Skandinavai dažniausiai išrenkami kaip vieni iš sveikiausių ir laimingiausių žmonių pasaulyje. Likęs pasaulis gali daug ko iš jų pasimokyti. Skandinavija – tai pusiasalis, kurį skalauja Baltijos, Šiaurės, Norvegijos ir Barenco jūros. Apima Norvegiją, Švediją ir vakarinę Suomijos dalį. Skandinavijai taip pat priskiriama Danija ir Islandija. Štai keletas dalykų, ką kiekvienas galėtų pasimokyti iš šių šiaurietiškų kraštų gyventojų.

 

8 dalykai, kurių galėtume pasimokyti iš šiauriečių:

 

sveikata

  • Lankosi pirtyse. Tradicinės pirtys (saunos) atsirado dabartinės Suomijos teritorijoje. Pirtys jau daugybę metų yra neatsiejamos nuo suomių kultūroje. Šalyje, kurioje yra daugiau nei 5 milijonai gyventojų, yra apytiksliai 2 milijonai saunų. Pirtys čia įrengiamos visur: tiek parlamente, tiek tinkliniuose restoranuose. Sakoma, kad pirtyse apsivalo ne tik kūnas, bet ir siela. Karštis pirtyse skatina toksinų pasišalinimą, stiprina imuninę sistemą ir net padeda numesti svorio.
 
  • Dažnai važinėja dviračiu. Kopenhaga – miestas, kuriame dviračių daugiau nei žmonių. Danijos sostinėje važiuoti dviračiu mėgsta tiek jaunas, tiek senas. Beveik pusė visų gyventojų į darbus ir mokslus važiuoja dviračiais. Dviračiai – tai ne tik puikus būdas nukeliauti iš taško A į tašką B. Važiavimas dviračiu – tai puiki kardio treniruotė, stiprinanti visą kūną. 20 minučių važiavimas dviračiu sumažina nerimą ir pagerina savijautą.
 
  • Laikosi šiaurietiškos dietos. Tradicinę Skandinavijos šalių mitybą sudaro visadalių grūdų, sezoniniai, vietiniai maisto produktai. Sumuštiniai čia tepami ant ruginės duonos, kuriai kepti nenaudojami jokie riebalai ir cukrus. Vietiniai dažnai valgo čia pat sužvejotas arktines palijas ir lašišas. Islandijoje pagaminama daug organinės ėrienos (puikus baltymų šaltinis). Pagal senovines tradicijas gaminamas islandiškas jogurtas „Skyr“ savo nauda nenusileidžia graikiškam jogurtui.
 
  • Skiria laiko bendravimui. Švedijos kultūra neatsiejama nuo „fika“ arba kavos gėrimo pertraukėlių. Tokios pertraukėlės – tai puiki proga ne tik atsipūsti nuo darbų, bet ir pabendrauti su kitais žmonėmis. Visiems tai reikėtų praktikuoti!
 
  • Laikosi minimalistinės gyvensenos principų. Skandinavai namus laiko savo šventove ir joje laiko tik tuos daiktus, be kurių neišgyventų. Nežinote, ką mesti, o ką pasilikti? Paėmę kiekvieną daiktą į ranką, paklauskite savęs: ar jis jums teikia džiaugsmą? Jei atsakymas taip, tai reikėtų pasilaikyti. Jei atsakymas ne, jį reikėtų išmesti arba atiduoti tam, kam jo prireiktų labiau.
 
  • Naudoja atsinaujinančią energiją. Skandinavijoje pagaminama ir naudojama daug vėjo energijos. Iki 2050 metų Danija planuoja naudoti 100 % atsinaujinančios energijos. Šalyse, kuriose naudojama atsinaujinančios energijos ištekliai, sumažėja aplinkos tarša ir smogas, insulto, širdies ligų ir plaučių vėžio rizika.
 
  • Mirksta karštosiose versmėse. Islandija turtinga natūralių, karštųjų versmių ir terminių baseinų. Turistai iš viso pasaulio lankosi Žydrojoje lagūnoje, kur geoterminiai vandenys suteka į platų ir nuostabų žmogaus darbo baseiną. Toks vanduo malšina skausmą, gydo odos ligas, padeda atsikratyti streso ir gerina kraujotaką. Be to, silicis, dumbliai ir natūralūs mineralai gražina odą.
 
  • Mėgaujasi mažais gyvenimo malonumais. Žiemą Skandinavijoje, kaip ir Lietuvoje, dienos yra labai trumpos. Danai net turi žodį „Hygge“, kuris neturi tikslaus vertimo, bet reiškia jaukią, atpalaiduojančią, komfortišką atmosferą. „Hygge“ yra labai svarbi dalis, padedanti nenugrimzti į žiemos depresiją. Tiesiog pasistenkite mėgautis paprastais gyvenimo malonumais: maisto gaminimu kartu, vakariene žvakių šviesoje, pasivaikščiojimu parke ir pan.
 
  • Dažnai leidžia laiką lauke. Skandinavijos šalyse yra labai saugu gyventi. Todėl nieko nuostabaus, kad tėvai be baimės palieka vaikų vežimėlius lauke, kai patys pietauja restorane ar užsiima kitais reikalais. Juk grynas oras – tai sveikata. Laisvalaikiu, nesvarbu, koks metų laikas, skandinavai lankosi miškuose ir gamtoje.
 
  • Valgo etninį ir vietinį maistą. Skandinavijoje maisto kokybei keliami itin aukšti reikalavimai. Čia, kaip niekur kitur, yra daugybė maitinimo įstaigų, įvertintų „Michellin“ žvaigždutėmis. Čia gaminami patiekalai daugiausiai iš vietinės produkcijos, laikantis aukščiausių reikalavimų.