Ką darytumėte, jei išvystumėte vaiduoklį? Išsigąstumėte? Supanikuotumėte? Viso to daryti nereikia. Tai tik kažkas iš kito egzistencinio lygmens. Žinoma, tai nesuprantama ir keista, bet nebūtinai viskas yra labai blogai. Štai keletas patarimų, ką daryti išvydus vaiduoklį.

 

" vaiduoklis"

Ar esate matę vaiduoklį? Su jais susiduria milijonai žmonių kasdien. Kai kurie iš jų domisi paranormaliais reiškiniais, todėl tokie susidūrimai jų labai nestebina. Kiti apskritai tokiais dalykais netiki, todėl būna labai nustebę, kai staiga namuose ar lauke išvysta nežemiškos būtybės siluetą. Ką reikėtų daryti, akis į akį susidūrus su vaiduokliu? Nors gal greičiau reikėtų sakyti, ką turėtumėte tokiu atveju daryti?

 

8 patarimai, ką daryti, išvydus vaiduoklį:

 
  • Neišsigąsti. Realus susidūrimas su vaiduokliu būtų labai netikėtas. Kol tai nenutiko, sunku įsivaizduoti, kaip būtų realiai reaguojama į nežemišką būtybę. Nesusidūrę su antgamtiškais reiškiniais gali galvoti, kad tai nieko baisaus. Galbūt galvojate, kad esate drąsūs, tačiau realiai susidūrę išsigąstumėte. Kai kurie žmonės išsigąsta ir supanikuoja, išgirdę menkiausią krepštelėjimą ir kitą garsą. Susitikimas su vaiduokliu – neeilinė patirtis, dažnai pasitaikanti tik kartą gyvenime, todėl, jei tai nutiko, reikėtų pasistengti neišsigąsti. Ne visi žmonės turi tokią privilegiją. Net jei širdis iš baimės atrodo tuoj iššoks iš krūtinės, reikėtų pasistengti išlikti ramiems ir vengti staigių judesių. Daugelis vaiduoklių yra visiškai nepavojingi.
 
  • Pabandyti užmegzti ryšį, bendrauti. Kai kuriuos vaiduoklius galima matyti, bet jie žmonių nemato ir į juos nereaguoja. Su kai kuriais vaiduokliais galima komunikuoti. Bendraujantys vaiduokliai – tai mirusių žmonių sielos. Dvasia gali taip pat susidomėjusi stebėti žmogų. Su vaiduokliu kalbėti ramiai, taip, tarsi kalbėtumėte su pirmą kartą sutiktu žmogumi. Garantijos, kad vaiduoklis garsais, vaizdais ar kitaip atsakys, nėra, bet verta pabandyti, jei jau pasitaikė tokia proga.
 
  • Nufotografuoti. Jei netoliese turite fotoaparatą, reikėtų pabandyti įamžinti nuotraukoje anapusinio pasaulio būtybę. Ją užfiksuoti galima net su telefono fotoaparatu. Fotografuojant nenaudoti blykstės. Dėl blykstės gali nesimatyti tikrojo vaizdo arba atsirasti keistų atspindžių. Fotoaparatą reikia stengtis laikytis tvirtai, nejudinti, ypač jei fotografuojama prieblandoje (tai padės išvengti vaizdo susiliejimo). Reikėtų padaryti tiek daug kadrų, kiek įmanoma. Be to, padaryti porą kadrų ir tuomet, kai vaiduoklis pasišalina – palyginimui. Dar geriau vaiduoklį filmuoti su vaizdo kamera.
 
  • Įrašyti garsus. Jei filmuoti ar fotografuoti neįmanoma, tai reikėtų bent pabandyti įrašyti garsus. Daugelyje telefonų yra garso įrašymo funkcija, tad, išgirdus keistus garsus, reikėtų nepasimesti ir pradėti įrašinėti.
 
  • Pakviesti kitus žmones. Jei esate vieni, bet netoliese yra kitų žmonių, pavyzdžiui, gretimuose kambariuose, ramiai, nekeldami balso, nedarydami staigių judesių, pakvieskite juos užeiti ir tapti neįprasto įvykio liudininkais. Kartais pamačius vaiduoklį sunku patikėti savo akimis. Atrodo, kad tai vaizduotės vaisius. Kai kambaryje bus daugiau žmonių ir jie visi patvirtins, kad mato tą patį, ką ir jūs, galėsite įsitikinti, kad tai realybė, o ne haliucinacijos. Kiti žmonės taip pat gali fotografuoti, filmuoti ir įrašinėti paranormalų reiškinį. Kuo daugiau medžiagos, tuo geriau.
 
  • Išlaukti. Paprasčiausiai palaukti ir stebėti, kas nutiks. Dvasia gali būti matoma vos keletą sekundes, o jei labai pasiseks, gali užsibūti minutę arba daugiau. Neišeiti iš patalpos, kol vaiduoklis yra matomas, net atsivesti kitus. Tiesiog stebėti. Įsidėmėti, ką jis daro ir kaip reaguoja į aplinką. Net po to, kai pradings, dar kurį laiką pabūti toje pačioje patalpoje. Gali būti, kad jis dar grįš.
 
  • Dokumentuoti. Paranormalų reiškinį reikėtų aprašyti, ne tik filmuoti, įrašinėti garsus ir fotografuoti. Apie ką rašyti? Kur tai nutiko (aprašyti konkrečią vietą), kada tai nutiko (data ir laikas), kokia buvo aplinka (koks oras lauke, net jeigu esate viduje), įvykio trukmė, kaip vaiduoklis atrodė (vengti pagražinimų, rašyti tiksliai ir konkrečiai), tai buvo vyras ar moteris, koks maždaug galėtų būti jo amžius, aukštis, poza (stovi, sėdi ir pan.), rasė, plaukų spalva, kiti išoriniai bruožai, aprangos tipas ir spalvos, veido išraiškos, ar vaiduoklis pasirodė visu kūnu ar matoma tik dalis jo kūno, galbūt ji kažką su savimi turi (lazdą, lietsargį, pypkę ir pan.), jo judesiai (judrus ar stacionarus), kur jis eina, ar jis atsirado ir iš karto dingo, o gal sklando kambaryje, ar jis bendrauja, ką sako, kokia jo nuotaika ir jausmai.
 
  • Grįžti į tą pačią vietą. labai dažnai paronormalūs reiškiniai tose pačiose vietose yra linkę kartotis, todėl rekomenduojama retkarčiais patikrinti, ar anapusinio pasaulio būtybės vėl ten pat neapsilankė. Būtų geriausiai grįžti į tą pačią vietą tuo pačiu paros metu ir panašiomis aplinkybėmis.