Kas mėgsta skaityti fantastinės literatūros klasiką, puikiai žino, kad net drąsiausios ir netikėčiausios idėjos gali būti išpildytos. Tai, kas kadaise rodėsi neįmanoma, šiandien yra visų kasdienybė. Mokslininkai prognozuoja, kad netolimoje ateityje mūsų gyvenimas pasipildys dar keletu nuostabių technologijų.

 

Dirbtinė mėsashutterstock_726713113

 

Jau dešimtmetį apie ją kalbama, o kai kuriems teko galimybė ir paragauti. Jei šiandien dirbtinė mėsa dar atrodo egzotiškas dalykas, ateityje ji turėtų didele dalimi ar net visiškai pakeisti gyvulininkystės ūkiuose auginamą mėsą.

 

Fiziologijos prof. Markas Postas iš Nyderlandų jau 2013 m. mokslininkų bendruomenei pristatė savo pirmąjį „kepsnį in vitro“. Pirmoji dirbtinė jautiena sukurta iš kamieninių jaučio ląstelių ir išauginta laboratorijoje. Tam, kad būtų jautienai artimos spalvos, mėsą nudažė burokėlių sultimis. Naujovė sudomino turtingus investuotojus bei planetos ateitimi besirūpinančias garsenybes: serą Ričardą Bransoną, Bilą Geitsą, Leonardą Dikaprijų. Gavęs finansavimą, M. Postas su bendraminčiais įkūrė „Mosa Meat“, kuriame šiuo metu auginta mėsa jau ruošiama aukštos klasės restoranuose, o netrukus bus pradėta masinė prekyba.

 

Dirbtinei mėsai auginti naudojamos gyvūno kamieninės ląstelės. Iš vieno gyvūno galima išgauti nesuskaičiuojamą kiekį kamieninių ląstelių. Iš jų mėsa užauginama vidutiniškai per 44 dienas (karvė mėsai paprastai skerdžiama sulaukus kelerių metų). Taip gaminant mėsą sutaupomas milžiniškas kiekis geriamojo vandens, dirbamų žemės plotų, kurie eikvojami pašarams auginti, ir smarkiai sumažėja į aplinką išskiriamų kenksmingų dujų kiekis.

 

Energiją gaminančios plytos

 

Šiais metas pasaulis išgyvena iki šiol neregėtą energetinę krizę, todėl mokslininkai itin daug dėmesio skiria įvairių alternatyvų paieškoms. Lietuvoje ir visame pasaulyje vis labiau populiarėja vėjo ir saulės jėgainės. Tačiau joms skirti žemės plotai taip pat riboti, todėl ne visi gali gauti ekologiškos ir mažiau kainuojančios energijos. Tačiau, tikėtina, ši problema ateityje išnyks.

 

Mokslininkų manymu, atėjo metas išmaniosioms plytoms, kurios gamina namų ūkiui reikalingą energiją. Vašingtono universitete išrastos plytos, kurios veikia kaip saulės baterijos, gaminančios ir kaupiančios elektros energiją. Iš tokių plytų pastatyto namo savininkui nereikėtų sukti galvos dėl saulės ar vėjo jėgainių parko, nes jo namas pats gamintų reikiamą energiją. O geriausia išradimo dalis ta, kad, pavyzdžiui, per vasarą sukauptą energiją galima naudoti šaltuoju metų laiku.

 

Hologramos

 

Įvairias hologramas daugelis matė ne kartą. Ši technologija pritaikoma vis daugiau skirtingų sričių, pavyzdžiui, aplinkai draugiškų cirkų ar kitų pasirodymų programose, kur sausumos ir vandens gyvūnai keičiami jų hologramomis. Hologramos, arba 3D virtualūs vaizdai, vis dažniau pritaikomi ir medicinoje, siekiant aiškiau studentams pademonstruoti vidaus organų sistemas, chirurgams tiksliai pamatyti, kaip pažeistas konkretus organas, kaip saugiau šalinti svetimkūnį ir pan. Mokslininkai vis labiau tobulina hologramas, dabar jos jau gali skleisti garsus. Tai netolimoje ateityje ketinama panaudoti įvairiose srityse. Visų pirma, garsinės ir vaizdinės hologramos gali pakeisti informacinių stotelių darbuotojus, t. y. gali pasidalinti užprogramuotais atsakymais į konkrečius klausimus. Tai kainuos daug mažiau nei išlaikyti vieną ar kelis darbuotojus.

 

Hologramos pakeis taip ir virtualios realybės technologiją. Tyrimai rodo, kad virtualios realybės akiniai gali sukelti pykinimą ir paskatinti akių žvairumą, nes sukuria iliuziją, kad žiūrime į tolį ir matome 3D vaizdą, kai iš tiesų žvilgsnį fokusuojame į tašką esantį labai arti. Ateityje virtualios realybės žaidimai bus žaidžiami pasitelkiant hologramas, kurios vaidą kurs patalpoje ir nereikės dėvėti specialių akinių.

 

Spausdinti bičių koriai

 

Naujosios Zelandijos mokslininkai rado būdą, kaip palengvinti bitėms darbo naštą ir išgauti daugiau medaus. Prof. Peterio Deardeno vadovaujama komanda ėmė spausdinti bičių korius. 3D spausdintuvu korį galima atspausdinti per vieną dieną, 60 000 bičių spiečiui tokį patį korį nulipdyti užtrunka iki savaitės nepertraukiamo darbo. Anot mokslininkų, spausdinti koriai padės sutaupyti bičių energiją ir sunešti daugiau medaus. Nešdamos medų į jau pagamintą korį, bitės saldėsio sukaups daug daugiau.

 

Mokslininkai ieško optimaliausios korio formos ir matmenų, nes bitės – vabzdžiai, statantys korius ypatingu tikslumu. Jei spausdintas korys neatitiks griežtų reikalavimų, bitės jo nepriims ir imsis darbo pačios. 3D koriai spausdinami išlydžius jau panaudotas vaškines žvakes. Tikimasi, kad masiškai imti spausdinti koriai padės išgauti daugiau medaus, taip pat suteiks vabzdžiams daugiau laiko svarbiausiai užduočiai – apdulkinti augalus.

 

Bioninės akys

 

Dėl medicinos technologijų galūnių netekę žmonės gali toliau gyventi įprastai, nes įmanoma gauti bioninius protezus, kurie nuo įprastų protezų skiriasi elektrodais, registruojančiais smegenų siunčiamus neuroimpulsus. Tai reiškia, kad bioninę ranką žmogus valdo kaip savo tikrą galūnę. Netolimoje ateityje mokslininkai žada žmonėms grąžinti regėjimą pasitelkdami panašią technologiją. Pirmieji bandymai jau pradėti ir yra sėkmingai.

 

2021 m. sausį Izraelio chirurgai aklam 78-erių vyriškiui implantavo dirbtinę akies rageną. Po operacijos vyras galėjo atpažinti artimųjų veidus, o dar po kurio laiko – ir skaityti. Į dirbtinę rageną siunčiami neuronų impulsai sugrąžino senoliui gebėjimą matyti. Netrukus žadama pradėti didelės apimties klinikinius bandymus ir tobulinti bioninės akies technologiją.

 

Skraidantys taksi

 

Daugelyje mokslinės fantastikos filmų automobiliai skraido. Nors dar sunku įsivaizduoti savo gyvenimą tokiuose ateities miestuose, panašu, kad pirmieji žingsniai jau žengti. Didžiojoje Britanijoje įregistruotas pirmas vyriausybės finansuojamas „Urban AirPort“ projektas, kurio esmė – įrengti oro uostą, skirtą specialiai skraidantiems taksi ir krovinius, pavyzdžiui, pašto siuntas, gabenantiems dronams. Tokiuose oro uostuose bus įrengtos ir skraidančių elektromobilių bei dronų įkrovimo stotelės. Visos valstybės stengiasi mažinti klimato kaitą, todėl transporto ir transportavimo priemonės bus įkraunamos stotelėse, kurioms energiją gamina novatoriški vandenilio generatoriai.

 

Iš pradžių bus įrengtas tik vienas toks oro uostas, greičiausiai Londone. Jei idėją pavyks įgyvendinti praktiškai, tokių oro uostų gali atsirasti ir daugiau.

 

Savaime susitvarkantis betonas

 

Duobėtos gatvės – eismo dalyvių galvos skausmas, o jų tvarkymas – milijardus kainuojantis darbas. Kur intensyvus eismas, kelių nusidėvėjimo ir remonto iki šiol nebuvo galima išvengti, tačiau mokslininkai mano radę išeitį. Neseniai išrastas savaime susitvarkantis betonas. Jam pagaminti naudojamas smėlis, gelis ir tam tikros bakterijos. Gauta medžiaga pasižymi savybėmis išlaikyti itin didelius svorius ir „užsigydyti“ atsiradusius pažeidimus. Tikėtina, kad ši technologija bus išvystyta plačiau ir taps dar vienu ekologišku sprendimu, kaip prižiūrėti miestus nesukuriant spūsčių ir neteršiant aplinkos kenksmingomis medžiagomis. Beje, betonas po vandens yra viena daugiausia naudojamų medžiagų pasaulyje, todėl šioje srityje tikrai pribrendo metas pokyčiui.

 

Išmanūs sportininkų pagalbininkai

 

Sportuoti – šiuolaikinės visuomenės ne tik būtinybės, bet ir mados reikalas, todėl nenuostabu, kad daug dėmesio skiriama sporto parangai, avalynei, aksesuarams. Svarbiausi jų yra drabužiai ir išmanusis laikrodis. Netolimoje ateityje laukia įdomūs pokyčiai. Glazgo (Škotija) universiteto mokslininkai sukūrė išmanųjį laikrodį, kuris įsikrautų nuo prakaito. Pakanka vos 20 mikrolitrų prakaito, ir laikrodis įkrautas. Prakaitas į laikrodį pateks per jį dengiantį specialių audinį. Taip taupysime elektros energiją ir turėsime daugiau motyvacijos sportuoti.

 

Dažnėjant jaunų sportininkų ar jauno amžiaus žmonių mirčių, kurios ištinka sportuojant, mokslininkai siekia įgyvendinti išmanių drabužių projektą. Jie kuria aprangą, kuri fiksuotų širdies darbą. Duomenys siunčiami į debesiją, ten algoritmo analizuojami ir fiksuojami širdies ritmo nukrypimai. Žmogus perspėjamas dėl galimų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos bei paskatinamas išsitirti.

 

Robotukai medicinoje

 

Holivudo filmai ne kartą įrodė, kad kurti robotus – pavojinga mintis. Tačiau įvairaus lygio robotai jau dirba daugybėje sričių, pradedant konvejerinį darbą, robotus-policininkus, važinėjančius po parkus ir fiksuojančius pažeidimus, baigiant robotukais augintiniais ir medicinos įrenginiais. Būtent medicinos srityje netrukus atsiras ypatingų mikroskopinio dydžio robotų, kurie, patekę į žmogaus kūną, pavyzdžiui, prarijus ar sušvirkštus į veną, skenuos organizmą iš vidaus ir fiksuos galimus organų bei jų sistemų pažeidimus, anomalijas dar iki pasireiškiant pirmiesiems ligų simptomams. Tokia vidinė sveikatos patikra galės būti atliekama reguliariai ir leistų diagnozuoti ligas anksčiausiose jų stadijose, kai tikimybė pasveikti yra didžiausia.

 

Įdomu

  •  Prognozuojama, kad per artimiausius dešimtmečius bus rastas būdas, kaip išgauti energiją iš smėlio, tam pasitelkiant didžiausias pasaulio dykumas.
  •  Atsiras skraidantys motociklai ar skraidymui skirti kostiumai. Šie veiks vandenilio energija.
  •  Lėktuvai tai pat bus pakeisti į varomus vandenilio energija.
  •  Žmonės bus laidojami drabužius supurškus specialiu grybeliu, kuris itin greitai suardys palaikus ir nepaskleis kenksmingų medžiagų.
 

Autorius Laima Samulė