Kiekvieną naktį miegate 8 valandas, bet vis tiek jaučiatės mieguistas? Priežasčių, kodėl taip yra, gali būti daug. Gal auginate vaikus ir daug dirbate, gal ruošiatės egzaminui, o gal esate priversti daug keliauti dėl darbo? Gal neišsimiegate dėl krizės šeimoje arba dėl svarbaus projekto, kurį reikia kuo greičiau pabaigti? Padidėjęs mieguistumas gali įspėti ir apie įvairius, rimtus sveikatos sutrikimus.

 

8 pagrindinės mieguistumo priežastys:

 

mieguistumas

  • Netinkamas gyvenimo būdas. Pirmiausiai reikėtų atsakyti į klausimą: ar praktikuojate sveiką gyvenimo būdą? Labai svarbu kiekvieną naktį miegoti 7 – 9 valandas, sveikai maitintis (valgyti vaisių, daržovių, liesų baltymų) ir būti fiziškai aktyviems.
 
  • Mažakraujystė. Susergama, kai sutrinka deguonies pernešimas krauju į organizmo audinius. Dažniausiai pasitaiko geležies stokos mažakraujystė. Pacientai jaučia nuolatinį nuovargį, galvos svaigimą staigiai atsistojus, gali varginti smegenų rūkas, greitas širdies plakimas. Mažakraujystę galima nustatyti pagal kraujo tyrimo rezultatus.
 
  • Diabetas. Gydytojai tiksliai negali pasakyti, kodėl sergantieji diabetu jaučiasi tokie pavargę. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad kūnas išeikvoja labai daug energijos, kad prisitaikytų prie dažnų cukraus šuolių kraujyje. Tačiau jie tikrai žino, kad nuovargis yra vienas iš diabeto simptomų. Žinoma, yra ir kitų simptomų. Žmogus gali jausti nuolatinį troškulį ir dažnai lankytis tualete.
 
  • Skydliaukės sutrikimai. Nedidelė, drugelio formos liauka kaklo srityje yra atsakinga už energijos lygį. Sutrikus skydliaukei, žmogus gali tapti apatiškas, skųstis nuolatine energijos stoka. Tuomet sutrinka organizmo ląstelių funkcijos, žmogus jaučiasi nuolatos apsnūdęs, tingus. Jo refleksai sulėtėja. Reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Jis paims kraujo mėginį ir, ištyręs skydliaukės hormonus, galės pasakyti, ar nuovargio priežastis tikrai yra skydliaukės simptomai.
 
  • Širdies ligos. Labai didelis nuovargis kartais gali būti vienas iš stazinio širdies nepakankamumo simptomų, kuris nutinka, kai širdis nebepumpuoja kraujo taip gerai, kaip galėtų. Jeigu tai ir yra priežastis, tai būklė greičiausiai pablogėja po kiek intensyvesnio fizinio krūvio. Taip pat gali tinti rankos ir kojos, varginti dusulys.
 
  • Miego apnėja. Esant šiam sutrikimui, miegant organizmas negauna pakankamai deguonies, todėl rytą atsibundama nepailsėjus. Kai vargina miego apnėja, miegantysis nepatenka į greitų akių judesių (REM) fazę, kai miegas yra pats geriausias. Šiuo atveju gali padėti miego apnėjos aparatas, reguliuojantis slėgį kvėpavimo ir obstrukcijos metu.
 
  • Menopauzė. Moterims, patiriančioms menopauzę, gali būti sunku gerai išsimiegoti. Šiuo metu labai stipriai keičiasi hormonai organizme ir tiek hormonų pokyčiai sukelia naktinį prakaitavimą bei karščio bangas. Tai gali neleisti užmigti naktį ir priversti jaustis mieguistoms ne tik ankstyvą rytą, bet ir visą dieną.
 
  • Depresija. Sergant depresija pasikeičia biocheminiai procesai smegenyse. Sutrinka hormonų, pavyzdžiui, serotonino, kuris reguliuoja biologinį organizmo laikrodį, išsiskyrimas. Depresija gali sumažinti energijos lygį ir sukelti nuovargį dienos metu. Be to, gali būti sunku užmigti naktį arba galite prabusti anksčiau nei norėtumėte. Jeigu manote, kad sergate depresija, pasikalbėkite su savo gydytoju. Gali padėti psichoterapija ir vaistai.