Šaltuoju metų laiku organizmui tenka atlaikyti atšiaurias aplinkos sąlygas, kovoti su įvairiais virusais, o dar ir mityba maistinių medžiagų atžvilgiu dažnai būna skurdesnė, mat valgome mažiau šviežių vaisių ir daržovių.  Nieko keisto, kad didėja rizika, jog pritrūksime vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kokie požymiai rodo, kad reikėtų paįvairinti valgiaraštį ar netgi pavartoti maisto papildų?

 

Trapūs plaukai ir nagaiVarious,Capsules,And,Pills,With,Dietary,Supplements,Or,Medicines,In

 

Plaukai ir nagai gali lūžinėti dėl įvairių priežasčių. Viena jų – biotino (vitamino B7) trūkumas. Jis padeda organizmui maistines medžiagas paversti energija. Kai stinga biotino, ne tik pasidaro trapūs plaukai bei nagai, bet ir kamuoja lėtinis nuovargis, raumenų skausmas, mėšlungis, dilgčiojimas plaštakose ir pėdose. Dažniausiai šio mikroelemento trūksta nėščiosioms, rūkantiems ir nesaikingai alkoholį vartojantiems asmenims, taip pat tiems, kuriuos vargina tokie virškinimo sutrikimai kaip Krono liga. Riziką taip pat didina ilgas antibiotikų vartojimas ir vaistai nuo priepuolių. Įtakos turi net žalių kiaušinių valgymas, mat juose yra avidino – baltymo, kuris gali trukdyti įsisavinti biotiną. Šio mikroelemento gausu kiaušinių tryniuose, mėsos subproduktuose, žuvyje, mėsoje, pieno produktuose, riešutuose, sėklose, špinatuose, brokoliniuose ir žiediniuose kopūstuose, valgomuosiuose batatuose, maistinių mielių dribsniuose, visadaliuose grūduose, bananuose. Kai pradeda lūžinėti plaukai ir nagai, suaugusiems asmenims reikia kasdien su maistu ar papildais gauti apie 30 μg biotino.

 

 

Burnos opelės ir sutrūkinėję lūpų kampučiai

 

Žaizdelės burnoje ir aplink ją gali signalizuoti apie tam tikrų vitaminų ir mineralų stygių organizme. Pavyzdžiui, burnos opelių dažnai atsiranda dėl B grupės vitaminų ir geležies trūkumo. Vienas tyrimas parodė, kad pacientams, turintiems burnos opelių, dvigubai dažniau nustatomas per mažas geležies kiekis kraujyje. Kitas tyrimas atskleidė, kad 28 proc. pacientų, turinčių burnos opelių, kamavo tiamino (vitamino B1), riboflavino (vitamino B2) ir piridoksino (vitamino B6) trūkumas. Dažniausia lūpų kampučių uždegimo priežastis – seilių perteklius arba dehidratacija. Jį taip pat gali sukelti geležies ir B grupės vitaminų, ypač riboflavino, trūkumas. Geležies gausu paukštienoje, žuvyje, mėsoje, ankštinėse ir tamsiai žalios spalvos daržovėse, riešutuose, sėklose, visadaliuose grūduose. Pajutę išvardytus simptomus, pabandykite į mitybą įtraukti šiuos maisto produktus.

   

Kraujuojančios dantenos

 

Būna, dantenos ima kraujuoti per šiurkščiai valant dantis šepetėliu. Kita priežastis gali būti vitamino C trūkumas. Vitaminas C greitina žaizdų gijimą ir stiprina imunitetą, net veikia kaip antioksidantas, padedantis išvengti ląstelių pažeidimų. Žmogaus organizmas šio vitamino negamina, todėl jo būtina gauti su maistu. Pagrindinis šaltinis – švieži vaisiai ir daržovės. Deja, žmonės jų vartoja per mažai. Vitamino C trūkumas gali sukelti dantenų kraujavimą, kartais net netenkama dantų. Kai jo stygius labai didelis, žmogus suserga skorbutu, kuris slopina imuninę sistemą, silpnina kaulus ir raumenis, sukelia nuovargį ir letargiją. Apie vitamino C trūkumą taip pat signalizuoja greitai atsirandančios kraujosruvos, lėtas žaizdų gijimas, sausa, pleiskanojanti oda, kraujavimas iš nosies. Kad šio vitamino nepristigtų, patariama kasdien suvalgyti bent 2 porcijas vaisių ir 3–4 porcijas daržovių.

 

 

Prastas matymas naktį ir baltos dėmės akyse

 

Nevisavertė mityba gali lemti regėjimo sutrikimus. Pavyzdžiui, vitamino A trūkumas yra siejamas su prastu matymu naktį. Taip yra dėl to, kad jis yra reikalingas rodopsino (pigmento, padedančio matyti tamsoje) gamybai. Negydomas vištakumas gali sukelti kseroftalmiją – didelį junginės ir ragenos sausumą dėl vitamino A stokos. Ilgainiui galima net apakti. Kitas kseroftalmijos simptomas yra Bitoto dėmės, atsirandančios ant junginės arba akių baltymo, kurios yra šiek tiek pakilusios, baltos, drumzlinos spalvos. Tokių dėmių gydymas nebus veiksmingas neatkūrus reikiamo vitamino A lygio organizme. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse vitamino A stoka diagnozuojama labai retai. Kai jo trūksta, patariama valgyti daugiau gyvūninės kilmės subproduktų, pieno produktų, kiaušinių, žuvies, tamsiai žalios, geltonos ir oranžinės spalvos daržovių. Svarbu atminti, kad vitamino A maisto papildų negalima vartoti tiems, kuriems šio elemento netrūksta, nes tai riebaluose tirpus vitaminas, jo perteklius kaupiasi organizme ir ilgainiui tampa toksiškas. Apsinuodijimo vitaminu A simptomai: pykinimas, galvos skausmai, sąnarių ir kaulų skausmas, sunkiais atvejais – net koma ir mirtis.

 

 

Žvynuoti odos lopai ir galvos pleiskanos

 

Seborėjinis dermatitas ir pleiskanos priskiriami prie odos negalavimų, kurių atsiranda dėl sutrikusios riebalinių liaukų veiklos. Pleiskanų paprastai atsiranda galvos odoje, o seborėjinis dermatitas pažeidžia veidą, viršutinę krūtinės dalį, pažastis. Pleiskanas ir seborėjinį dermatitą gali sukelti daug veiksnių, taip pat prasta mityba, kai stinga, pavyzdžiui, cinko, niacino (vitamino B3), riboflavino (vitamino B2) ir piridoksino (vitamino B6). Niacino, riboflavino ir piridoksino gausu visadaliuose grūduose, paukštienoje, mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, žalios spalvos ir krakmolingose daržovėse, riešutuose ir sėklose. Cinko daug jūrų gėrybėse, mėsoje, ankštinėse daržovėse, pieno produktuose, riešutuose ir kruopose.

   

Slenkantys plaukai

 

Tai labai dažnas simptomas. Jį iki 50 m. pastebi maždaug 50 proc. suaugusiųjų. Mityba, papildyta tam tikrais vitaminais ir mineralais, gali padėti išvengti arba pristabdyti plaukų slinkimą. Į dienos valgiaraštį rekomenduojama įtraukti maisto produktus, kuriuose gausu geležies ir cinko (mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės ir tamsiai žalios spalvos daržovės, riešutai, sėklos, visadaliai grūdai), niacino (mėsa, žuvis, pieno produktai, visadaliai grūdai, ankštinės daržovės, riešutai, sėklos, lapinės daržovės), linolo rūgšties (lapinės daržovės, riešutai, aliejai), alfa linolo rūgšties (graikiniai riešutai, sėmenys, ispaninių šalavijų sėklos, sojų pupelės). Vaistinėse galima įsigyti įvairių maisto papildų, kurių etiketėse skelbiama, kad jie stabdo plaukų slinkimą. Dažniausiai jų sudėtyje yra išvardytų vitaminų ir mineralų. Jeigu organizmui trūksta šių maistinių medžiagų, plaukai išties gali pradėti augti ir nustoti slinkti, nors mokslinių įrodymų, kad jie stabdytų plaukų slinkimą beveik nėra. Kartais maisto papildų plaukams vartojimas gali net pabloginti situaciją. Pavyzdžiui, į tokius papildus dažnai dedama vitamino A ir seleno, kurie abu taip pat siejami su plaukų slinkimu. Vitaminų stoką geriausia mažinti sureguliavus kasdienę mitybą.

 

  

Neramių kojų sindromas

 

Tai lėtinis nervinis sutrikimas, sukeliantis nemalonių pojūčių kojose, taip pat nevalingą norą jas judinti. Amerikiečių statistika rodo, kad neramių kojų sindromas vargina 10 proc. JAV gyventojų, moteris dvigubai dažniau nei vyrus. Daugeliui noras judinti kojas sustiprėja atsipalaidavus ar atsigulus miegoti. Nors šio neurologinio sutrikimo priežastys nėra iki galo aiškios, pastebima, kad yra ryšys tarp neramių kojų sindromo ir  per mažo geležies kiekio kraujyje. Nemalonius simptomus galima pabandyti sušvelninti įtraukus į valgiaraštį geležies gausius maisto produktus: mėsą, paukštieną, žuvį, ankštines ir tamsiai žalios spalvos daržoves, riešutus, sėklas, visadalius grūdus. Taip pat rekomenduojama valgyti produktų, turinčių daug vitamino C, kuris gerina geležies įsisavinimą. Geležies maisto papildus galima vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes šio mineralo perteklius organizme yra pavojingesnis negu stoka. Jis gali būti net mirtinas. Jei vargina neramių kojų sindromas, taip pat reikėtų išsitirti, ar organizme netrūksta magnio. Jo yra juodajame šokolade, avokaduose, riešutuose, ankštinėse daržovėse, tofu, sėklose, visadaliuose grūduose, riebioje žuvyje, bananuose, lapinėse daržovėse.

 

Įdomu

 
  • Vandenyje tirpūs vitaminai (B grupės ir C vitaminai) organizme nesikaupia, todėl norint išvengti jų stygiaus būtina reguliariai gauti su maistu.
  • Tiems, kurie nėra tikri, kokių vitaminų ir mineralų trūksta, rekomenduojama vartoti multivitaminų ir multimineralų kompleksus – juose yra rekomenduojama šių medžiagų dienos norma.
  • Lėtai ir ilgai verdant daržoves vitaminų ir mineralų beveik nebelieka.
  • Šaldytuose maisto produktuose išlieka beveik visi vitaminai ir biologiškai aktyvios medžiagos.
  • 1912 m. pirmą kartą vitamino terminą pavartojo lenkų biochemikas K. Funkas.
  • Jeigu grybus kelias valandas palaikytumėte saulėje, juose vitamino D lygis padidėtų net kelis kartus.