Svajoti gyventi iki 100 metų būdinga žmogaus prigimčiai. Mitinių pasakojimų apie nemirtinguosius aptinkama nuo senovės Graikijos mitų, alchemikų užrašų iki šiuolaikinių mokslinės fantastikos filmų ir knygų. Senėjimo mokslams žengiant į priekį, mokslininkai jau dabar yra padarę unikalių atradimų, gebančių pratęsti žmogaus gyvenimą, sumažinant kūdikių mirtingumą, sukurdami veiksmingas vakcinas, apsaugančias nuo mirtį sukeliančių ligų. Pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų, šiuolaikinis mokslas padėjo pailginti žmonių gyvenimą beveik trimis dešimtmečiais per pastarąjį šimtmetį. Niekas nežino, kur mus toliau nuves genetinė inžinerija ir regeneracinė medicina, bet, regis, tyrėjai, jau yra atradę jaunystės fontano paslaptį…

 

ilgas gyvenimas

7 būdai, kaip pratęsti gyvenimą:

 
  • Pašalinti susidėvėjusias ląsteles. 2011 metais moksliniame leidinyje „Nature” publikuotas tyrimas su pelėmis parodė, kad pašalinus iš organizmo susidėvėjusias (senstančias) ląsteles keletą kartų per jų gyvenimą, pelės nebeturi problemų dėl kataraktos, odos senėjimo ir raumenų nykimo. Net pradėjus taikyti šį gydymo būdą vidutiniame amžiuje, raumenų ir riebalų ląstelių nykimas beveik sustojo, kai mokslininkai pašalino senstančias organizmo ląsteles.
 
  • Sumažinti kalorijų suvartojimą. Pastebėta, kad pelės ir kirmėlės gyvena ilgiau, jei suvartoja mažiau kalorijų. Tačiau, ar pabadavimo poveikis toks pat ir žmonės, dar diskutuojama. 2009 metais moksliniame leidinyje „Nature” publikuotas tyrimas parodė, kad iš prigimties apkūnokos pelės gyveno ilgiau, kai būdavo šeriamos sumažinto kaloringumo maistu negu liesos pelės, kurios mito įprastu ėdalu. Tyrimai su nematodais C. elegans, vaisinėmis muselėmis ir laboratorinėmis pelėmis parodė, kad, kai jie suvartojo 30 % mažiau kalorijų, beveik badavo, bet gyveno dvigubai ilgiau. Tačiau, ar toks pat poveikis būtų ir žmonėms nėra žinoma. Tačiau kitas 2008 metais publikuotas tyrimas parodė, kad pradėjus mažiau valgyti, galima ilgiau maždaug 5 metais ilgiau.
 
  • Turėti sveikus tėvus. Mes esame ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, ką valgė mūsų tėvai. 2010 metais moksliniame susitikime „American Association of Cancer Research” buvo pristatytas tyrimas su žiurkėmis, parodęs, kad tai, kokių toksinų tėvai gavo iš maisto ir aplinkos, gali turėti poveikį ne tik jiems patiems, bet ir jų palikuonims. Ypač omega 3 riebalų rūgščių trūkumas nėštumo metu žiurkių dukterims ir anūkėms gali sukelti krūties vėžį ateityje.
 
  • Būti darbštiems. Tyrimai rodo, kad darbštūs ir taupūs žmonės gyvena ilgiausiai. Tyrime mokslininkai apžvelgė daugiau nei 1500 vaikų nuo 1920 gyvenimą iki mirties. Tokie vaikai buvo mažiau linkę į rizikingą veiklą, dažniau sukurdavo stabilius santykius, kas padėdavo jiems išlikti sveikiems, laimingiems ir ilgai gyventi.
 
  • Būti ekvadoriečiu, turinčiu Larono sindromą. Genetika atlieka svarbų vaidmenį tam, kiek žmogus gyvens. Ekvadoro gyventojų, turinčių Larono sindromą, dėl kurio žmonės neužauga aukšti, tyrimas parodė, kad žemi Pietų Amerikos gyventojai yra praktiškai atsparūs vėžiui ir diabetui.
 
  • Nebūti viengungiu. Ypač vyrams santuoka gali reikšti, kad jie gyvens ilgiau. Vyrai, kurie buvo susituokę, dažniau išgyvendavo iki 70 metų ir ilgiau, rodo tyrimai, tačiau tik trečdalis išsiskyrysių vyrų sulaukdavo tokio amžiaus. Niekada nevedę vyrai pergyvendavo tuos, kurie buvo išsiskyrę. Moterų gyvenimo trukmė nuo santuokos taip stipriai nepriklauso, nors teigiamas santuokos poveikis vis tiek yra.
 
  • Turėti organizme specifinių baltymų. Tyrimai su kirmėlėmis C. elegans parodė, kad specifinis baltymas, arestinas, gali pailginti gyvenimo trukmę.