ir kraujagyslių problemų, kurios gresia prasidėjus menopauzei. Veiksmingiausia būtų derinti aerobika ir ištvermės treniruotes, taip pat joga.
 
  • Kaklo srities, apatinės nugaros dalies, kelių ir kitų rūšių skausmai. Iš tiesų beveik bet kokio tipo skausmą gali sumažinti sportas, nes dažniausiai skausmą sukelia sėslus gyvenimo būdas, stresas, antsvoris, osteochondrozė. Sportas gerina kraujotaką, skatina kraują tekėti į problemines vietas ir pašalinti jose sąstingį ir įtampą. Kiekvienam skausmo tipui yra rekomenduojami skirtingi pratimai, tačiau apskritai veiksmingiausios yra tempimo ir vidutinio intensyvumo treniruotės.
 
  • Osteoartritas. Sergant osteoartritu, kai skauda ir yra sąnarių uždegimas, norisi apskritai vengti bet kokio sporto. Tačiau judrumo ribojimas šiuo atveju yra blogiausias dalykas. Reikia išlikti fiziškai aktyviems, nepaisant skausmo, nes netrukus jis sumažės. Mankšta stiprina raumenis aplink pažeistus sąnarius, o stiprūs raumenys sumažina apkrovą sąnariams ir taip malšina skausmą. Be to, sportas sumažina svorį, todėl sumažina ir sąnarių spaudimą. Judrumo apribojimas ilgainiui gali priversti pažeistus sąnarius atrofuotis, todėl problema dar labiau paaštrės. Priklausomai nuo sąnarių būklės, gali būti rekomenduojama vidutinio intensyvumo treniruotė širdies raumeniui stiprinti (vaikščiojimas, plaukimas, vandens aerobika) arba vidutinio intensyvumo jėgos, ištvermės ir tempimo pratimai.