Vaikams nereikia mokytis žaismingumo, linksmumo ir nesivaržymo. Jie dar nesupranta, kad reikia save riboti ir stengtis gyventi pagal visuomenėje priimtus standartus. Visos šios savybės jiems padeda greitai mokytis naujų dalykų, domėtis viskuo, kas vyksta aplinkui. Jie leidžia savo vaizduotei nuvesti nežinomais keliais, klajoti mintims nuo vieno iki kito dalyko. Tačiau vaikystė ilgai netrunka. Greitai įžengiama į suaugusiųjų gyvenimą, kur kasdien reikia atsakyti į gausybę oficialių elektroninių laiškų ir skambučių, kur dienotvarkė yra tokia užpildyta, kad nebelieka vietos anksčiau mėgtai veiklai, o kur dar daugybė kitos atsakomybės, kuri slegia kiekvieno suaugusiojo pečius. Jeigu žmonės kartais pamirštų, kokie jie yra rimti ir svarbūs, ir leistų sau pasielgti nutrūktgalviškai, išlaisvintų savo fantaziją, jie jaustųsi kur kas laimingesni.

 

"vaikiški žaidimai"

Žaidimai skatina produktyvumą. JAV nacionalinio instituto žaidimams įkūrėjas Stuartas Brownas praleido daugybę metų, tyrinėdamas įvairius žaidimus ir jų poveikį suaugusiems. Jis konsultavosi su daugiau nei 500 Šiaurės Amerikos bendrovių, kaip būtų galima įtraukti žaidimus į verslą ir taikė žaidimų terapiją žmonėms, sergantiems klinikine depresija.

 

Knygoje „Žaidimai: kaip jie formuoja smegenis, žadina vaizduotę ir stiprina sielą“ (angl. „Play: How It Shapes the Brain, Opens the Imagination and Invigorates the Soul“) S. Brownas teigia, kad žaidimai gali padaryti žmones protingesniais. „Žaidžiant smegenys išmoksta save pažinti per imitaciją ir bandymus. Žaidimai iš tikrųjų padeda formuoti smegenis. Žaidžiant mes galime įsivaizduoti ir patirti situacijas, su kuriomis niekada nesame susidūrę ir pasimokyti iš jų“, – rašo instituto įkūrėjas.

 

Kitaip tariant, nuo žaidimų tiesiogiai priklauso žmonių kūrybingumas. „Žaidimo išskirtinumas yra tas, kad žaidžiant vaizduotėje sukuriame naujas pažintines kombinacijas. O kurdami naujas kombinacijas, išsiaiškiname, kaip jos veikia“, – aiškina S. Brownas.

 

Didelės suaugusiųjų problemos reikalauja kūrybingų sprendimų, net jei taip neatrodo. Žaidimai gali padėti greičiau rasti tinkamą problemos sprendimo būdą ir pakeisti senus įpročius naujais bei veiksmingesniais.

 

Ir nors daugelis darbuotojų iš pradžių į pasiūlymą žaisti nežiūrėtų rimtai ir net greičiausiai išjuoktų tą, kuris pasiūlė, tačiau įtraukus žaidimus į kasdienę veiklą net didžiausi skeptikai netrukus pastebėtų teigiamus rezultatus.

 

Žaidimai yra galinga jėga. Jie ne tik kelia nuotaiką, bet ir sumažina neurodegeneracinių ligų riziką. Dėlionės, kryžiažodžiai, lauko ir stalo žaidimai skirti ne tik vaikams!

 

5 žaidimai, tinkantys ne tik vaikams, bet ir suaugusiems:

 
  • Tetris. Šį loginį žaidimą, tinkantį visoms kompiuterių ir mobiliųjų telefonų operacinėms sistemoms, 1985 metais sukūrė Aleksėjus Pažitnovas, ir nuo tada jis tapo vienu populiariausiu žaidimu tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Kiekvieną kartą kilus norui apsilankyti socialiniuose tinkluose, įsijunkite šį žaidimą ir pažaiskite 5 minutes. Kodėl? Tai ne tik linksma, bet ir padeda labiau susilaupti, ilgiau išlaikyti dėmesį negu socialiniai tinklai, veikiantys priešingu principu. Žmogaus sąmonės tyrėjai teigia, kad mokėjimas išlaikyti dėmesį yra pirmas žingsnis, siekiant būti kūrybingesniems. Žaidimai nėra tuščias laiko švaistymas. Tai tikslinga veikla, kuriai reikia tam tikrų įgūdžių ir kuri padeda kontroliuoti savo mintis.
 
  • Spalvinimas. Spalvinimo knygos suaugusiesiems itin išpopuliarėjo šiais metais ir tai labai puiku. Kiekvienam verta įsigyti kreidelių, flomasterių, spalvotų pieštukų ir leisti sau vėl pasijusti vaiku! Spalvinimas, taip pat kaip kai kurie žaidimai, padeda ilgiau išlaikyti dėmesį. S. Brownas teigia, kad žaidimas yra proto būsena, bet ne specifinė veikla. Tai tokia veikla, kuri įtraukia, prikausto dėmesį, padeda pamiršti laiką, bet neturi konkretaus tikslo. Rekomenduojama rasti laiko tokių knygelių spalvinimui kasdien. Pasistenkite, kad tuo metu netrukdytų jokie pašaliniai dalykai. Kada paskutinį kartą spalvinote? Greičiausiai tada, kai dar mokėtės mokykloje. Užteks paspalvinti 5 minutes, kad vėl galėtume grįžti prie kasdienių užduočių, jausdamiesi šiek tiek pailsėję ir atgavę jėgas. Be to, nuspalvintą paveikslėlį galima išsikirpti ir priklijuoti, pavyzdžiui, ant šaldytuvo.
 
  • Šokiai vienumoje. Skamba keistai? Mokslininkai įrodė, kad dažnoje romantinėje komedijoje vaizduojamas pagrindinis herojus vienas šokantis namuose, pats to nežinodamas stiprina savo psichinę sveikatą ir intelektą. Tad išsirinkite mėgstamiausią dainą ir tiesiog šokite taip, lyg niekas jūsų nematytų. Visai nesvarbu, ar esate geras šokėjas, ar ne – svarbiausia pajausti išsilaisvinimo jėgą, nebijoti, kad kas nors smerks ar išjuoks. Kai šokate vieni, tiesiog savo malonumui, jūsų kūnas tampa svarbesnis nei protas. Žaidimas yra vienas iš pagrindinių evoliucinių impulsų, o fizinis judesys yra galingas mechanizmas, padedantis jį prisiminti. Tad tiesiog atsistokite ir pašokite. Akimirksniu pasijusite geriau ir, jei galėtų, jūsų smegenys už tai padėkotų.
 
  • Dainavimas duše. Tas pats principas, bet kita veikla. Atsukite vandenį ir padainuokite dainą, kuri pirma ateis į galvą. Tą darykite garsiai. Skamba kvailai, bet kaip tik dėlto ir veikia. Dainavimas duše yra veikla be tikslo, todėl ji suteikia džiaugsmo ir padeda pamiršti visus pasaulio rūpesčius bei prarasti laiko nuovoką. Suaugusiems būti žaismingiems neretai trukdo baimė, atrodyti neoriai, neatsakingai ir nebrandžiai. Tačiau taip niekada negalėsite priimti spontaniškų sprendimų, jei negalėsite išbandyti naujų būdų, kaip išreikšti save.
 
  • Smagių žaidimų vakaras. Žiūrėti serialus ar filmus įdomu, bet tai pasyvi veikla. Tokia veikla gali padėti pailsėti, bet ji nesuteikia tiek energijos ir smagių potyrių kaip žaidimai su draugais ar vaikais. Žaidimai nebūtinai turi būti ilgi. Jau po 5 – 10 minučių, suaktyvinama smegenų veikla.