6 žingsniai, kaip sumažinti vaikų konkurenciją šeimoje

„Dažnai tėveliai į mane kreipiasi ieškodami pagalbos ir atsakymų, kaip padėti broliams ir seserims susitarti namuose. Nors vieną minutę vaikai sutaria, kitą akimirką gali kilti ašarų, pravardžiavimo, net muštynių. Kasdienės isterijos ir verksmai gali tapti sunkiai pakeliami“, – pastebi ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“, veikiančios Vilniuje ir Kaune, mokytoja Justė Petkuvienė, ir dalijasi savo bei specialistų įžvalgomis, padėsiančiomis spęsti vaikų konkurencijos iššūkius.

Dėl ko varžosi vaikai?

J. Petkuvienės teigimu, galima rasti daug aktualios literatūros, kurioje analizuojamos galimos brolių ir seserų konkurencijos priežastys bei jos mažinimo būdai. JAV vaikų psichologė, mokslininkė Jennifer Scroff Pendley sako, kad brolių ir sesių konkurencija prasideda dar negimus antrajam vaikui. Vyresnėlis jaučia dėmesio stoką. Pozityviosios tėvystės ekspertė Amy McCready pritaria J. S. Pendley ir tėvų prašo įsijausti į vaiko situaciją: „Vyriausias vaikas kažkada buvo vienintelis jūsų dėmesio centras. Į jo prašymus buvo atsakyta tuoj pat, jam nereikėjo su niekuo dalytis tėvų laiko ar žaislų. Tuomet gimė sesuo ar brolis – visiškai jam svetimas žmogus. Dabar mama vėliau įdeda pusryčius, nes maitina kūdikį, arba vyresnėlis turi palaukti, kol tėtis baigs keisti vystyklus, kad galėtų žaisti lego.“

Augdami vaikai varžosi dėl tų pačių žaislų. Jaunėlis tampa savarankiškesnis, pavargsta, kai jam vadovauja vyresnis brolis ar sesuo. Maži vaikai negali išreikšti šio nusivylimo žodžiais, jie tai daro netinkamai elgdamiesi – atsisakydami dalytis, pradėdami muštis, stumdytis, šaukti ir pan. „Nors negalite visiškai sustabdyti brolių ir seserų konkurencijos, galite sumažinti konfliktų dažnumą“, – teigia mokytoja J. Petkuvienė.

Analizuodama specialistų įžvalgas išskiria 6 žingsnius, kurių tėveliai gali imtis jau šiandien, kad sumažintų vaikų konkurenciją.

1. Pamirškite etiketes

JAV vaikų psichologė Sylvia Rimm pataria pamiršti etiketes. Gyvename visuomenėje, kur klesti žmonių skirstymas į kategorijas – norime žinoti, kas protingas, populiarus, sėkmės lydimas, sportiškas, muzikalus, talentingas ir t. t. Etiketės padeda skirstyti į kategorijas. Tačiau, kalbant apie vaikus, jos (ne)tyčia smarkiai didina konkurenciją tarp brolių ir seserų. Kalbėdami apie sportišką, protingą ar blogą vaiką, lyginame atžalas. Pavyzdžiui, jeigu vieną vaiką vadiname sportišku, kitas automatiškai galvoja: „Nesu sportiškas, tad kam man išvis sportuoti.“

„Klijuodami vaikams etiketes priskiriame jiems vieną ar kitą vaidmenį ir lyginame tarpusavyje“, – pastebi J. Petkuvienė.

Atsisakydami etikečių nesportuojančiam vaikui suteikiame galimybę sužibėti, net jei jis nėra sporto superžvaigždė. O blogam vaikui – šansą pasielgti tinkamai. Svarbiausia – pastebėti vaikų teigiamas savybes, tokias kaip komandinis darbas, atkaklumas ir gerumas, bei mokėti jomis džiaugtis.

2. Skirkite kokybiško dėmesio

Mokytoja J. Petkuvienė visada tėvams rekomenduoja pirmiausia skirti kokybiško individualaus dėmesio kiekvienam vaikui atskirai. Tai tikrai veikia! Kokybiškas laikas – tai laikas be jokių pašalinių trikdžių. „Padėkite telefoną, vėliau atsakykite į el. laišką, išjunkite žiūrimą laidą. Jūsų vaikas yra visatos centras šias 10 minučių, todėl svarbu, kad visapusiškai praleistumėte laiką su juo. O baigę pasakykite: „Man tikrai patiko mūsų ypatingas laikas! Nekantrauju rytoj tai padaryti dar kartą!“ Vaikui naudinga žinoti, kad esate atsidavęs. Be to, jo mintyse gausite pliusą už gerai praleistą laiką“, – pataria J. Petkuvienė.

Pozityviosios tėvystės ekspertė A. McCready taip pat pritaria tokiai rekomendacijai ir sako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai kovoja, – nori atkreipti dėmesį į save. Jų akimis, net neigiamas dėmesys yra geriau nei nieko. Norėdami patenkinti atžalų dėmesio poreikį, kiekvieną dieną kiekvienam vaikui skirkite bent 15 min. vien į jį orientuoto sąmoningo dėmesio.

Trumpų veiklų idėjos

• Arbatos vakarėlis – pasigaminkite skanios arbatos, susėskite kartu prie stalo ir kalbėkitės. Galite atlikti pokalbio žaidimą „Mandarinas“. Kiekviena skiltelė reiškia po vieną sakinį, prieš valgant skiltelę reikia ką nors pasakyti. Šnekėkite apie mėgstamus dalykus ar šiandien nutikusius įvykius. Nevenkite papasakoti apie savo dieną darbe.

• Lego pastatas – kartu statykite lego pastatus, pvz., neseniai lankytą muziejų ar kitą įžymią vietą, kur vaikas buvo su šeima, statydami irgi kalbėkitės.

• Piešimas kreida – galite nupiešti vienas kitą, vaikas mamą, o mama vaiką. Smagi veikla, kai kiekvienas nupiešia tam tikrą detalę paeiliui ir drauge sukuria visą piešinį.

• Mėgstamos muzikos klausymas – leiskite vaikui išgirsti mėgstamiausią savo dainą, išklausykite labiausiai jam patinkančią. Dainuokite kartu!

Skirdami kiekvienam vaikui šį ypatingą laiką, sustiprinsite emocinį ryšį ir aktyviai patenkinsite dėmesio troškimą. Tuomet nereikės kovoti su seserimi ar broliu dėl jūsų dėmesio.

3. Ruoškitės taikai

Mokslininkė J. S. Pendley teigia: „Kai įvyksta brolių ir seserų muštynės, daugelis tėvų išskiria vaikus, kad išsklaidytų situaciją. Nors vaikų siuntimas į atskirus kampelius gali suteikti jiems galimybę nusiraminti, tačiau laikas, praleistas kampe, neišmokys spręsti konflikto.“

Norint išmokyti vaikus spręsti konfliktus, pozityviosios tėvystės ekspertė A. McCready visiems nurimus rekomenduoja žaisti vaidmenų žaidimus. Štai keli scenarijai, kuriuos galite atlikti padėdami ugdyti konfliktų sprendimo įgūdžius:

• Paprašykite, kad vaikai pakaitomis mokytųsi pasakyti: „Norėčiau su tavimi pažaisti“, „Ar galėčiau pažaisti su šiuo žaislu?“

• Mokykite vaikus kalbėti apie savo jausmus: „Man būna pikta, kad tu nesidalini su manimi žaislais“, „Jaučiuosi liūdnas, kad iš manęs atėmei lego detalę“, „Aš pykstu, kai Jonas neleidžia man žaisti su mašinėle“ arba „Jaučiuosi įskaudintas, kai mane muša Ieva…“ Ramiose situacijose kalbėdami apie jausmus vaikai mokosi pyktį ir liūdesį išreikšti žodžiais. Mažieji ne visada pasiruošę aptarti savo jausmus išsyk po muštynių, todėl duokite jiems laiko, kol bus pasirengę kalbėti – nueiti, suskaičiuoti iki 10, giliai įkvėpti. Pavyks ne iškart, bet po kurio laiko rezultatas bus matomas, o fizinius veiksmus pakeis žodžiai.

„Nors mokykloje brolių ir seserų klasėse neturime, tačiau ginčų dėl žaislų irgi kyla. Visada skatiname vaikus susitarti patiems. Geriausiai veikiantis metodas – susitarti, kiek laiko kuris žais ir paprašyti mokytojo duoti ženklą, kai laikas baigiasi“, – dalijasi mokytoja J. Petkuvienė.

Suteikę vaikams įrankius ir strategijas, kaip išspręsti konfliktą patiems, pastebėsite, kad namuose brolių ir seserų ginčų pastebimai sumažėjo.

4. Venkite kivirčų

Mokslininkė J. S. Pendley pataria: „Tai gali nustebinti, bet ar žinote, ką geriausia padaryti, kai pradeda bręsti nesutarimai ir jau mokėtės su vaikais išspręsti konfliktus? Ignoruokite tai.“

Nekreipdami dėmesio į grumtynes, neigiamo elgesio neapdovanojate dėmesiu ir, svarbiausia, suteikiate galimybę tai išspręsti patiems.

Jei kova perauga į fizinį smurtą arba tikrai jaučiate, kad reikia įsikišti, galite atlikti kitus du veiksmus.

5. Numalšinkite konfliktą

Mokslininkės S. Rimm teigimu, jei vaikai negeba susitarti arba konfliktas paaštrėja, teks įsikišti tėvams. „Nestokite į kažkurią pusę. Galite manyti, kad girdėjote ar matėte, nuo ko prasidėjo ginčas, bet išlikite nešališki. Kai visi nusiramina, išklausykite kiekvieno vaiko versiją apie tai, kas nutiko, ir paskatinkite juos vartoti teiginį „aš jaučiu“, kai pasakoja savo istoriją“, – pastebi S. Rimm.

„Nekaltindami ir nestodami į kurią nors pusę, paprašykite vaikų kartu sugalvoti keletą sprendimų. Jei niekas negali sugalvoti tinkamo sprendimo, pasiūlykite keletą ir padėkite susitarti“, – pataria J. Petkuvienė.

6. Susodinkite į vieną valtį

Pozityviosios tėvystės ekspertė A. McCready sako, kad, jei išklausius abi puses ir pabandžius rasti sprendimą, vaikai vis tiek negali susitarti, laikas juos susodinti į vieną valtį. T. y. visi ginčo dalyviai patiria tas pačias pasekmes.

Teiginys „toje pačioje valtyje“ skamba taip: „Galite žaisti žaidimą pakaitomis arba jį atidėsiu kitai dienai.“

„Tikėtina, kad iš pradžių vaikai ims derėtis, bet greitai supras, jog naudingiausia kartu susitarti dėl sprendimo“, – sako A. McCready.

Sprendžiant brolių ir seserų konfliktus tėveliams svarbiausia būti kantriems su vaikais. „Konfliktų sprendimas yra sudėtingas įgūdis, jam reikia pastangų netgi suaugus“, – pastebi J. Petkuvienė.