Image,Of,Happy,Young,Lady,Standing,Isolated,Over,Blue,Background.

Artėjant naujiems metams dauguma sau prisigalvoja įvairiausių pažadų. Vieni ketina mesti svorį, kiti susirasti geresnė darbą, treti pasižada pagaliau rasti antrąją pusę… Visi šie pažadai susiveda į viena – norą jaustis laimingesniais. Kaip gi iš tiesų šiemet prisišaukti laimę? Štai 5 patarimai, grįsti mokslinėmis išvadomis!

 

Nesistengti būti laimingesniais

 

Kai kažko pernelyg stipriai trokštame, tai linkę nuo mūsų pasprukti. Taip yra ir su laime. Laimė gimsta ne iš tiesioginio jos siekimo, o netiesiogiai per tai, kaip žiūrime į gyvenimą, ko iš jo tikimės, kaip rūpinamės savimi protiškai, fiziškai ir emociškai. Mokslininkai pastebi, kad laimės siekimas yra įsišaknijęs mūsų protuose ir dažnai tai yra susiję su materializmu bei per dideliu vartojimu. Toks tuščias laimės vaikymasis sukelia nusivylimą ir depresiją. Taigi verčiau vaikytis ne abstrakčios sąvokos, o šią energiją nukreipti konkretesniems tikslams. Tarkime, mėginimui susirasti naujų draugų, įgyti aukštesnę kvalifikaciją, kuri leis gauti geresnį darbą ar kt. Užsibrėžtas tikslas turi būti ne laimė, o kažkas konkretaus.

   

Liautis kovoti su nuoboduliu ir „nieko neveikimu“

 

Visuomenėje vyrauja nuomonė, esą sėkmingi žmonės nuolat kažko siekia, yra paskendę veikloje ir niekada nenuobodžiauja, o juo labiau tuščiai nešvaisto savo brangaus laiko. Tiesa ta, kad visa tai sunkiai suderinama su laime. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, jog per didelis užimtumas vargina tiek fiziškai, tiek psichiškai, mažina bendrą pasitenkinimo gyvenimu jausmą ir net trumpina gyvenimo trukmę!Kiti tyrimai rodo, kad laimės pojūtis išauga ir bendra savijauta pagerėja, kai nustojama stengtis nuolat būti produktyviems, kai liaujamasi rungtyniavus su kitais ir leidžiama sau kartais tiesiog panuobodžiauti ar neveikti nieko. Jeigu neveikti nieko jums yra sudėtinga užduotis, verta išbandyti sąmoningumo dėmesingumo praktikas, mokančias susitelkti į tai, kas vyksta čia ir dabar, ir bent kelias minutes pabūti su savimi, o ne su išoriniu pasauliu.

   

Vertinti vienatvę

 

Šiandien buvimas vienumoje dažnai tapatinamas su vienišumu. Visgi tai du atskiri dalykai. Vienišumas – tai emocinė būsena, o buvimas vienumoje tėra situacija. Deja, šiandien vienatvė vertinama kaip tam tikras blogis ar net yda, neva laimingas ir sėkmingas žmogus privalo nuolat komunikuoti, įsitraukti į įvairius socialinius renginius, dalytis savo mintimis. Tai vargina. Ypač, jeigu esate intravertiško tipo asmenybė. Moksliniai tyrimai rodo, kad buvimas vienumoje yra būtinas. Kasdien tam turėtume skirti bent po pusvalandį. Tai laikas, kai galime išgirsti save, atsiriboti nuo aplinkinių lūkesčių bei spaudimo. Ką jau kalbėti, kad vienatvė suteikia nuostabią progą praleisti laiką taip, kaip tik jums norisi, o tai garantuoja maksimalų atsipalaidavimą. Na, o vienišumas, kaip rodo psichologiniai tyrimai, kur kas dažniau ištinka būnant ne vienumoje, o tarp kitų žmonių. Ir tai yra viena skaudžiausių vienišumo apraiškų.

   

Rinktis puspilnę stiklinę

 

Optimistai negyvena laimingesnio gyvenimo nei pesimistai, jie tik geba į tas pačias situacijas žiūrėti pozityviau. O tai, kaip rodo moksliniai tyrimai, ženkliai prisideda prie bendro pasitenkinimo gyvenimu jausmo. Maža to, optimizmas netgi ilgina gyvenimo trukmę! Štai kodėl norint šiemet jaustis laimingesniems derėtų stengtis kuo dažniau koncentruotis į tai, kas gera, ir net likimo siunčiamuose išbandymuose ieškoti pozityvių pusių. Pavyzdžiui, sugedo jūsų automobilis, todėl šįryt turėjote į darbą vykti autobusu. Taip, situacija dėl automobilio nemaloni, tačiau važiuodami autobusu turėjote progą paskaityti knygą/ naujienų svetaines, pasikalbėti su įdomiu šalia sėdinčiu žmogumi, peržvelgti darbo dienos planus ar kt., ko negalėtumėte padaryti vairuodami. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Įrodyta, kad tie, kurie visuomet stengiasi rasti kažką pozityvaus, kasdienybėje patiria mažiau streso, gali pasigirti geresne miego kokybe, rečiau kenčia nuo galvos skausmų, antsvorio. Jiems geriau sekasi tiek darbe, tiek asmeniniuose santykiuose.

 

 Daugiau laiko būti lauke

 

Šiuolaikinis gyvenimo būdas sutrikdė vieną svarbiausių mūsų natūralių elgsenų. Tūkstančius metų žmonės didžiąją dienos dalį leido gryname ore ir tik miegoti eidavo į kokią nors susiręstą pašiūrę. Šiandien apie 90 proc. laiko praleidžiama uždarose patalpose. Tai trikdo natūralų cirkadinį ritmą, todėl mums sunku būti darbingiems, kai to reikia, ir sunku kokybiškai ilsėtis, kai ateina tam metas. Be abejo, tai vargina, trukdo siekti įvairių užsibrėžtų tikslų ir ne juokais smukdo laimės pojūtį. Mokslininkai pataria kasdien kuo daugiau laiko praleisti lauke, minimaliai – bent valandą. Svarbu, kad lauke spėtumėte pabūti, kai dar yra natūrali dienos šviesa. Idealu, jeigu galite pasivaikščioti gamtos apsuptyje, bet, jei tokios galimybės nėra, tiks ir miesto džiunglės – tai geriau nei nieko. Įrodyta, kad pakankamas buvimas lauke gerina smegenų veiklą, padeda subalansuoti emocijas, didina produktyvumą, gerina bendrą sveikatą ir didina laimę.