Visi susiduriame su situacijomis, kai patys nesame tikri, kaip turėtume elgtis. Galima pasiklausti patarimo kitų, tačiau ne visuomet kažkas pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką yra šalia. Todėl verta apsiginkluoti praktiškomis žiniomis, praversiančiomis kasdieniame gyvenime.

 

patarimai

Kaip nepersivalgyti per šventes?

 

Didžiosios metų šventės yra tikra pagunda gomuriui ir išbandymas skrandžiui. Kai ant stalo padėta tiek įvairiausių skanėstų, valia sudreba net patiems tvirčiausiems. Kaip susilaikyti ir per šias šv. Kalėdas nepersivalgyti? Pirmiausiai svarbu nesėsti prie šventinio stalo peralkus. Dauguma visą dieną ruošia vaišes ir neranda laiko pavalgyti, o kartais sąmoningai „taupo“ kalorijas vakarui. Idėja labai prasta, nes būdami labai išalkę nejaučiame saiko, prisivalgome gerokai daugiau negu derėtų ir įprastai renkamės nesveikesnį maistą. Ne mažiau svarbu valgant neskubėti, gerai sukramtyti maistą, juo mėgautis. Sotumo jausmas ateina tik po 15–20 minučių, tad nereikėtų skubėti dėtis antros porcijos. Labai atsargiems reikėtų būti su gėrimais, nes juose kalorijų gali būti ne mažiau negu deserte. Tik pagalvokite apie grietinėle, sirupu ir šokolado drožlėmis gardintą kavą, kokį nors pieno kokteilį… Jie – tikra kalorijų bomba! Persivalgymą skatina ir alkoholio vartojimas, nes apsvaigę nebejaučiame saiko. Dar viena gudrybė, padėsianti suvalgyti mažiau, yra naudoti mažesnes lėkštes. Jaučiame nesąmoningą poreikį pripildyti lėkštę, nes tuomet psichologiškai jaučiamės sotesni. Kuo lėkštė mažesnė, tuo greičiau pripildoma. Pavalgius rekomenduojama pasivaikščioti ar užsiimti kokia kita lengva fizine veikla užuot tingiai sėdėjus prie televizoriaus ekrano. Fizinis aktyvumas suaktyvins medžiagų apykaitą.

 

Tie nelemti eglutės spygliai…

 

Jeigu esate natūralios kalėdinės eglutės šalininkai, veikiausiai puikiai žinote, ką reiškia iš visų pakampių rankioti jos spyglius jau gerokai po švenčių. Ypač keblu visus juos surinkti iš minkšto pūkuoto kilimo. Žinoma, būtinas žingsnis yra siurbimas, bet prieš siurbiant patartina ištuštinti siurblio dulkių maišelį, tuomet jo trauka bus stipresnė ir taip pavyks sugauti daugiau spyglių. Galima nuimti siurblio antgalį, nes tiesiai per vamzdį jis nešvarumus trauks su didesne jėga. Likusius spyglius galite surinkti naudodami lipnų pūkų rinkiklį – tą, kurį naudojate pūkams nuo drabužių nurinkti. Jeigu kilimas yra trumpų plaukų ir gana tvirtas, jį galima mėginti nušluoti, naudojant šepetį su guminiais šeriais. Tokie ypač puikiai surenka nešvarumus iš nelygių paviršių.

 

Ką daryti su netikusiomis dovanomis?

 

Kartais Kalėdų Senelis stipriai apsirinka ir mus po Kalėdų eglute palieka tai, kas visiškai nepatinka, nereikalinga ar tiesiog netinka. Tokios nereikalingos ar netinkančios dovanos metų metus dūla lentynose, kol galiausiai iškeliauja į šiukšlių konteinerį. Kaip protingiau pasielgti su nepageidaujamomis dovanomis? Jeigu problema tėra dydis ar spalva, galite mėginti prekę nunešti atgal į parduotuvę ir ją pasikeisti. Tiesa, tam prireiks pirkimo kvito, kuris labai dažnai su dovana nėra supakuojamas, tačiau, jeigu daiktas gautas iš artimo žmogaus, galite pasiteirauti, ar jis jo neišsaugojo. Žinoma, keičiami ne visi dalykai, pavyzdžiui, to negalėsite padaryti su apatiniu trikotažu, parfumerijos, kosmetikos gaminiais, nebent pardavėjai bus ypač geranoriški. Jeigu galimybės prekę grąžinti ar pakeisti nėra, visuomet galite mėginti ją parduoti – internete ar komise. Jeigu daiktas tinkamas, galite jį paaukoti labdaros organizacijoms ar tiesiog padovanoti kažkam iš pažįstamų, kuris juo džiaugsis. Nereikalingos knygos visuomet mielai priimamos bibliotekose. Užsienyje populiarėja dovanų apsikeitimo vakarėliai, kurių metu žmonės atsineša jiems nepatikusias, nereikalingas dovanas ir jomis keičiasi. Nustebsite, kad tai, kas nereikalinga jums, kitam gali būti seniai geidžiamas lobis. O ir patys už tai galėsite gauti dovaną, kuri jums miela, išsvajota. Kuo daugiau žmonių tokiame vakarėlyje, tuo didesnė tikimybė sėkmingai apsikeisti dovanomis.

 

Valome batus nuo druskų

 

Šaltuoju metų laiku, kuomet keliai barstomi druskos ir smėlio mišiniu, batai netrunka pasipuošti baltomis druskos dėmėmis. Nežinant, kaip tinkamai jas išvalyti, galima negrįžtamai sugadinti avalynę. Jeigu druskos dėmės atsirado ant odinių batų, juos iš karto nuvalyti šiek tiek muiluotu vandeniu sudrėkintu skudurėliu, paskui nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Jeigu batai dar ir sušlapę, jokiu būdu nedžiovinti jų ant radiatoriaus, nes druskos dėmės dar labiau įsigers, be to, karštis gali pažeisti avalynės odą. Verčiau batus palikti džiūti natūraliai, į vidų prikemšant popierinių rankšluosčių ir kartkartėmis juos apkeičiant naujais. Jeigu druska sutepė zomšinius batus, pirmiausiai leisti jiems išdžiūti, o paskui šepečiu nubraukti likusią druską. Jeigu visa druska nenusivalo, dėmes galima pašalinti baltame acte pamirkytu medžiaginiu skudurėliu. Po valymo batus nusausinti.

 

Ką daryti, kad namuose būtų šilčiau?

 

Net prasidėjus šildymo sezonui ne visi džiaugiasi šiltu būstu, ypač senų daugiabučių gyventojai. Laimei, yra būdų, kaip neišlaidaujant džiaugtis didesne šiluma. Pirmiausiai pasirūpinti, kad šiluma galėtų laisvai sklisti po būstą – patraukti baldus toliau nuo radiatorių, nekabinti ilgų, tankių užuolaidų, trukdančių cirkuliuoti šiltam orui. Jos gali sulaikyti net iki 40 % šilumos! Už radiatoriaus galima padėti specialią plėvelę – radiatoriaus ekraną, kuris padeda efektyviau spinduliuoti šilumą ir gali kambario temperatūrą pakelti 1–2°C. Jeigu būsto langai nesandarūs, užsandarinti juos tam skirta lipnia juosta. Tik jokiu būdu ne aklinai, palikti galimybę juos praverti, nes vėdintis būtina net šaltuoju metų laiku. Antraip namuose kaupsis virusai ir bakterijos, atsiras pelėsis. Efektyviausia namus vėdinti plačiai, bet trumpam atvėrus langus. Taip į vidų patenka didelis šviežio oro kiekis, bet nespėja išgaruoti šiluma. Jeigu dera prie interjero, grindis užkloti storu natūralaus pluošto minkštu kilimu, kuris veiks kaip izoliacinė priemonė. Tai ypač naudinga pirmų aukštų gyventojams. Jeigu šalta miegamajame, galima rinktis flanelinius patalynės užvalkalus, nes jie ypač gerai saugo šilumą.

 

Drėkiname namų orą

 

Patalpų oro drėgmė turėtų siekti 30–50 %, tačiau šildymo sezonu dažnai nukrinta ir iki 20 %. Tai kelia ne tik diskomfortą, bet ir pavojų sveikatai. Paprasčiausias būdas orui drėkinti yra įsigyti specialų oro drėkintuvą, tačiau, jeigu tokios galimybės nėra, galima mėginti drėgmę atkurti buitinėmis sąlygomis. Prie kiekvieno radiatoriaus pastatyti po indą su vandeniu – šildamas jis garuos ir drėkins orą. Ant radiatoriaus galima pakabinti sudrėkintą rankšluostį – džiūdamas irgi garins drėgmę. Po maudynių vonioje praverti vonios kambario duris, kad ten susikaupusi drėgmė pasklistų po visus namus. Drabužius džiovinti ne džiovyklėje, o palikti išdžiūti natūraliai sukabintus kambaryje. Susikaupusias dulkes valyti drėgna šluoste. Galiausiai svarbu reguliariai vėdinti namus, tokiu būdu iš lauko gausite natūralios drėgmės.