Pagrindinis makrobiotikos tikslas – „valgome tam, kad gyventume“. Šią sveikos mitybos sistemą sukūrė japonas George‘as Ohsawa, ieškodamas būdų, kaip pasveikti. Prieš atrasdamas pagrindinius makrobiotikos dėsnius G. Ohsawa sunkiai sirgo, gydytojai prognozavo artėjančią mirtį. Teigiama, kad šis mitybos planas padeda atstatyti moteriškosios ir vyriškosios energijų pusiausvyrą (in ir jan). Trumpai tariant, makrobiotika – tai kelias į harmoningesnį gyvenimą, be dietos.

 

"makrobiotika"

In ir jan pusiausvyra. Prieš penkis tūkstančius metų japonų vienuoliai buvo maitinami pagal tam tikrą schemą, vadinamą „virtuve, kuri padeda priimti geresnius sprendimus“. Makrobiotikos šaknys glūdi rytų mistiniuose mokymuose, kaip atkurti moteriškojo ir vyriškojo pradų pusiausvyrą – in ir jan energijas. Vienuoliai buvo įsitikinę, kad toks mitybos būdas gerina sveikatą, padeda pailginti gyvenimo trukmę bei užtikrina proto ir minčių skaidrumą.

 

XX amžiaus viduryje sunkiai ir, anot gydytojų, nepagydomai susirgęs japonas sudarė mitybos sistemą, paremtą senovės vienuolių išmintimi. George‘as Ohsawa ne tik visiškai pasveiko, bet ir tapo daug žmonių mokytoju. Pasaulyje šiandien yra daugiau nei du tūkstančiai makrobiotikos centrų, kuriuos įkūrė G. Ohsawos pasekėjai.

 

Sistema pagrįsta senoviniais postulatais, kaip išlaikyti vidaus ir išorės pusiausvyrą. Taip pat, laikantis šios dietos, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp augalinio ir gyvulinio maisto, termiškai apdirbto ir žalio.

 

Makrobiotikos metodas. Gamta – geriausias gydytojas. Netinkamai besielgiantis žmogus pažeidžia pasaulio tvarkos vientisumą, o ligos – tai ne kas kita, kaip bausmė už asmenines nuodėmes.

 

Žmogaus organizme kasdien atsinaujina maždaug dešimtadalis kraujo. Visos ligos prasideda dėl kraujo. Dėl šios priežasties, makrobiotika teigia, tinkamai gydantis, žmogaus kūnas gali visiškai išgyti per 10 dienų nuo bet kokios ligos. Norint, kad kraujas visiškai atsinaujintų, reikia tinkamai maitintis. Tuomet nereikės nei antibiotikų, nei chirurginių operacijų, nei lovos režimo. Metodo šalininkai teigia, kad organizmas išsigydys pats.

 

In ir jan pusiausvyros teorijoje teigiama, kad daugelis ligų kyla šių dviejų energijų dominavimo. Tačiau tai galima ištaisyti, laikantis 8 elementarių makrobiotikos taisyklių:

 

  • Valgyti maisto produktus, išaugintus tame regione, kuriame gyvenate, rinktis sezoninę produkciją ir maisto porcijas reguliuoti pagal savo fizinį aktyvumą.

 

  • Vengti stiprių in ir jan maisto produktų – jie sukelia nenatūralų alkį.

 

  • Nevartoti maisto produktų, turinčių kenksmingų cheminių priedų, hormonų, sintetinių vitaminų. Genetiškai modifikuoti organizmai taip pat nerekomenduotini.

 

  • Riboti skysčių suvartojimą. Maisto gaminti tik tiek, kiek galima iš karto suvalgyti. Stengtis valgyti tik šviežią, ką tik paruoštą maistą.

 

  • Maistą galima virti vandenyje, garuose, troškinti, kepti orkaitėje, valgyti žalią ir pan. Tačiau rekomenduojama vengti bet kokio riebaluose kepto maisto.

 

  • Maistą konservuoti tradiciniais metodais: rūkyti, vytinti, džiovinti.

 

  • Porcijos turėtų būti ne tiesiog nedidelės, o labai mažos.

 

  • Kiekvieną kąsnį reikia labai gerai sukramtyti ir valgyti ne pagal dienos režimą, o tuomet, kai iš tikrųjų pajuntamas alkis.

 

Visi visatos elementai yra nuolatiniame judėjime ir kaitos procesuose. In ir jan principas lemia priešiškas jėgas bet kokio objekto ar fenomeno viduje. Jų derinys papildo vienas kitą ir padeda sukurti vienybę. Pavyzdžiui, moteris ir vyras, nors jie daugeliu atžvilgiu yra skirtingi, priklauso vienas nuo kito ir negali išlikti kaip rūšys kitaip, nei būdami kartu.

 

In – tai energija, judanti iš vidaus į išorę, moteriška. Jan reprezentuoja energiją, judančią į centrą ir susisteminančią, vyrišką. In ir jan energijos yra visko pamatas materialiajame pasaulyje. Jie gali būti randami visose vietose ir visuose dalykuose. Bet koks vystymosi, mokymosi, kaitos arba sąveikos procesas gali būti suprantamas kaip in ir jan pradų apraiškos.

 

Makrobiotika padeda geriau suprasti ir pažinti savo kūno poreikius, valgyti pagal intuiciją ir gaminti maistą taip, kad jis išsaugotų harmoniją ir energiją. Apskritai visi produktai gali būti suskirstyti į in ir jan.

 

Valgant tokius maisto produktus kaip mėsą, kiaušinius, kietus ir sūrius sūrius, priklausančius jan energijai, organizme atsiranda natūralus poreikis maistui, kuris yra prisotintas in energijos. Tuomet pajuntama, kad norisi suvalgyti ko nors saldaus, aštrių prieskonių ar pagardų, kavos, alkoholio, ledų (in energija). Toks maistas padeda atkurti psichinę ir protinę būklę.

 

Dietos, kurios verčia eiti į kraštutinumus, pažeidžia organizmo pusiausvyrą ir harmoniją, ir ilgainiui sukelia ligas ar nervinį išsekimą. Makrobiotikos kūrėjo G. Ohsawos šalininkai mano, kad šiuolaikiniame maiste yra daug produktų, kurie suteikia žmonėms in energijos ir tai skatina svorio augimą. Laikantis makrobiotikos dietos siekiama išlaikyti idealų in ir jan santykį, todėl žmonės ilgainiui net nebenori kenksmingų jų sveikatai produktų kaip anksčiu.

 

Dar keletas patarimų apie makrobiotikos dietą:

 

  • Makrobiotikos pagrindą sudaro grūdai (rudieji ir laukiniai ryžiai, miežiai, soros, pilno grūdo kviečiai ir pan.). Grūdai turėtų sudaryti 50 – 60 % dienos raciono.

 

  • Virtos ir žalios daržovės turėtų sudaryti 30 % dienos raciono. Rekomenduojama valgyti daugiau lapinių daržovių, išskyrus špinatų (tai labai stiprus jan produktas, kurį reikėtų vartoti tik retkarčiais).

 

  • Ankštinės daržovės (sojos pupelės, lęšiai, avinžirniai ir kt.) turėtų sudaryti 10 % dienos raciono.

 

  • Vaisių valgyti ne dažniau nei 3 kartus per savaitę. Vengti bananų, ananasų ir kitų tropinių vaisių.

 

  • Rekomenduojama papildyti mitybą jūros dumbliais.

 

  • Kasdien valgyti sriubą.

 

  • Valgyti probiotikų turtingus raugintus maisto produktus.

 

  • Maistą galima gardinti sezamų sėklų aliejumi, jūros druska, ryžių actu, daržovių sultiniu, džiovintais grybais ir kt.

 

  • Svarbiausia taisyklė – kuo mažiau perdirbti produktai, tuo geriau.