Ką daryti, jei paauglė dukra nuolat nemandagi ir ginčijasi. Psichologai pažymi, kad bet koks vaikų elgesys atspindi tai, kas vyksta šeimoje, todėl pirmiausiai tėvai turėtų kreipti dėmesį į savo elgesį. Štai keletas veiksmingų patarimų, kurie padės rasti bendrą kalbą su paaugliais.

 

paauglės

Merginų paauglystės ypatybės

 

Paauglys pradeda ruoštis pilnametystei. Jame vyksta emocinės sferos pokyčiai, reikia pasirinkti gyvenimo kelią, tačiau socialinė grupė yra dar svarbesnė. Tėvai jau nustoja būti autoritetu, draugų nuomonė turi didesnę reikšmę, ir tai dažnai siejama su vaikų įsitraukimu į neteisėtas veiklas. Išmintingas ir kantrus tėvas gali išmokti užmegzti ryšį su dukra ir padėti jai neskausmingai išgyventi sunkų laikotarpį.

 

Dar visai neseniai maža mergaitė lipo mamai ant kelių, klausė patarimo, dalijosi patirtimi, tačiau staiga atėjo akimirka, kai viskas baigėsi. Fiziologiškai dukra dar maža, bet ji jau nori jaustis suaugusi, elgtis ir kalbėti kaip suaugusi. Tuo pačiu metu tėvai ir toliau su ja elgiasi kaip su vaiku, dažnai neatsižvelgdami į naują poreikių ir socialinių vaidmenų atsiradimą. Bet koks motinos ar tėvo prašymas sulaukia pasipriešinimo, paauglė gali užsisklęsti savyje, atsisakyti alikti namų darbus ir būti grubi. Tėvai nesupranta, kokia yra problema, nes, jų požiūriu, jie nori tik geriausio dukrai. Hormoninio lygio pokyčius, savęs identifikavimo problemas, santykių problemas su bendraamžiais dažnai patiria paaugliai, o tėvų užduotis yra ne spausti ir priversti, o padėti ir priimti pokyčius. Griežti reikalavimai ir bandymai priversti daryti juos daryti tai, ko nori tėvai, gali turėti priešingą poveikį.

 

4 patarimai, kaip užmegzti santykius su savo paaugle dukra:

 
  • Įsitikinkite, kad jūsų vaikas jumis pasitiki. Paaugliams viskas yra perdėta, jie yra perpildyti emocijų, o tai reiškia, kad jie protestuoja su visais suaugusiaisiais. Žinoma, jie negali susidoroti su šia būsena, todėl savo patirtį atneša ten, kur jaučiasi saugūs. Ir jei vaikas jumis pasitiki, jis pasidalins savo patirtimi.
 
  • Parodykite save meilę. Net jei manote, kad žmogus ar vaikas tam tikru momentu neturėtų rodyti savo jausmų ir emocijų, vis tiek pasakykite ja, kad jį mylite. Šie žodžiai juos nuginkluos ir padės sumažinti pyktį bei išvengti agresijos.
 
  • Draugaukite su savo vaiku. Bendraukite, palaikykite, dalykitės savo istorijomis, domėkitės dukters pomėgiais, jos problemomis, kompleksais ir kartu kovokite su jais.
 
  • Padidinkite empatijos savo vaikui lygį. Jeigu vaikas namo grįžo be nuotaikos – paklauskite, kaip jis jaučiasi, bet neerzinkite tokias klausimais: „Kodėl veidelis toks rūškanas?”. Leiskite savo dukrai ateiti pas jus pasidalyti savo problemomis ir nelaikyti visko vien tik savyje, nes susikaupęs pyktis vis tiek anksčiau ar vėliau bus išlietas ant šeimos narių. Tapkite savo vaiko draugu. Sutikite – mes atleidžiame savo draugams daugiau negu savo šeimos nariams. O juk taip neturėtų būti! Susidraugaukite su savo vaiku ir netrukus pamatysite, kad bendravimas taps įdomesnis ir stabilesnis.