Balandžio 23-iąją pasaulyje minima knygos ir autorinių teisių diena. Šiuolaikiniai žmonės naršydami internete, žiūrėdami televizorių, dažnai pamiršta knygas, kurių skaitymas, pasirodo, yra labai naudingas, nes lavina vaizduotę ir kūrybingumą, praplečia akiratį, moko tolerancijos, supažindina su kitomis kultūromis, naujais, įdomiais reiškiniais. Štai kelios priežastys, kodėl kiekvienam Žemės gyventojui reikėtų stengtis kasdien skaityti daugiau.

 

skaitymas

5 priežastys, kodėl reikėtų daugiau skaityti:

 
  • Skaitymas mažina stresą. 2009 metų Sasekso universiteto (D. Britanija) tyrimas nustatė, kad net skaitant tik 6 minutes streso lygis gali sumažėti 68 %. Kadangi skaitymas yra privalomas daugelyje studijų programų ir darbų, galima greitai pamiršti, kokį džiaugsmą kelia knygos, skaitomos savo malonumui. Knygų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su kasdienine rutina, skaitymas padeda pamiršti problemas, pasinerti į knygos veikėjų pasaulį. Skaitant sulėtėja širdies ritmas, atpalaiduojami raumenys, sumažėja įtampa ir stresas.
 
  • Skaitymas lavina atmintį. Skaitant knygą reikia atsiminti veikėjus, jų gyvenimo įvykius ir pasakojimus, tikslus, istoriją, ypatybes, siužeto posūkius, šalutines istorijas, kurios meistriškai įkomponuotos į pagrindinę knygos istoriją. Informacijos yra labai daug, bet mūsų smegenys turi nuostabų gebėjimą kaupti didžiulius informacijos tomus. Kiekvieną kartą, kai atmintyje atsiranda naujas atsiminimas, susiformuoja sinapsės smegenyse, seni prisiminimai sustiprėja, pagerėja trumpalaikė atmintis ir stabilizuojasi nuotaika.
 
  • Skaitymas plečia žodyną. Kuo daugiau knygų skaitote, tuo daugiau naujų žodžių žinote. Skaitant literatūrą užsienio kalba, ne tik išmokstama naujų žodžių, bet ir išmokstama juos panaudoti tam tikrame kontekste, į atmintį įsirašo taisyklingos sakinių konstrukcijos ir pan. Skaitantys žmonės geba geriau išreikšti savo mintis raštu ir žodžiu, turi geresnius komunikacinius įgūdžius darbe, daugiau įvairaus pobūdžio žinių (apie literatūrą, mokslinius atradimus, pasaulinius įvykius. Darbo rinkoje tai labai vertinama savybė, galinti padėti siekiant paaukštinimo darbe ir geresnės algos.
 
  • Skaitymas pagerina dėmesio koncentraciją. Prasta atmintis gali būti dėl dėmesio koncentracijos trūkumo, mokantis naujos informacijos. Per 5 minutes šiuolaikinis žmogus spėja skirti laiko darbinėms užduotims atlikti, pasitikrinti el. paštą, pakalbėti internetu, naudotis telefonu ir kalbėtis su kolegomis. Studentai sugeba viena ausimi klausytis dėstytojo paskaitų internete, peržiūrinėti užrašus, patikrinti socialinius tinklus ir pakalbėti su kaimynu. Šiandien dirbti be trukdžių beveik neįmanoma. Dėl nuolatinės stimuliacijos didėja stresas ir mažėja produktyvumas. Amerikiečių psichologo dr. Glenno Willson tyrimas parodė, kad darbininkų, kurių veiklą blaškė telefono skambučiai ir elektroniniai laiškai, produktyvumas sumažėjo 10 %. Skaitant romaną visas dėmesys sutelkiamas į tai, kas vyksta knygos puslapiuose ir išorinis pasaulis tarsi pasitraukia į antrą planą. Rytais paskaičius 15 – 20 minučių, dėmesio koncentraciją mokantis ar dirbant pagerėja visai dienai.
 
  • Kodėl nereikėtų ilgai žiūrėti televizorių. Kartais žmonės vienu prisėdimu peržiūri daug televizijos laidų, serialų serijų, filmų. Toledo universiteto (Ispanija) tyrėjai neseniai nustatė, kad 77 % dalyvių, kurie žiūrėjo televizorių daugiau nei 2 valandas kas vakarą, jautėsi labiau nusivylę, patyrė didesnį stresą ir nerimą negu tie, kurie žiūrėjo televizoriaus mažiau. Rezultatai mokslininkus paskatino svarstyti: ar depresija ir nerimas skatina žmones daugiau žiūrėti televizorių ar yra priešingai? Ar žiūrėjimas daug serialų, laidų ir filmų vienu prisėdimu lemia nesveiką vienatvės jausmą? Kad ir kaip bebūtų, rekomenduojama dažniau užsiimti malonia kita veikla, pavyzdžiui, skaitymu, kuri yra naudinga mūsų psichinei sveikatai, intelektui, dėmesio koncentraciją ir atminčiai. Smegenys už tai padėkotų!