2015 m. Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad 4 iš 10 moterų bent kartą buvo neištikimos savo nuolatiniam partneriui. Tačiau neištikimybė joms – flirtas ir bučiniai. Vyrai ištikimybės priesaiką dažniausia sulaužo mėgaudamiesi intymiais santykiais. Psichologai tikina, kad neištikimybė turi daugybę formų, tačiau jos visos vienodai skaudina. Tad jau daugybę metų bandoma paaiškinti, kodėl vyrai ir moterys nesugeba pasitenkinti santykiais su vienu partneriu.

 

neistikimybe

Atsidūrę rizikos grupėje

 

Manoma, kad žmogaus lytinis potraukis ir jo lemtas seksualinis temperamentas užkoduoti genuose. Izraelio mokslininkai įrodė, kad seksualinį žmonių ir gyvūnų elgesį reguliuoja neuromediatorius dopaminas. Jis verčia siekti sueities ir pasitenkinimo. O šios medžiagos poveikio intensyvumą lemia unikalus žmogaus genetinis kodas. Manoma, kad net 70 % žmonių turi žemo seksualinio judrumo geną, o apie 20 % – aukšto. Tad peršasi išvada, jog penktadalis lytiškai subrendusių pasaulio gyventojų nuolat jaučia seksualinį alkį, o neretai jam patenkinti vieno partnerio nepakanka. Visgi net ir itin aukšto seksualinio temperamento savininkams galioja moralinės normos, kurios ragina savo poreikius tenkinti teisėto sutuoktinio ar nuolatinio partnerio glėbyje. Egzistuoja daugybė teorijų, nagrinėjančių žmogaus seksualumo prigimtį, o kai kurios jų net teigia, kad aukšto seksualinio temperamento žmonės tiesiog negali likti ištikimi. Jie atsiduria tarp dviejų ugnių – įdiegtų moralinių nuostatų ir troškimo patirti malonumą. Visgi net ir aistringiausios moterys ar didžiausi palaidūnai gali likti ištikimi. Tačiau atsidūrę tam tikrose situacijose jie labiau nei žemo seksualinio temperamento žmonės linkę pasiduoti pagundai. O save pateisina sakydami, kad tai tebuvo atsitiktinumas. Taip pat jie nepalyginti jautresni seksualiniams impulsams, ypač išgėrę. JAV atliktos apklausos parodė, kad padauginę alkoholio net 58 % žmonių bent kartą atsidūrę dviprasmiškoje padėtyje, o 25 % ta padėtimi pasinaudojo. Į atsitiktinius santykius neretai įsiveliama kelionėse ir komandiruotėse. Ir, deja, tai lemia ne meilės ilgesys, o itin palankios aplinkybės. Nepažįstamame mieste ar šalyje daug lengviau nuslėpti artimų santykių ar santuokos faktą, o būti sugautam tikimybė menka. Įdomiausia, kad iš tokių atsitiktinių santykių nelaukiama nieko daugiau, tik trumpalaikio pasitenkinimo. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 54 % vyrų, apgaudinėjančių antrąją pusę, laiko savo santuoką puikia. Taip manė ir 34 % neištikimų žmonų.

 

Ieškantys amžinos meilės

 

Neišsemiama amžinos meilės tema domina ne tik poetus ir kino filmų kūrėjus, bet ir psichologus bei neurobiologus. Mokslininkai mano, kad žmogus nuoširdžiai įsimylėti ir būti ištikimas vienam partneriui gali vidutiniškai iki 3 kartų per gyvenimą. Tad amžina meilė vienam partneriui tėra mitas. Nepaisant šios išvados pusė Indijos gyventojų tiki, kad meile pagrįsti santykiai gali trukti iki mirties. Amerikiečiai mano, kad amžina meilė – išskirtinis reiškinys, todėl ja tiki vos 11 % žmonių. Britai šiek tiek romantiškesni – 21 % šios šalies gyventojų pažįsta bent vieną porą, kuriai pasisekė patirti tikrąją meilę. Visgi egzistuoja ir trikdantis paradoksas: tikros meilės paieškos yra vienas iš neištikimybę skatinančių veiksnių. Pasirodo, tai gali būti paaiškinama dauginimosi instinktu. Išvydus poravimuisi tinkamą partnerį, galvos smegenyse vyksta ryškių pokyčių. Vienas primityviausių smegenų centrų ragina žmogų bet kokia kaina siekti pasitenkinimo. O antrasis skatina prieraišumą. Jis padeda sutelkti dėmesį į vienintelį partnerį ir toleruoti jį tiek laiko, kad užsimegztų nauja gyvybė. Organizmas už poravimąsi apdovanojamas malonia pakylėta būsena. Ji šiek tiek primena euforiją, kurią patiria narkomanai ar valgymo sutrikimų kamuojami žmonės. Hormonų disbalansas priverčia įsimylėjusius žmones patirti ekstazę. JAV neurologai tikina, kad posakis „pakvaišo iš meilės“ nėra iš piršto laužtas. Pasirodo, įsimylėjus už neigiamas emocijas ir racionalius sprendimus atsakingos smegenų sritys tiesiog užmiega. Būtent todėl spontaniški įsimylėjimai lemia beveik 42 % neištikimybės atvejų ir skatina skyrybas. Paveikti aistrų antplūdžio žmonės net nusižudo ar gali nužudyti neištikimą partnerį. Visgi manoma, kad tokie amžinos meilės ieškotojai pakylėtą būseną patiria tik 3–9 mėn., vėliau hormonų kiekis normalizuojasi ir žmogus vėl pradeda ieškoti naujo dirgiklio. Psichologai mano, kad romantiškoji neištikimybė sėkmingomis laikytas santuokas ištinka dažniau nei tas, kuriose partneriai nesutaria. O moterys net 2 kartus dažniau nei vyrai neištikimybę linkusios aiškinti įsimylėjimu.

 

Gyvenantys laisvų santykių mitu

 

Tik kas 12 pora, kurioje vienas arba abu neištikimi, gebėjo išsaugoti santykius. Porų konsultantai tikina, kad kiek daugiau nei pusė visų ilgalaikius monogaminius santykius palaikančių porų išgyvena savotišką mąstymo apie santykių nutraukimą etapą. Paprastai jis trunka nuo 2 savaičių, kol išsprendžiamas konfliktas, bet gali užsitęsti net 10 m. Žmonės nesiryžta nutraukti ryšių dėl finansinio stabilumo, vaikų ar emocinio prieraišumo. Visgi jie jaučiasi laisvi ieškoti tiek psichologinio, tiek seksualinio ryšio už šeimos ribų. Tuomet neištikimybė tampa suplanuota. Dažniausiai į tokį dvigubą gyvenimą žmonės pasineria septintais bendro gyvenimo metais. Ji vienodai gresia tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau vyrai suplanuotos neištikimybės atveju elgiasi apgalvotai, daugiau dėmesio skiria slaptumui ir patogumui. Tad į meilužes renkasi pažįstamą lengvai sukalbamą moterį. O moterys svajoja apie senų ryšių nutraukimą ir naujų sukūrimą, nes tikisi, kad su kitu partneriu patirs daugiau laimės. Visgi suplanuota neištikimybė retai skatina skyrybas. Atvirkščiai – net paaiškėjus neištikimybės faktui tokie „laisvi“ santykiai savotiškai sutvirtėja. Vyrai jaučiasi patiriantys trūkstamą pasitenkinimą, o moterys – išgyvenančios jausmų atgimimą. Tačiau ne viskas taip paprasta. Ilgainiui atsiranda nepasitenkinimas. Tuomet moterys pradeda kruopščiau slėpti savo santykius su meilužiu, o vyrai pagaliau pajunta kaltę. Tada pasipila priekaištų žmonai ar ilgametei draugei, nes vyras bando permesti atsakomybę dėl jo paties elgesio moteriai. Skaičiuojama, kad prabėgus maždaug 2–4 mėn. po romano užmezgimo tokie laisvi santykiai bei nuolatinis neištikimybės planavimas pradeda varginti. Neištikimybė, psichologų nuomone, gali prilygti ekstremaliajam sportui. Ji suteikia trumpalaikį džiaugsmą, bet tai netinkamas vaistas nuo depresijos, nuobodulio ar nepasisekusių santykių. Dalis žmonių taip įsitraukia į neištikimybės žaidimą, kad galiausiai lieka ne tik vieniši, bet ir psichologiškai traumuoti.

 

Įdomu

 

  • Ekonomikos nuosmukis veikia žmonių seksualinę elgseną. Vieni prarasto saugumo jausmo ieško atsitiktiniuose santykiuose, kiti grįžta į šeimą. Didžiosios depresijos metais (1929– 1933) JAV gimė itin daug nesantuokinių vaikų. Po 2000 m. rugsėjo 11 d. įvykių amerikiečiai pradėjo mylėtis 3 kartus dažniau.

 

  • Teksaso universiteto (JAV) tyrimas parodė, kad 50 % vyrų atleistų savo partnerei, jei ji būtų neištikima su moterimi, tačiau tik 22 % atleistų, jei išduotų su vyru. Vyrai tolerantiškesni neištikimybei, nes seksualinius santykius geriau geba atskirti nuo emocinio prieraišumo.

 

  • Niujorko Stoni Bruko universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad meilę išsaugo kas dešimta sutuoktinių pora. Vidutiniškai po 20 bendro gyvenimo metų poros patiria santykių virsmą ir aistra tampa ramia draugyste ar pripratimu. Tuomet tikimybė, kad vienas iš partnerių bus neištikimas, labai sumažėja.

 

Vilma Šiaučiūnienė

Specialistės komentaras

Psichologė, fenotipologė ir astrologė Vilma Šiaučiūnienė

 

Manoma, kad dalis žmonių iš prigimties yra linkę į neištikimybę. Ar įmanoma atpažinti tokį žmogų? Kokie bruožai ar elgesys tai išduoda?

 

Polinkį į neištikimybę iš dalies galima įžvelgti vyro veide. Itin griežtų ir beveik kampuotų veido bruožų vyrų vyriškojo hormono testosterono lygis paprastai yra aukštesnis. Erotiškumą, juslingumą išduoda duobutė smakre, smailėjantis smakras, itin ryškūs, aštrūs skruostikauliai, masyvi nosis. Taip pat apie polinkį užmegzti intymius santykius su daugiau nei viena moterimi liudija šiurkštumas, agresyvumas ir rūstumas. Tokie vyrai paprastai daug dėmesio skiria fiziniam ryšiui, jiems jis atrodo itin svarbus. Tačiau didžioji dalis moterų partneryje ieško meilės, švelnumo, tad jos vargu ar taps laimingos su tokiu į fizinį lygmenį susitelkusiu partneriu. Blogiausia, kad neištikimi vyrai yra itin geri psichologai, jie moka manipuliuoti moters silpnybėmis, prisitaikyti prie jos poreikių ir suvaidinti jausmingumą. Pažinties pradžioje tokie vyrai užsideda kaukę ir moka trumpam apsimesti tobulais svajonių princais. O švelniais, aptakiais veido bruožais apdovanoti vyrai dažniausiai būna patikimi, geri šeimos vyrai. Jie linkę rūpintis vaikais ir geba emociškai palaikyti savo partnerę.

 

Kai kuriems vyrams neištikimybė ir seksualiniai nuotykiai yra lyg hobis, atgaiva sielai. Tačiau širdies gilumoje jie dailiosios lyties atstovių nemėgsta ar net bijo. Taip yra todėl, kad tik moteris iš tikrųjų gali įžvelgti vyro esmę: pastebėti silpnybes, charakterį, įvertinti vyriškumą. Tokie vyrai bando užkariauti kuo daugiau moterų, nes trokšta įrodyti savo vyriškumą. Jiems nebūtinai reikia sekso. Sueitis tėra priemonė savo savivertei, galiai ir vyriškumui įrodyti. Šiuolaikinių donžuanų gyvenimas sukasi apie vyriškumo demonstravimą. Tikri vyrai turi būti rūstūs, šiurkštūs. Tačiau jie darniai dera tik su stipriomis ir valingomis moterimis. Antraip pasireiškia neigiamas vyriškumas, kartais net prasiveržia psichologinis ar fizinis smurtas, tad polinkis į neištikimybę tampa mažiausia problema.

 

Yra ir kita kategorija neištikimų vyrų – itin žavūs ir šarmingi narcizai. Jie patys jaučiasi esą visažiniai teisuoliai, nors iš tiesų tėra siaubingi cinikai. Labai traukia moterų dėmesį ir geba jas suvilioti. Principingi, net arogantiški ir atrodo nepasiekiami. Moralinės normos šiems viliokliams galioja tik bendraujant su vyrais. O dailioji lytis, jų nuomone, neturi nei teisių, nei nuomonės. Jiems atrodo, kad visos moterys siekia seksualinių santykių. Seksu jie užsiima ne dėl aistros – į svetimas lovas veda baimės ir pykčio mišinys. Jie trokšta būti garbinami, ieško moters, kuri norėtų aukotis.

 

Visgi, jeigu santykius ištiko neištikimybės krizė, neretai dėl to kalti abu partneriai. Tad ir spręsti tai reikia abiem, o pirmiausia – kuo daugiau ir nuoširdžiau kalbėtis. Ir tik išmėginus pokalbių terapiją bei įsitikinus, kad niekas nesikeičia, galima konstatuoti, jog toks yra vyro gyvenimo būdas ir jis visada liks medžiotojas. Įdomiausia, kad įsimyli net ir amžini meilužiai. Tuomet jie ieško tinkamos moters ir siekia palikuonių. Dažniausiai tai įvyksta sulaukus vyresnio amžiaus.